„XXI amžiaus“ priedas pagyvenusiems žmonėms, 2017 m. birželio 23 d., Nr. 2 (65)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno



ARCHYVAS

2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Laikas ir žmonės

Tremtyje buvo mama broliams ir seserims

Bronius VERTELKA

Panevėžietė Emilija Sereikaitė,
Sibiro tremtyje sugebėjusi broliams
ir seserims pavaduoti motiną

1948 metų gegužės 22 dieną dešimtys tūkstančių Lietuvos gyventojų buvo pasmerkti vergovei – ištremti į Sibirą. Gausios Sereikų šeimos vaikus iš Surviliškio valsčiaus nuvežė į Krasnojarsko kraštą.

Nepagailėjo net neįgaliu paversto brolio

Magdalenos ir Jono Sereikų šeima Naujųjų Bakainių kaime buvo didelė: penki sūnūs ir penkios dukros (dar trys mirė maži). Vertėsi sunkiai, nors turėjo apie 10 ha žemės. Dešimtmetė Emilija jau prižiūrėjo turtingesnių kaimynų vaikus. Išmoko visus ūkiškus darbus.

Partizaninis karas neaplenkė ir Naujųjų Bakainių. Trys Emilijos broliai, įtarti, kad palaiko ryšį su besislapstančiais miškuose, suimti ir uždaryti į Kauno IX fortą. Pasitaikė geras sargybinis, kuris atvėrė duris ir tarė: „Jeigu norite, bėkite“. Po kurio laiko į tėvų trobos langą vieną vakarą kažkas atsargiai pasibeldė. „Juk tai mūsų trys vaikai už jo stovi“, – sušuko mama.


Ypatingą nacionalinio orumo išniekinimą ir pažeminimą patyręs lietuvių teatrologijos klasikas

Aleksandras Guobys

Vytautas Maknys

Birželio 26 dieną minėsime vieno žymiausių XX amžiaus teatrologijos mokslininkų, Lietuvos teatro istoriko Vytauto Maknio (1907–2003) 110 metų gimimo sukaktį.

V. Maknys – lietuvių teatrologijos klasikas, nusipelnęs pripažinimo dėl daugelio priežasčių, pirmiausia, dėl tos jungiamosios grandies, kurią jis perėmė iš Balio Sruogos ir dosniai dalino savo žinias ir patirtį XX amžiaus teatrologams. Pasak prof. P. Bielskio, „Vytautas Maknys yra mūsų kultūros ir teatro mokslo gyvoji grandis. Išbraukus jo darbus, po Balio Sruogos susidarytų didžiulė properša, kurią būtų sunku užpildyti. B. Sruoga suformavo mokslinius mūsų teatrologijos pamatus, o jo mokinys V. Maknys yra tiesioginis tų dalykų tęsėjas, juos išsamiai perteikęs mums. Mes turime vientisą grandinę, iš praeities ateinančią grandinių seką, o tarp jų genetinį ryšį. Kelios mūsų kultūros žmonių kartos išaugo V. Maknio globojamos“.


„Trauktis atsišaudant“ – sunku, bet įmanoma

Knygos viršelis

Skaitant naujausią Jono Juškaičio, gegužės 30 dieną pradėjusio 85-uosius metus, knygą „Trauktis atsišaudant“, paaiškėja, kad šis lietuvių poetas, katalikas, mąstytojas turi savo tvirtas, išmąstytas, pajaustas ir giliai į širdį įaustas nuostatas, kurias gali išsakyti, paaiškinti, pagrįsti savo patirtimi ir sąmone su 100 procentiniu įsitikinimu, pasakyti apie kaimą ir miestą, apie poeziją ir politiką, apie mokslą ir Bažnyčią, apie tikėjimą ir netikėjimą, komunistus ir konservatorius, apie bet kurį politiką ar dvasininką, apie kultūrininką ar mokslininką, rašytoją ar poetą, jo požiūrį, jo kūrinius ir ypatumus, reikšmę, jam padarytą įspūdį ar atsaką visuomenėje. Po žmonos mirties, o ir iki tol, kai jam tekdavo ją slaugyti, ir pats dar 2008 metais nebesitikėdamas sulaukti Vasario 16-osios šimtmečio, bet džiaugdamasis, kad galėjo paminėti tos svarbios datos 90-metį, gyvendamas vienas, bet ne vienišas, mažai kur beišeidamas, J. Juškaitis, kaip poetas ir mąstytojas, sugebėjo rodytis visuomenei savo įžvalgomis. Ruošdamasis rašyti šias savo pastabas apie Joną Juškaitį, norėjau pateikti tik kelias iškalbingas citatas iš naujausios šio poeto ir mąstytojo knygos, kuriai pavadinimą jis pasirinko nusižiūrėjęs į pakankamai tamsią mūsų padangę netikėtai įsiveržusio šviesaus Viliaus Bražėno, taip ir nesuprasto mūsų politikų ir visuomenininkų bei greitai pamiršto, iškalbingą šūkį „Trauktis atsišaudant!“, bet nesusilaikiau nuo nedidelių savo intarpų, kadangi net ir iškalbingos citatos, ištrauktos iš įdomaus konteksto, suraizgyto Juškaičio talento, gali prarasti žaismingumą ir spalvingumą, kurių godžiai galima semtis iš jo knygos, pratęsiančios jo garsiosios „Lyros ant gluosnio“ mintis.


Būtina ugdyti vyresnių žmonių skaitmeninius gebėjimus

Susisiekimo ministerija, atsakinga už Lietuvos skaitmeninės darbotvarkės programos įgyvendinimą, yra viena svarbiausių Nacionalinės skaitmeninės koalicijos (NSK) partnerių. Kartu su kitais NSK atstovais ministerija inicijuoja šalies gyventojų skaitmeninių įgūdžių tobulinimo priemones, kurių pagrindinis tikslas – informacinių ryšių technologijų (IRT) vartotojų gebėjimų atskirties mažinimas.

NSK partneriai atkreipė dėmesį, kad mūsų šalyje aukšto lygio skaitmeninių galimybių poreikis tik didės, todėl Lietuvai būtina imtis skubių priemonių gyventojų skaitmeniniams įgūdžiams užtikrinti.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis sakė: „Labai svarbu, kad nuolat didėtų visų amžiaus grupių šalies gyventojų skaitmeninės kompetencijos. Pakankamus skaitmeninius įgūdžius turintis darbingo amžiaus žmogus lengviau integruojasi į darbo rinką, dėl to mažėja nedarbas, skurdas, socialinė atskirtis. Jaunesniosios kartos pareiga – skatinti vyresnius žmones integruotis į visuomenės gyvenimą, praturtinti jų laisvalaikį, todėl privalu pasirūpinti ir šių žmonių skaitmeninių gebėjimų ugdymu. Esu tikras, kad kartu su koalicijos partneriais pasieksime geresnio šalies gyventojų pasirengimo naujiems skaitmeninių pokyčių iššūkiams, įvairaus amžiaus žmonėms suteikdami galimybę įgyti žinių ir tobulinti savo įgūdžius visą gyvenimą“.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija