„XXI amžiaus“ priedas apie slaptąsias tarnybas

2007-iųjų spalio 17 d., Nr.7


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


XXI amzius


ARCHYVAS
2007 metai

Liudvika POCIŪNIENĖ: „Vytauto Pociūno žūtis susijusi su jo darbu slaptosiose tarnybose“

Su neaiškiomis aplinkybėmis Baltarusijoje žuvusio VSD pulkininko Vytauto Pociūno našle Liudvika Pociūniene kalbasi „XXI amžiaus“ žurnalistas Gintaras Visockas.

Žuvusio VSD pulkininko
Vytauto Pociūno žmona Liudvika
Pociūnienė tvirtina surinkusi
daug faktų, kurie byloja,
kad jos vyro mirtis greičiausiai
susijusi su jo darbu
slaptosiose tarnybose
Autoriaus nuotrauka

Vos tik įvyko baisioji nelaimė, kai kuriuose leidiniuose pasirodė rašinių, kuriuose labai nepagarbiai atsiliepta apie Vytautą Pociūną. Pavyzdžiui, dienraštis „Lietuvos rytas“ akivaizdžiai ir atkakliai piršo nuomonę, esą dėl mirties kaltas pats VSD karininkas. Suprask, tai buvo ne specialiai užsakyta žmogžudystė, o viso labo nelaimingas atsitikimas. Kaip išgyvenote tą laikotarpį?

Net nežinau, kaip pavyko. Atlaikiau normaliai – tiesiog blaiviai žiūrėjau ir dariau tai, ką galima ir būtina padaryti šioje konkrečioje nepavydėtinoje situacijoje. Iš pradžių nesistengiau ieškoti visuomeninės paramos. Visąlaik maniau, kad privalau ginti savo vyro garbę ir orumą pirmiausia savo pačios, savo vaikų vardu. Dabar iniciatyvos apginti V.Pociūno garbę ir orumą ėmėsi ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, vadovaujamas Algimanto Matulevičiaus. Aš taip pat nesėdžiu sudėjusi rankų. Šiuo metu tariuosi su savo advokatais, pagal kokius straipsnius, kokiomis procedūromis remiantis efektyviausia reikalauti paneigimų V.Pociūno atminimą pažeminusioje spaudoje.


Rusija – stipryn, Lietuva – silpnyn?

Rusijos slaptosios tarnybos šiandien turi naują vadovą. Juo tapo buvęs Rusijos premjeras Michailas Fradkovas. Tas pats, kurį kadaise dauguma tiek rusiškų, tiek vakarietiškų žiniasklaidos priemonių įvardijo kaip silpną, nesavarankišką ministrą pirmininką. Esą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas premjeru jį paskyrė tik todėl, kad būtų lengviau suvaldyti Vyriausybę. Dabar šis „neva silpnas premjeras“ prezidento dėka tapo pagrindinės Rusijos slaptosios tarnybos vadovu.


Liustracija Rumunijoje

Petras KATINAS

Jau praėjo daugiau kaip 18 metų, kai Rumunijoje žlugo komunistinio diktatoriaus, „didžiojo pasaulio medžiotojo“ Nikolajės Čaušesku režimas. Tiesą sakant, paskutiniaisiais N.Čaušesku valdymo metais visus reikalus, tarp jų ir Rumunijos saugumo „Sekuritate“, tvarkė jo žmona Elena. Kai 1967 m. N.Čaušesku perėmė visas aukščiausias valstybines pareigas – tapo Valstybės tarybos pirmininku, vyriausiuoju kariuomenės vadu bei „Socialistinės vienybės“ fondo nacionalinės tarybos vadovu, o po metų pasiskelbė Rumunijos prezidentu, ji gana greitai ėmė tvarkyti partijos ir valstybės reikalus. Rumunijos reikalus tvarkiusi N.Čaušesku „gyvenimo draugė“ nebuvo baigusi net keturių pradžios mokyklos klasių, tačiau laikui bėgant sugebėjo tapti antruoju partijos ir valstybės žmogumi, „diplomuota inžiniere“ ir netgi mokslų akademijos nare!


Už ką sušaudytas Sovietų Rusijos agentas „Ivanov 12“?

Gintaras Aukštuolis

Generolo Konstantino Klesčinskio karo lauko teismas įvyko 1927 m. gegužės 31 d. Teisėjų akivaizdoje generolas atgailavo, pavyzdžiui, pareiškė, jog jam „gėda prisipažinti, kad tarnavo SSRS atstovybei Kaune, teikė jai žinias už atlyginimą“. Taip pat teisinosi, esą bendradarbiavo su Maskva ne savo noru – „dėl sunkios materialinės padėties“. Jį tardžiusiems Lietuvos slaptųjų tarnybų pareigūnams smulkiai, nieko neslėpdamas, papasakojo, kaip buvo užverbuotas, kaip palaikydavo ryšius su sovietų agentais, kokias žinias perdavė Maskvai. Todėl po pusantros valandos trukusio teismo K.Klesčinskis buvo pripažintas kaltu.


Kodėl praradome laivą „Metkij“?

1991–1993-ieji – labai sudėtingas laikotarpis. Lietuvoje tuo metu dar šeimininkavo Rusijos Federacijos kariuomenė, ir niekas negalėjo pasakyti, jog Kremlius tikrai laikysis įsipareigojimų išvesti visus savo armijos dalinius iki 1993 m. rugsėjo 1-osios. Lietuva pirmaisiais atkurtos nepriklausomybės metais neturėjo nė vienos rimtos slaptosios tarnybos. Mūsų šalies muitinės, pasienio tarnybos, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija dar tik kūrėsi. Tomis dienomis būta daug painiavos, atsitiktinių klaidų, neapsižiūrėjimo, nežinojimo.

 
 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija