2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Kaltinamasis aktas dėl Medininkų žudynių primena prastą rašinį

Gintaras Visockas

Prokuroras Rolandas Stankevičius, kurio surašytame kaltinamajame akte dėl Medininkų žudynių nėra būtiniausių įrodymų Autoriaus nuotrauka

Lietuvos generalinės prokuratūros Nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Rolando Stankevičiaus kaltinamajame akte teigiama, kad Rygos OMON milicininkas Konstantinas Michailovas-Nikulinas dalyvavo žudant Medininkų posto pareigūnus. Kiekvienas, atidžiai perskaitęs šį oficialų 140-ies puslapių prokuroro R. Stankevičiaus pasirašytą dokumentą, pasiges įrodymų. BPK labai aiškiai ir nedviprasmiškai pasakyta: kaltinamajame akte privalo būti nurodyti ne tik kaltinimai, bet ir kaltinimą pagrindžiantys įrodymai. Tačiau prokuroro R. Stankevičiaus kaltinamasis aktas dėl Medininkų žudynių primena prasto žurnalisto rašinį, kuriame vietoj konkrečių faktų sudėtos... vien dviprasmybės ir gandai. Štai vienoje kaltinamojo akto vietoje prokuroras R. Stankevičius tvirtina, jog K. Michailovas-Nikulinas dirbo Rygos OMON būrio milicininku. Taip, įtariamasis tikrai tarnavo šioje struktūroje. Bet jau kitoje išvados vietoje prokuroras teigia, esą K. Michailovas, žudydamas Medininkų posto pareigūnus, veikė „to paties būrio vado Česlavo Mlyniko suburtoje organizuotoje grupėje“. Tad perskaičius šią pastraipą jau tampa nebeaišku, kas dalyvavo kruviname Medininkų nusikaltime: Rygos OMON ar kažkokia suburta organizuota grupė. Jei oficialiame dokumente kalbama apie suburtą organizuotą grupę, prokuroras privalėjo pateikti faktų, kurie įrodytų, jog tokia grupė buvo tikrai suburta, jog į ją tikrai įėjo K. Michailovas-Nikulinas, kad vienintelis grupės tikslas buvo Medininkų posto pareigūnų skerdynės. Tačiau tokių įrodymų kaltinamajame nėra. Pagaliau, jei iš tiesų Medininkų žudynes įvykdė kažkieno atsitiktinai suburta grupė, lieka nebeaišku, kodėl kaltinimas siejamas su Rygos OMON. Akivaizdu, jog šis prokuroro oficialiai pateiktas teiginys apie nusikalstamą grupę neatitinka BPK keliamų reikalavimų.

Didžioji karaimo Juozo Grigulevičiaus paslaptis

Gintaras Visockas

Žymusis Sovietų Sąjungos agentas nelegalas Juzefas Grigulevičius

1951 metais Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) Generalinė Asamblėja sušaukė sesiją, kurioje buvo apžvelgiama politinė ir ekonominė padėtis Lotynų Amerikos šalyse. Toje sesijoje ypač aršiai siautėjo tuometinis Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministras Andrejus Vyšinskis. Nesiskaitydamas nei su žodžiais, nei su diplomatui privalomomis etiketo taisyklėmis, jis negailestingai užsipuolė Lotynų Amerikos valstybes, simpatizavusias Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Labiausiai tąsyk kliuvo nedidelei Kosta Rikos valstybei, kuri palaikė draugiškus santykius su Vašingtonu. Žodžiu, SSRS diplomatijos šefas elgėsi kaip tikras nepraustaburnis. Tuometiniai Kosta Rikos vadovai pasimetė. Jie nežinojo, kaip deramai atsikirsti į iš piršto laužtus kaltinimus, beje, pateiktus grubia, diplomatams nebūdinga maniera.

Keičiasi spectarnybų vadovybė

Izraelyje keičiasi pagrindinių šalies specialiųjų tarnybų vadovybė: Mossad’as ir karinė žvalgyba jau turi naujus vadovus, o kontržvalgybos vadovas po pusmečio turi išeiti į atsargą. Kaip pažymi ekspertai, tai vyksta ne dėl politinių priežasčių, o dėl techninių – dėl to, kad ribojamas terminas tokioms pareigoms eiti.

Didžiausią susidomėjimą kelia, žinoma, Mossad’o šefo pasikeitimas. Izraelio žvalgybai aštuonerius metus vadovavo iš Novosibirsko kilęs 65-rių metų Meiras Daganas. Kaip tik Mossad’as buvo įtariamas organizavęs vieno Hamas lyderio Mahmudo al-Mabhuho nužudymą 2010 metų sausį ištaigingame Dubajaus viešbutyje. Dėl to Izraelis atsidūrė diplomatinio skandalo centre, nes organizuojant žmogžudystę buvo panaudoti Vakarų šalių piliečių pasai. Dar viena speciali operacija, priskiriama Mossad’ui, – Imado Mugnijos, Hezbollah žvalgybos vadovo, susprogdinimas Damaske 2008 metais.