„XXI amžiaus“ priedas apie slaptąsias tarnybas

2007-iųjų gruodžio 19 d., Nr.11


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


XXI amzius


ARCHYVAS
2007 metai

VSD pagalbon pasitelkė karo metu naudojamus tardymo metodus?

Advokatas Juozas Gaudutis
neneigia, kad VSD tardytojai
prieš karinės žvalgybos
ir kontržvalgybos majorą
Joną Zajančkauską galėjo
naudoti psichologinį smurtą
Autoriaus nuotrauka

Lietuvoje iki šiol netyla ginčai dėl Seimo laikinosios komisijos, tyrusios Juro Abromavičiaus žūties aplinkybes, išvadų. Taip pat įsimintinas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, palankus buvusiam karinės žvalgybos ir kontržvalgybos majorui Jonui Zajančkauskui. Su advokatu Juozu Gaudučiu, Lietuvos ir užsienio teismuose ginančiu J. Zajančkausko interesus, kalbasi „XXI amžiaus“ žurnalistas Gintaras Visockas.

 

Seimo laikinoji komisija, vadovaujama Loretos Graužinienės, paskelbė išvadas dėl Juro Abromavičiaus žūties. Jos susilaukė nevienareikšmių vertinimų. Pavyzdžiui, konservatoriai atsisakė už jas balsuoti ir paskelbė savąsias išvadas, visiškai priešingas toms išvadoms, kurias skelbia L.Graužinienės bendraminčiai. Dešinieji oficialiai pareiškė, jog L.Graužinienės komisijai rūpėjo anaiptol ne tiesa, bet politinės intrigos. Ar oficialios Seimo komisijos išvados nenusižengia tiesai?


Politinio terorizmo apraiškos Lietuvoje

Ar Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę būta politinio terorizmo? Šia tema neseniai diskutuota Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (TSPMI) Vilniuje. Diskusija – labai aktuali, bet vienpusiška. Bet juk kitaip ir būti negalėjo. Improvizuotą spaudos konferenciją TSPMI studentams organizavo tendencingasis „Spaudos klubo“ vedėjas, savo laidose sunkiai slepiantis neapykantą dešiniesiems politikams. O improvizuotosios spaudos konferencijos svečiu pasirinktas buvęs generalinis prokuroras, kadaise tyręs ir iki galo neištyręs daugelį to meto rezonansinių bylų. Todėl nenuostabu, kad tądien studentams buvo pateikiama itin vienpusiška, tendencinga informacija. Audrius Siaurusevičius teiravosi, kaip derėtų vertinti Juro Abromavičiaus nužudymo ar tilto per Bražuolę sprogdinimo versijas, o Artūras Paulauskas, prisimindamas to meto įvykius, tiesiogiai ir netiesiogiai bėdą vertė dešiniesiems.


Ar tikrai LKKSS panaši į teroristinę organizaciją?

Gintaras VISOCKAS

Lietuvos kariuomenės kūrėjų
savanorių sąjungos centro
valdybos pirmininkas Valentinas
Bartašiūnas įsitikinęs, kad KGB
niekur nedingusi – ji tik pakeitė
savo formas, sumaniai
prisitaikydama prie naujųjų sąlygų
Autoriaus nuotrauka

Šiandien „Slaptųjų takų“ svečias – Valentinas Bartašiūnas, dirbantis Vilniaus Antakalnio universitetinėje ligoninėje, turintis bendrosios praktikos bei pilvo srities chirurgo licenzijas. Tačiau „XXI amžius“ neapsiriko, pasikviesdamas šį mediką į priedą, kuriame aptariamos slaptųjų tarnybų temos. Juk V. Bartašiūnas aktyviu sąjūdininku ir savanoriu tapo jau pirmosiomis Atgimimo dienomis. Gūdžiomis 1991-ųjų sausio mėnesio dienomis jis buvo tarp tų, kurie su ginklu rankose saugojo parlamentą. Savanorio bilieto ir savanorio uniformos į šalį jis nepadėjęs iki šiol. Beje, nūnai jam patikėtos itin svarbios pareigos – jis vadovauja Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) centro valdybai. Šios organizacijos vadovu V. Bartašiūnas tampa nebe pirmą kartą. LKKSS jis vadovavo dar 1994-1996 metais, tačiau anas laikotarpis tikriausiai nebuvo toks sudėtingas kaip dabartinis. Mat kai kurie politikai šiandien V. Bartašiūno vadovaujamą LKKSS tiesiogiai ir netiesiogiai įvardija kaip organizaciją, „turinčią teroristinėms organizacijoms būdingų bruožų“. Kai kurių dabartinių parlamentarų įsitikinimu, LKKSS – mažų mažiausiai įtartina, nepatikima. Taigi neva jos veikloje dalyvauti save gerbiantiems piliečiams nepatartina, nerekomenduojama. Ar tikrai LKKSS panaši į teroristinę organizaciją?


Literatūriniai šnipai

Gintaras VISOCKAS

Rašytinės žinios apie šnipus, ko gero, yra tokios pat senos, kaip ir pati raštija. Kas nežino legendos apie Trojos arklį – apie tai, kaip Odisėjas pamokė graikus, dešimt metų nesėkmingai apgulusius Troją, ją paimti? Nėra abejonių, kad žvalgyba atsirado dar gerokai prieš Odisėją. Jos pėdsakai siekia žilą senovę. Apie žvalgybos veiklą galima sužinoti ir iš senovės užrašų, darytų ant akmens ir papiruso, kuriuose dėstoma Egipto faraonų viešpatavimo istorija. Garsiojo Asirijos karaliaus Ašurbanipalo (VII a. pr. Kr.) dantiraščio bibliotekoje, kurią atkasė archeologai, buvo rasti moliniai laiškai moliniuose vokuose – slaptųjų agentų pranešimai.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija