Patyręs daug skaudžių gyvenimo smūgių

Bronius VERTELKA

Bronius Juospaitis Autoriaus nuotrauka

Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi apdovanotas Bronius Juospaitis gruodžio 5-ąją minėjo 85 metų sukaktį. Pokaryje partizanavęs panevėžietis gyvenime patyrė daugybę skaudžių smūgių, likimas jį kaip žlugtą pavelėjo.

Išdraskė Juospaičių šeimą

Rimaisų kaimo ūkininkai Juospaičiai išaugino tris sūnus ir vieną dukrą. Sūnus Jonas žuvo partizanaudamas 1948 metais. Sūnus Petras, parvykęs į tėviškę švęsti Kalėdų, su tėvais ir seserimi buvo ištremtas į Sibirą ir ten dar nuteistas 10 metų kalėti. (Senąjį Juospaitį paėmė sirguliuojantį – po kelių mėnesių tremtyje jis mirė.) Tremtyje dukra buvo priversta gulėti ant lentos, kadangi šokdama iš Ramygalos saugumo pastato antrojo aukšto susižeidė stuburo slankstelį. Tiesa, sugebėjo pabėgti. Parėjusią švęsti Kūčių su tėvais ir broliu išvežė į Sibiro vergiją. Sūnų Bronių, sunkiai sužeistą numetė Ramygalos aikštėje, o išgijusį pasmerkė 25 metų Sibiro katorgai.

Žemaitijos ąžuolas

Kazimieras Dobkevičius

Dimisijos kapitonas Steponas Grybauskas memorialo Minaičių kaime atidengimo šventėje Autoriaus nuotrauka

Žemaičių partizanų apygardos vadui, pirmojo Žemaičio legiono štabo nariui, Vyčio kryžiaus ordino kavalieriui, Lietuvos Vietinės rinktinės karių sąjungos nariui, dimisijos kapitonui klaipėdiečiui Steponui Grybauskui praėjusiųjų metų pabaigoje sukako 85-eri.

Steponas gimė Telšiuose, darbininko šeimoje, kurioje dar augo trys broliai ir dvi seserys. Tėvas buvo apsišvietęs, vienas išlaikė gausią šeimą, leido vaikus mokytis. Nuo mažens jaunasis Stepukas pamėgo sportą. Jau 17 metų žaidė futbolą, krepšinį, atstovavo Telšių sportui. Sulaukęs 18-os Steponas įstojo į Lietuvos laisvės armijos gretas. Savo akimis jis matė atkastus Rainių kankinių kūnus. 1944 m. vasario mėnesį įstojo į Vietinę rinktinę. Mokėsi „Vanagų“ stovykloje Platelių miškuose, dalyvavo ginant lietuvius prie Gintališkės nuo plėšikaujančių vokiečių. Vokiečiams pažeidus susitarimą Vietinė rinktinė išsisklaidė po miškus. Steponas tapo aktyviu kovotoju.

Šimtametė prieškario šaulė

Gintaras Lučinskas

Anelė Sinickienė Alytuje minint 100 metų jubiliejų

Prieškario Lietuvos šaulių sąjungos narė alytiškė Anelė Vasiliauskaitė-Sinickienė 2010 metų gegužę atšventė garbingą 100 metų jubiliejų, todėl buvo įdomu išgirsti visą amžių nugyvenusios moters pasakojimą apie nueitą gyvenimo kelią ir istorinę praeitį.

Anelė Vasiliauskaitė gimė 1910 m. gegužės 26 dieną Alytaus apskrities Alytaus valsčiuje, Kriaunių kaime (Rumbonių parapijoje), ūkininkų Petronėlės (Mankauskaitės) ir Jurgio Vasiliauskų šeimoje. 1914 metais, prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, J. Vasiliauską mobilizavo į Rusijos kariuomenę, iš kurios jis grįžo tik 1917 metais. Kol tėvas tarnavo kariuomenėje, likusiesiems šeimynykščiams padėdavo motinos brolis Antanas Mankauskas. Šeimoje augo aštuoni vaikai. 23 ha ūkyje darbų netrūko: vasarą – lauko darbai, žiemą – audimas, verpimas. Tėvas Jurgis dar užsiėmė amatais: kaustė arklius, meistravo vežimus, roges, o žiemą vaikams karuseles ant ledo. Visi buvo darbštūs, tad didesnių nepriteklių nepatyrė.

Per metų slenkstį – su šimtmečio kraičiu

Rūta Averkienė

Mamą globojantis sūnus Vincentas Algimantas, Varėnos seniūnas Juozas Balevičius, VSDFV Varėnos skyriaus direktorė Ona Bražionienė, Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Laima Vilbikienė

Viena seniausių Varėnos rajono gyventojų, šimtmečio jubiliejų neseniai šventusi Rozalija Plokštienė didžiąsias metų šventes sutiko jaukiuose Varėnoje gyvenančio sūnaus Vincento Algimanto namuose. Nors būdama jau nelabai stiprios sveikatos, nes kurį laiką nebemato, o ir vaikščioti nelabai gali, tačiau blaivaus proto, ji sako, kad šimtas metų – ne juokas. Senolė sako vis labiau jaučianti slegiantį metų kraitį, tačiau džiaugiasi sulaukusi tiek metų.

Sovietine baidare į laisvąjį pasaulį

Antanas Sakalauskas ir Petras Katinas Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Kaune gyvenančiam vokiečių kalbos specialistui Antanui Sakalauskui sovietmečiu teko patirti bolševikų „duonos“ skonį. Tai puikus žmogus ir buvęs geras „XXI amžius“ politinio apžvalgininko Petro Katino bičiulis.

1957 m. liepos 16 dieną sovietinio žvejybos tralerio komanda atviroje Baltijos jūroje už 62 jūrmylių nuo kranto pastebėjo vienišą baidarės irkluotoją, kuris buvo sulaikytas ir perduotas atskubėjusiems pasieniečiams. Šis dvidešimtmetis drąsuolis, pasiryžęs maža baidare įveikti šėlstančią Baltijos jūrą ir pasiekti Švedijos krantus, buvo Antanas Sakalauskas.