„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.11 (304)

2017 m. lapkričio 17 d.


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno



ARCHYVAS
2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Tikėjimo ugdymas ir sakramentų malonė

Popiežius Pranciškus pabrėžia neįgaliųjų katechezės svarbą

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus susitiko
su neįgaliaisiais per
praėjusį vizitą Kolumbijoje

Visų dieviškoji sūnystė

Plėtojant specialius poreikius turinčių žmonių įtraukimą į bažnytinį gyvenimą, Vatikane, dalyvaujant popiežiui Pranciškui, spalio 20–22 dienomis vyko pirmoji pasaulyje neįgaliųjų katechezės konferencija. Šį susitikimą, kuriame savo įžvalgomis ir patyrimu dalijosi 450 ekspertų, surengė Popiežiškoji naujojo evangelizavimo taryba. Tai buvo pasekmė 2016 metais švęsto Gailestingumo jubiliejaus, į kurio programą įtrauktas ir asmenų su negalia sąskrydis, susilaukęs didelio dėmesio ne vien tik Katalikų Bažnyčioje. Tuomet su neįgaliaisiais ir ligoniais draugiškai bendravęs pats Šventasis Tėvas, ragino visų lygių katalikiškas bendruomenes, pradedant nuo parapijos, pripažinti negalią turinčius asmenis – kurčiuosius, akluosius, nebyliuosius ir kitus – veiksmingais Katalikų Bažnyčios nariais. Reikia ugdyti jų tikėjimą, parengti sakramentų priėmimui, skatinti dalyvavimą liturgijoje, įsijungimą į katalikiškus sąjūdžius ir organizacijas. Šie broliai ir seserys ne tik geba išgyventi autentišką susitikimo su Kristumi patirtį, bet gali ją paliudyti ir kitiems. Jų silpnumas išryškina dvasinius lobius, įskaitant apaštalinį ir misionierišką potencialą. Gerai paruošti ir pašaukimą atskleidę šie asmenys gali svariai prisidėti prie krikščioniškų bendruomenių atnaujinimo.


Lietuva ir ŽIV

Lietuva jau senokai yra Rytų Europos lyderė kovoje su žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), tačiau turi nepamiršti ir jai kylančių iššūkių šioje srityje, teigia šalyje viešintis Jungtinių Tautų AIDS programos (UNAIDS) Rytų Europai vadovas Vinajus Saldanha (Vinay Saldanha).

„Gera naujiena ta, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) šalių Europoje, stabilizavusių ŽIV epidemiją, tai – didelis laimėjimas. Daugelis kitų regiono šalių toliau fiksuoja metinį ŽIV infekcijų augimą“, – naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje „Pokyčių laikas: užmirštų ir naujų infekcinių ligų epidemijų grėsmė“ kalbėjo V. Saldanha. Renginys skirtas 2-ajai tarptautinei Vilniaus konferencijai užkrečiamųjų ligų klausimu.


Esu seksistas ir mužikas

Povilas Urbšys

Jei kas tikisi, kad šiame savo tekste atgailausiu dėl savo pažiūrų, prašau jo neskaityti. Nešvaistykite savo brangaus laiko. Neverta. Geriau „palaikinkite“ grotelių akciją #UrbšyAtsiprašyk ar dar kartą pasirašykite peticiją „Dėl Seimo nario Povilo Urbšio elgesio“.

