Algirdo Petrusevičiaus išpažintis: „Nesu nusikaltėlis, kurį reikėtų sodinti už grotų“

Buvęs sovietinių laikų disidentas, lietuviško ginklo kūrėjas Algirdas Petrusevičius įsitikinęs, jog jį ilgam norėta uždaryti už grotų. Buvęs parlamentaras taip pat neatmeta versijos, jog nelegalus ginklų laikymas – tai tik pretekstas suversti kaltę dėl žymiai svarbesnių nusikaltimų – tilto per Bražuolę sprogdinimo ar J.Abromavičiaus nužudymo. Nuotraukoje – A.Petrusevičius su dukra Lina Autoriaus nuotrauka

Su žymiu sovietinių laikų disidentu, lietuviško ginklo kūrėju Algirdu PETRUSEVIČIUMI kalbasi „XXI amžiaus“ žurnalistas Gintaras Visockas.

Jūsų byloje mane labiausiai domina Alberto Miceikos persona. Šis momentas, man regis, itin svarbus, jei ne pats svarbiausias. Juk, be A.Miceikos, Jūs niekam kitam nesiruošėte parduoti perdirbtų dujinių bei antikvarinę vertę turinčių pistoletų. Tiksliau tariant, jei ne šio žmogaus provokacija, Jūs nebūtumėte iš viso ėmęsis perdirbti dujinių pistoletų bei ieškojęs jiems pirkėjų, vadinasi, šiandien nebūtumėte kaltinamas net nelegalių ginklų laikymu. Kaip atsitiko, kad Jūs, sovietiniais laikais sugebėjęs išvengti sekimų, provokacijų ir išdavysčių, suklupote jau nepriklausomoje Lietuvoje? Kokios priežastys privertė patikėti A.Miceikos nuoširdumu?

Su Albertu Miceika pažįstamas jau daug metų. Susipažinau su juo 1987 ar 1988 metais, kai Lietuvoje jau papūtė pertvarkos, atgimimo vėjai. Intensyvesnis bendravimas prasidėjo 1990-aisiais, kai Audrius Butkevičius mane ir keletą kitų mano bendražygių pakvietė organizuoti lietuviškų ginklų gamybą.

Išdavystės apibrėžimas

Prieš pat Vėlines Kauno miesto savivaldybėje surengta tauri, prasminga akcija. Iš atokiausių kampelių suvažiavusiems istorijos mokytojams bei bibliotekų vedėjams buvo padovanota Nijolės Gaškaitės knyga „Pasipriešinimo istorija“. Sumanymas pagirtinas. Jo iniciatorius – Tautos fondo (JAV) narys Jonas Vainius, suradęs lėšų knygai išleisti. Pasakodami jaunajai kartai apie Lietuvos tragišką praeitį 1944 – 1953-aisiais, pedagogai ir inteligentai dabar po ranka turės tikrai puikų partizaninių kovų metraštį. Savivaldybės mero pavaduotojas Kazimieras Kuzminskas pelnytai džiaugėsi pavykusiu renginiu.

Kaip KGB žlugdė Lietuvos krikšto jubiliejaus minėjimą

Dr. Arūnas STREIKUS

Spalio 25 dieną Lietuvių katalikų mokslo akademijoje Vilniuje surengtas seminaras „Komunizmo pabaigos pradžia Lietuvoje“. Didžiausias seminaro dalyvių dėmesys skirtas studijoms, kaip sovietų valdžia, pasiremdama represine struktūra – KGB, bandė sužlugdyti Lietuvos krikšto 600-ųjų metinių minėjimą. Krikščionybės istorijos Lietuvoje studijų centro inicijuotoje paskaitoje pranešimus skaitė dr. Arūnas Streikus, dr. Egidijus Jaseliūnas, dr. Juozas Banionis, savo prisiminimais bei įžvalgomis dalinosi tėvas Vaclovas Aliulis, sesuo Nijolė Sadūnaitė, monsinjoras Alfonsas Svarinskas, Vytautas Ališauskas. Šiandien skelbiame istoriko Arūno Streikaus straipsnį, kuris atskleidžia, kaip sovietų valdžia menkino Lietuvos krikšto jubiliejaus reikšmę.

Legenda apie Bobą Denardą

Gintaras AUKŠTUOLIS

Bobas Denardas

2007 metų spalio 13-ąją, sulaukęs garbingo 79 metų amžiaus, netoli Paryžiaus esančiame miestelyje mirė Bobas Denardas. Tikrasis Alzhaimerio liga sirgusio senuko vardas – Žilberas Buržo. Tiesa, musulmonai jį vadino Mustafa. Tačiau visam pasauliui jis labiau žinomas Bobo Denardo vardu. Namas, kuriame paskutiniuosius gyvenimo metus praleido paslaptingasis Bobas, prašmatnumu nepasižymėjo. Jo šeimininkas kieme augino rožes, dėvėjo prašmatnų, iš brangios medžiagos siūtą kostiumą, tačiau išblukę sienų dažai, išklypę laiptai, seni baldai kambariuose bylojo, kad šeimininkas nėra labai turtingas Prancūzijos gyventojas. Ir vis dėlto iki šiol sklando legendos, kad Bobas, rengdamas karinius perversmus Afrikoje ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Komorų salose, susikrovė pasakiškus turtus. Kai kurie leidiniai paskleidė žinių, esą grįždamas iš Afrikos Bobas parsivežė ir keletą maišų aukso ir deimantų.

„Tylusis plepys“ – dvigubų agentų siaubas

Didžiosios Britanijos mokslininkai iš Mančesterio universiteto sukūrė patobulintą melo detektoriaus variantą. Naujasis melo detektoriaus modelis daug tikslesnis, patikimesnis už ankstesnius variantus. Mat jis visų pirma analizuoja tiriamojo žmogaus mimiką. Pasak britų mokslininkų, „tyliuoju plepiu“ pavadintas naujasis įrenginys susideda iš specialios videokameros, kuri fiksuoja menkiausius tiriamojo asmens veido raumenų virptelėjimus, o speciali kompiuterinė įranga analizuoja videokameros užfiksuotus parodymus.