„XXI amžiaus“ neperiodinis priedas apie lietuvių kovą už Nepriklausomybę

2007 m. birželio 15 d., Nr. 1 (8)


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos



ARCHYVAS

2006 metai
2007 metai

1940 metų okupaciją ir 1941 metų trėmimus atminti Prisimenant praeitį

Matematikos mokslų daktarė
Rytė Merkytė tremties
kančias patyrė
prie Laptevų jūros

Vilniuje gyvenanti matematikos mokslų daktarė Rytė Merkytė gegužės viduryje šventė nepaprastą gimtadienį. 1941 m. birželio 14-ąją kartu su šeima: valstybės tarnautoju tėvu Juozu Merkiu, gimnazijos matematikos mokytoja motina Olga Merkiene, broliu Algiu ir sesute Alma buvo ištremta iš Lietuvos. Dr. R.Merkytė maloniai sutiko duoti interviu „XXI amžiui“. Kadangi pokalbis vyko artėjant birželio 14-ajai, Gedulo ir vilties dienai, kurios niekam nevalia pamiršti, mudviejų pokalbis nukrypo į tremtyje praleistą laiką.


Tautos duobkasių šermenys

Kęstutis Kasparas

1941 m. birželio 14 d. prasidėjo pirmasis istorijoje masinis Lietuvos gyventojų trėmimas į Rusijos platybes. Birželio trėmimai buvo dalis Maskvos plano iškeldinti du trečdalius gyventojų iš naujai okupuotų teritorijų. Masiniams trėmimams sovietai turėjo ištobulintą metodiką, kurią liudija SSRS NKGB komisaro pavaduotojo I.Serovo patvirtinta instrukcija dėl masinių perkėlimų tvarkos. Lietuvai skirtas nuorašas, patvirtintas D.Maslobojevo parašu, pavadintas „Antisovietinių elementų iškeldinimo iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos operacijos instrukcija“. Ji paskelbta jau 1942 metais „Lietuvių archyve“. Vėlesnėse publikacijose („Lietuvos kovos ir kančių istorijos“ pirmame tome) istorikai klaidingai ją datavo ne ankstesne kaip 1941 m. gegužės 19 d. Jie neatkreipė dėmesio į įžanginę dalį, kurioje sakoma, kad „antisovietinių elementų iškeldinimas iš Pabaltijo respublikų yra didelės politinės svarbos uždavinys. Ar sėkmingai jis bus išspręstas, priklausys nuo to, kaip kruopščiai apskričių operatyviniai trejetai ir operatyviniai štabai gebės parengti operacijos vykdymo planą ir iš anksto numatyti visa, kas reikalinga“.


Lietuvos valstybingumo pamatai

Vytautas VISOCKAS

Vytauto Kaziulionio knygos viršelis

Už tai, kad Vilniaus karininkų ramovėje dalyvavau Vytauto Kaziulionio knygos „Dainavos apygardos partizanų atminties paminklai“ pristatyme, esu dėkingas Vilniaus Vytautų klubo nariui Vytautui Baubliui, kuris viename renginyje tyliai, be jokių žodžių, įteikė kvietimą su kunigo Česlovo Kavaliausko eilėraščiu, 1954 metais parašytu Magadano aukso kasyklos lageryje: „Mes praėjome ugnį ir plieną,/ Užsigrūdinom tundrų šaly...“


Gabrėnų širdžių paminklai lietuviškai garbei

Gediminas GRIŠKEVIČIUS

Petras Gabrėnas (dešinėje)
su Kovo 11-osios ir Sausio 13-osios
idealams ištikimais palangiškiais
tremtiniais ir politiniais
kaliniais 2004 metais
sąskrydyje Ariogaloje
Irenos POŠKAITĖS nuotrauka

Pačioje Palangos širdyje, priešais šiemet 100-ąsias sukaktuves pažyminčios Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios šventorių, prieš trejetą metų išdidžiai atsistojo iškiliausiam Lietuvos vyrui – visų Lietuvos partizanų vadui generolui Jonui Žemaičiui skirtas melsvo granito paminklas. Dabar, vėl agresyvėjant buvusiai okupacinei imperijai, Rusijai skrupulingiausiai reaguojant į bronzinio kario „išvaduotojo“ demontavimą Taline, vis nesusitaikant su mintimi, jog Estija ir kitos Baltijos sesės – Lietuva, Latvija vėl yra nepriklausomos, demokratinės valstybės, daugybės svečių iš visų Europos šalių, net pačių rusų manymu, šitoks faktas, jog Palangoje paminklas lietuvių partizanų vadui ribojasi su „broliškosiomis tarybinių karių kapinėmis“, įrodo palangiškių išmintingumą, toleranciją ir pagarbą Kariui, nepaisant nei tautybės, nei įsitikinimų.


Ablinga: paminklas tragiškoms aukoms atminti

Stasys GENTVILAS

Ablingos Lurdas
ir jo autorius Alfonsas Šiaulytis

Klaipėdos rajono Endriejavo seniūnijos ablingiškių ir žadeikiškių bei Alfonso Šiaulyčio iniciatyva kasmet prie Švč. Mergelės Marijos Lurdo iš Klaipėdos ir kitų miestų bei vietovių suvažiuoja paminėti skaudžios Ablingos tragedijos. Čia Antrojo pasaulinio karo pradžioje vokiečių kareiviai sušaudė 42 Ablingos ir Žvaginių kaimų gyventojus. Sudeginę Ablingos kaimą, gyvenamuosius namus ir ūkinius pastatus pavertė pelenais. Ablingos kaimo tragedija neleidžia užmiršti skaudžios okupacijos praeities ir su tuo susietos netekties.

Lietuvoje Lurdo stebuklo atminimo vietas pirmieji įrengė vienuoliai. Lurdu paprastai vadinama vieta prie šaltinėlio ar upelio su įrengta lauko akmenų niša ir Marijos statula. Pirmoji Lurdo pastatymo darbus Ablingoje prie Dirsteikos upelio apie 1930 metus organizavo Magdalena Čiuladienė. Pokario laikais jis buvo apleistas ir išniekintas, beveik sunaikintas. Į Marijos statulą šaudė girti stribai, miklino akį enkavėdistai. Statulai buvo nuskelta pusė galvos, nudaužta ranka.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija