|
|
Birželio skausmas
Minime 70-ąsias pirmųjų sovietinių represijų prieš
Lietuvos piliečius metines. Jau pirmaisiais politiškai įteisintos
okupacijos ir aneksijos mėnesiais įsibėgėjusi represijų mašina
pasiglemžė daug aukų. Dar 1940-ųjų liepą į kalėjimus uždaryta keli
šimtai Lietuvos patriotų, buvo suimami politiniai bei visuomenės
veikėjai. 1941 m. birželio 14-osios naktį prasidėjo masinis Lietuvos
gyventojų trėmimas į Sovietų Sąjungos gilumą: Sibirą, šiaurines
SSRS ir kitas teritorijas.
|
|
|
VKP(b) CK organizacinio biuro 1940 m. lapkričio mėn. nutarimas dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos SSR gaunamos užsienio literatūros kontrolės įvedimo
Maskva, 1940 m. lapkričio mėn.
Dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos TSR gaunamos užsienio literatūros kontrolės sutvarkymo 1. Pritaikyti Lietuvos, Latvijos ir Estijos sąjunginėms respublikoms TSRS esamą užsienio literatūros kontrolės tvarką. 2. Įpareigoti TSRS ryšių liaudies komisariatą visą užsienio literatūrą, patenkančią į Lietuvos, Latvijos ir Estijos sąjungines respublikas, siųsti į Maskvą cenzūros peržiūrai.
|
|
|
Knygų deginimas ir naikinimas
Antanas KNIŪKŠTA
Profesorius Vaclovas Biržiška savo knygoje Senųjų lietuviškų knygų istorija (I d.) rašo: Antrojo pasaulinio karo metu vokiečiai, prisidengdami žydų ir bolševikų turto naikinimo kauke, išgabeno ir ištisas bibliotekas, o iš paliktųjų Lietuvoje bibliotekų išgabeno ir atidavė į popieriaus fabrikus dešimtis tūkstančių tomų. Ne mažiau, gal dar ir daugiau 19401941 metais bolševikai sunaikino išgabeno į popieriaus fabrikus arba sudegino knygų iš bibliotekų, knygynų ir leidyklų sandėlių (p. 57).
|
|
|
Skaitykla
Okupacijos aukos mūsų tautos skausmas
Kęstučio Grigaliūno Mirties dienoraščiai. Diaries of Death (lietuvių ir anglų kalbomis)
|
|
Knygos viršelis
|
Sovietų okupacijos represijų mastą atskleidžia pernai pasirodžiusi Kęstučio Grigaliūno knyga Mirties dienoraščiai. Šioje knygoje pateikti sukrečiantys vaizdai apie įvairių tautų Lietuvos piliečių likimą. Jis yra gyvas liudytojas, kaip buvo vykdoma Lietuvos okupacija ir inkorporavimas į Sovietų Sąjungos sudėtį. Žmonės jau po kelių mėnesių buvo naikinami vien už stichišką, neplanuotą, bet iš žmogaus dorovės, iš širdies, iš laisvės pojūčio kilusį pasipriešinimą. Čia paminėta tik maža dalis per pirmąją okupaciją nukankintų Lietuvos piliečių. Dviejuose sąrašuose autorius pateikia daugiau nei tūkstantį nukankintų asmenų pavardžių. Skelbiame iki didžiųjų Birželio trėmimų suimtų, kankintų bei sušaudytų ar mirusių lageriuose ir kalėjimuose kankinių sąrašą. Dėl asmens ar įvykio svarbumo pateikiame ir kai kurių Birželio trėmimų aukų pavardes. Jei nurodoma, kad kalinys mirė lageryje, galima suprasti, kad jį nukankino ar užmušė, nes Stalino budeliai mėgavosi žudymu, o dokumentuose mirties priežastį nurodydavo kokią nors ligą. Taip pat ir sušaudytieji daugeliu atvejų jie irgi galėjo būti nukankinti. Represuotieji pagal profesiją ar išsilavinimą dažniausiai buvo karininkai, tarnautojai, mokytojai, ūkininkai, moksleiviai ir kt.
|
|
Antanas MIŠKINIS
Kolaborantai
Kas jūs? Iš kur? Vergai jūs ar žudikai?
Ar gal tik apgailėtini bailiai.
Krauju jūs apsigėrėt ir išdykot,
Tai susimaišė žingsniai ir keliai.
Patenkinti valdovai neteisėti,
Kad jūs taip šuniškai ištikimi
Kad neapykantą padėjot sėti
Bet greit ir jiems paliksit svetimi.
|
| |
|