Praėjusią savaitę Seimas atsisakė į darbotvarkę įtraukti parlamentarės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teikiamus įstatymo projektus, kuriais buvo norima vėl įžiebti politines batalijas dėl embrionų likimo. Beje, visur viešai skelbiama, kad įstatymo pataisa norėta tik apriboti embrionų saugojimo terminą, ir kažkodėl visiškai nutylima, jog buvo siūloma embrioną paversti laboratorine žaliava ir įteisinti moterų skatinimą išnaudoti savo kūnus kiaušialąsčių gavybai už mokesčių mokėtojų pinigus. Taip, Seimo narių pažiūros į embrioną skiriasi. Vieniems jis tik gemalas – bereikšmis organizmas, kitiems – žmogaus gyvybė, nusipelniusi pagarbos ir apsaugos. Šių metų pradžioje dėl to jau buvo sulaužyta nemažai iečių. Tąkart dauguma Seimo narių apsisprendė leisti nevaisingoms poroms pagalbinio apvaisinimo metu sukurtus embrionus po dvejų metų nuo sukūrimo neatlygintinai panaudoti donorystei. Tačiau buvo kategoriškai pasisakyta prieš embrionų atranką, naikinimą ir moterų išnaudojimą dėl jų. Už tai sausio mėnesį balsavo 96 Seimo nariai, susilaikė 2, prieš nebuvo nė vieno.


Maldos vigilija Filipinuose protestuojant prieš žudymus kare su narkotikais

Filipinų vyskupų konferencija pradėjo maldos vigiliją protestuodama prieš tūkstančius nužudymų vyriausybės vadovaujamoje operacijoje, kuria siekiama išnaikinti prekybą narkotikais ir narkotikų vartojimą šalyje. Filipinų vyskupų konferencijos pirmininkas Lingayeno-Dagupano arkivyskupas Sokratesas Vilegas (Socrates Villegas) lapkričio 5 dieną vadovavo šv. Mišioms, kurių metu kvietė atgailauti ir nutraukti žudymus. Jis įspėjo, kad tautos išgydymo kelias, turėjęs atgaivinti vertybes, persivertė ir tapo dar ilgesnis. Savo žinioje, kurią paskelbė Marijos, Taikos Karalienės, šventovėje, pastatytoje alėjoje, kur 1986 metais įvyko taikus perversmas, nuvertęs diktatorių Ferdinandą Markosą (Ferdinand Marcos), arkivyskupas paragino sustabdyti smurtą ir laikytis įstatymų bei pakvietė tikinčiuosius kasdien iki gruodžio 8 dienos, Švč. Mergelės Nekalto Prasidėjimo iškilmės, kalbėti Rožinį, skelbia leidinys „Crux“.


Europietės ir amerikietės vis ilgiau atidėlioja pirmojo vaiko gimimą

Pastaraisiais metais tiek JAV, tiek ir Europoje pastebima tendencija atidėti pirmojo vaiko gimimą. Fiksuojamas išaugęs moterų profesinis užimtumas. Štai JAV 1963 metais oficialiai dirbdavo tik 38 proc. moterų. 2012 metais dirbančių moterų jau buvo daugiau nei nedirbančių. Tos pačios tendencijos stebimos ir Europoje, kur 2009 metais dirbančių moterų skaičius pralenkė nedirbančiųjų. Dėl su karjera ir profesija susijusių priežasčių pastebima ir tendencija atidėti pirmojo vaiko gimdymą. Per paskutinius 50 metų JAV moterų, kurios susilaukė pirmagimio, amžius padidėjo nuo 22 iki 28 metų. Taip pat pastebima, kad net aštuoniais kartais išaugo moterų, kurios pirmojo vaiko susilaukia būdamos 35 metų ir daugiau, skaičius.

Europos žemyne 2015 metais vidutinis bendras vaisingumo rodiklis buvo 1,58 vaiko vienai moteriai. Eurostat duomenimis, vidutinis amžius, kai europietės susilaukė pirmagimio 2001–2015 metais išaugo nuo 29 iki 30,5 metų. Vėliausiai Europoje pirmojo vaiko susilaukiama Italijoje (30,8 metų) ir Ispanijoje (30,7 metų). Beje, Ispanijos nacionalinė statistika atskleidžia, kad ispanės gimdo vėliau nei šioje šalyje nuolat gyvenančios užsienietės (atitinkamai vidutiniškai 31,3 ir 27,7 metų).

 
 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija