|
A. Litvinenkos našlės mintys po penkerių metų
|
Aleksandro Litvinenkos našlė
Marina Litvinenka įsitikinusi,
jog dėl jos vyro mirties
kalta Rusijos vadovybė
|
Prieš penkerius metus vienoje Londono ligoninėje mirė buvęs Rusijos specialiųjų tarnybų bendradarbis, knygos FSB sprogdina Rusiją autorius Aleksandras Litvinenka. Visus tuos metus jo mirties aplinkybes kruopščiai tiria Skotland-Jardas, bet dokumentais įrodytų faktų kol kas nedaug: A. Litvinenka buvo nunuodytas radioaktyvia medžiaga polonis-210, ir tas faktas klasifikuojamas kaip nužudymas. Lieka neatskleisti esminiai klausimai: kas slepiasi už buvusio specialiųjų tarnybų karininko nužudymo, kas vykdytojas, iš kur paimtas polonis ir daug kitų dalykų.
|
|
Nesugebėjo įrodyti dirbus Rusijos slaptosioms tarnyboms
Gintaras Aukštuolis
|
Katia Zatuliveter, kurią
Didžiosios Britanijos slaptosios
tarnybos kaltina šnipinėjus Maskvai
|
Didžiosios Britanijos spauda šiomis dienomis išsamiai komentuoja prieš keletą dienų viešai paskelbtą Didžiosios Britanijos teismo sprendimą, palankų britų parlamentarui Maikui Henkokui ir išteisinantį rusę Jekateriną (Katia) Zatuliveter. Tai reiškia, jog britų slaptosios tarnybos nesugebėjo įtikinti teismo, kad šio parlamentaro padėjėja susijusi su Rusijos žvalgyba.
|
|
Juodojo kambario paslaptys
Gintaras Visockas
|
Juodojo kambario vadovas
kriptologas Herbertas Jardlis
|
Herbertas Jardlis gimė 1889 metais Jungtinėse Valstijose. Užaugo vadinamuosiuose vidurio Amerikos vakaruose. Dėl draugiško, linksmo būdo tapo mokyklos numylėtiniu. Be to, pasižymėjo darbštumu, pažangumu, tvarkingumu. Taigi mokėsi labai rimtai. Ypač jam patiko tikslieji mokslai. Dar būdamas moksleiviu pramoko telegrafisto amato. Pirmoji jo darbovietė geležinkelio stotyje. H. Jardlis taip pat mėgo žaisti kortomis. Pokerį jis tiesiog dievino. Jis pasiekė didelių laimėjimų aplošti buvo beveik neįmanoma.
|
|
Nesutarimus tarp Rusijos nusikaltėlių lyderių kursto slaptosios tarnybos
Gintaras Visockas
Pirmieji rimti nesutarimai tarp rusų nusikaltėlių gaujų kilo tuomet, kai į kalėjimus pradėjo masiškai grįžti kriminaliniai nusikaltėliai, dalyvavę Antrojo pasaulinio karo mūšiuose. O tokių recidyvistų, kurie tuo metu buvo mobilizuoti į sovietinę armiją ir sąžiningai kariavo prieš Vokietiją, pasitaikė nemažai. Kai kurie iš jų sulaukė valstybinių apdovanojimų, o vienas tapo net SSRS didvyriu. Kodėl atsirado trintis tarp nusikaltėlių, tarnavusių sovietų armijoje, ir tų, kurie netarnavo niekur, paprasta paaiškinti. Tuomet galiojo nerašytos taisyklės: jei turi įteisintojo vagies (vor v zakone) statusą, jokiu būdu negali tarnauti valdžiai, bendradarbiauti su valdžios institucijomis, juolab su valstybinėmis jėgos struktūromis. Jei šią nuostatą sulaužei, grubiai pažeidei įteisintųjų vagių garbės kodeksą ir privalai mirti.
|
|
Liūdna Juodojo Drakono pabaiga
Gintaras Aukštuolis
Europos šalių mitologijoje drakonas dažniau blogį nei gėrį nešantis mitinis gyvūnas. Tačiau Rytuose kai kurios tautos drakoną laiko gėrį, laimę, turtus nešančiu gyvūnu. Drakono įvaizdžio nesibaimina ir japonai. O kaip Japonijos istorija vertina Juodąjį Drakoną? Šiuo pavadinimu kadaise buvo pakrikštyta rimta, įtakinga žvalgybinė organizacija, slapta veikusi nuo 1901-ųjų iki pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
|
|
|