„XXI amžiaus“ priedas pagyvenusiems žmonėms, 2009 m. sausio 16 d., Nr. 1 (29)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos



ARCHYVAS
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Globos namai vienišiems

Bronius VERTELKA

Mons. Juozapui Antanavičiui (antras
iš dešinės) globos namų direktorius
Patrikas Skrudupis įteikė meniškai
apipavidalintą medžio lentelę,
o Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas –
padėką-palaiminimą

Panevėžyje, netoli Kristaus Karaliaus Katedros, sausio 9-ąją įvyko oficiali Šv. Juozapo senelių ir neįgaliųjų globos namų atidarymo ceremonija. AB „Panevėžio statybos trestas“ statybos direktorius Darius Urbonas šių namų direktoriui Patrikui Skrudupiui įteikė simbolinį raktą.

Naujieji globos namai – vienintelė tokia įstaiga Aukštaitijos sostinėje. Juose  be jokių kasdieninių buitinių rūpesčių savo gyvenimo dienas galės leisti 75 vieniši senukai ar fizinę negalią turintys žmonės. Čia sukurta apie 30 darbo vietų. Bendras namų plotas – apie 3000 kvadratinių metrų.


Gyvas žmonių širdyse

Jolita ŽURAUSKIENĖ

Danutei Šilinienei įteiktas jos vyro,
kario savanorio pažymėjimas,
šalia VO „SOS Vepriuose“
direktorius Romas Petras Šaulys

Neseniai Danutę Šilinienę pasiekė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos laiškas. Jame rašoma, kad Vorkutos sukilimo aktyvistui, žiauriai kankintam Vladimiro kalėjime Justinui Šilinui po mirties suteiktas kario savanorio statusas.

Šio svarbaus dokumento J. Šilinas nebesulaukė. Prieš penkerius metus, lapkričio 7 dieną, amžinojo poilsio jis atgulė Svėdasuose (Anykščių rajone). Šią žinią, jog vyrui suteiktas kario savanorio statusas, žmona Danutė Šilinienė sutiko su ašaromis akyse. „Didžiuojuosi Justinu, pasišventusiu patriotu. Jis gyvens mano širdyje, kol pati užgesiu“, – kalbėjo našlė. J. Šilinas gyvas artimųjų, giminių, pažįstamų, bendražygių atsiminimuose. Vyras už antisovietinę veiklą buvo nuteistas 25 metams.


„Esu laiminga, kad gyvenu laisvoje Lietuvoje“

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Nijolė Rimkienė skaito savo eilėraščius
Kryžiaus pagerbimo dieną Vydmantuose.
Kairėje – Palangos klebonas
teol. dr. Algis Genutis

Su Nijole Rimkiene susipažinau Dubysos slėnyje (Ariogala), kur jau aštuonioliktąjį kartą vyko tremtinių ir politinių kalinių susitikimas „Su Lietuva širdy“. Žmonių šurmulyje nebuvo sąlygų ilgiau pasišnekėti su keturių poezijos knygų autore, ansamblio „Atmintis“ vadove. „Atvažiuokite pas mus į Vydmantus. Surasite mus lengvai – visi mus ten pažįsta“, – pakvietė Nijolė.


Istorijos metraštininkė

Laima MACYTĖ

Kazimiera Butkuvienė
jau sulaukusi 80-dešimt
Asmeninio albumo nuotrauka

Kazimiera Lauciutė-Butkuvienė-Kaziukas gimė 1925 metais Žibartų kaime, Šeduvos valsčiuje. Kaimas yra dviejų parapijų – Šeduvos ir Rozalimo – riba. Tačiau gimtoji parapija yra Šeduvos. Šeimoje augo dviese su seserimi Felicija. Buvo partizanų ryšininkė. „Kartu su paskutiniaisiais partizanais ir man teko 25 metai. Iki 1956 m. sėdėjau Mordovijos lageryje.“ („Daugyvenės kraštas“. Kaunas, 1998. P. 248). Buvusi tautos gynėjų ryšininkė toliau atlieka savo pareigą: ištikimai, iki mirties ji pasiryžusi rinkti nuotraukas ir atsiminimus apie kovos brolius ir seseris. K. Butkuvienės-Kaziuko ryžto ir valios dėka išnyra partizanų veidai iš žaliųjų girių ir šešėlių. Stebinanti moters atmintis padeda kruopščiai kaupti ir saugoti neišduotus artimųjų bendražygių darbus ir atminimą – ji rašo dar neparašytą tautos istorijos lapą.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija