|
Gyvendama
prie jūros nori išlikti aukštaite
|
Gražina Ribokaitė
uostamiestyje jaučiasi geriausiai
Autoriaus nuotrauka |
Klaipėdos universiteto
Menų fakultete Gražina Ribokaitė įgijo muzikos mokytojos-choro
dirigentės specialybę, tapo muzikos pedagogikos studijų programos
edukologinės krypties magistre ir dabar rengiasi doktorantūrai.
Uostamiestyje ji gyvena aštuonerius metus.
Rinkosi studijas Klaipėdoje
Panevėžyje baigusi vidurinę mokyklą,
Gražina neskubėjo tapti studente. Važinėjo į vargonininkų kursus
Vilniuje, ten klausėsi dirigavimo paskaitų. Sutiko vargonų muzikos
pasaulio neeilinę asmenybę - Leopoldą Digrį. Profesorius sakė:
Merginos, jūs esate jaunos, tad imkitės studijų.
Gražinai patikdavo svečiuotis Vilniuje, bet šis miestas jai netiko
studijoms. Nejuto simpatijų ir Kaunui. Atvykusi į Klaipėdą, čia
rado visiškai kitokią erdvę ir kitokį orą. Panevėžyje ji vis šaldavo,
imdavo kamuoti angina, o Klaipėdoje kuo puikiausiai jautėsi. Čia
pat buvo ir jūra, ir nuostabi gamta. Kitoks čia buvo ir dvasinės
atgaivos ieškojimas.
Aplankė daugelį Žemaitijos
vietų
Pradėjusi studijuoti Klaipėdoje,
iš karto užmezgė naujas pažintis, atsirado vietos grigališkojo
choralo bendruomenėje. Choralo studijoje giedamos senovinės kantičkų
giesmės. Su šia studija yra išmaišyta visa Žemaitija, klebonai
kviečia į šventes, susitikimus ar tiesiog paviešėti.
Studijoje Gražina dalyvauja aštuonerius metus. Gieda, groja vargonais,
dalyvauja liturgijoje - sekmadienio vakarinėse Mišiose.
|
Kriminalinėse suvestinėse
- vaikų įvykdyti nusikaltimai
Per pusmetį Utenos rajone
buvo užregistruoti 38 vaikų nusikaltimai. Utenos rajono policijos
komisariato Viešosios policijos prevencijos skyriaus nepilnamečių
reikalų vyresnysis inspektorius Vladislovas Ragauskas įsitikinęs,
kad vaikus į nusikaltimą dažnai pastūmėja visuomenės abejingumas.
Vaikaitį nugirdė močiutė
Kriminalinių įvykių suvestinėse
vis dažniau galima rasti faktų apie nepilnamečių asmenų įvykdytus
nusikaltimus. Pasak V.Ragausko, nors visose parduotuvėse iškabinti
skelbimai, informuojantys, kad alkoholiniai gėrimai ir tabako
gaminiai neparduodami asmenims iki 18 metų, šįmet Utenos rajone
ir mieste išaiškinti šeši atvejai, kai nepilnamečiams parduotas
alkoholis, ir septyni atvejai, kai vaikai parduotuvėse įsigijo
tabako gaminių.
|
Jaunimo vaidmuo Ateities
judėjime
Neseniai buvo prisiminta apie
ateitininkijos tėvo Prano Dovydaičio tragišką gyvenimo pabaigą
- 1942 m. lapkričio 4 d. bolševikų sušaudytas Sverdlovsko kalėjime.
P.Dovydaitį prisiminti verta kiekvienam mūsų visuomenės nariui:
valstybės pareigūnams, kultūros, meno, švietimo darbuotojams,
eiliniams Lietuvos piliečiams, jaunimui, ypač ateitininkams. Krikščioniškosios
pasaulėžiūros ir jos vertybių taikymas visose gyvenimo srityse
buvo P.Dovydaičio visuomeninės veiklos pagrindas. To siekti jis
ragino savo aplinkos ir ateities kartų žmones.
|
Tolimi pasaulio kraštai
- aukštaitei jau ne egzotika
|
Pedagogė Gitana Garlienė dainuoja kameriniame
chore "Muzika"
Autoriaus nuotrauka
|
Panevėžio K.Paltaroko
vidurinės mokyklos pradinių klasių mokytoja Gitana Garlienė yra
pabuvojusi daugiau kaip dešimtyje pasaulio šalių. Aplankyti tolimus
ir egzotikos kupinus pasaulio kraštus jai padėjo... jos balsas.
Šiaulių universitete studijuojanti pedagogė dainuoja miesto kameriniame
chore "Muzika".
Vaidenosi sprogdintojai
Paskutinė aplankyta šalis - Izraelis.
Tel Avivą pasiekė lėktuvu iš Vilniaus per Prahą. Koncertinėje
išvykoje į šią šalį dalyvavo Vilniaus bei Panevėžio miestų savivaldybių
kameriniai chorai "Jauna muzika" ir "Muzika".
Tai buvo ne poilsinė ar turistinė kelionė. Chorų laukė ne vienas
koncertas.
Gyveno vien Tel Avive. Itin patiko jo senamiestis. Aplinkui -
nyki gamta, uolėti kalnai, bet patirti įspūdžiai - nepamirštami.
Penktadieniais - šabas. Tuo metu nedirba net parduotuvės. Tel
Avive triukšmingi turgūs, pardavėjai vienas per kitą rėkia, tačiau
siūlomos prekės kainą perpus galima nuderėti. Įmanoma čia susišnekėti
rusiškai. Viduržemio jūros paplūdimyje teko sutikti lietuvių šeimą
iš Šiaulių. Jauni žmonės nesirengė grįžti į Lietuvą.
Saugumo sumetimais neleido aplankyti Jeruzalės. Tuo metu ten buvo
įvykdyti du arabų teroristiniai išpuoliai. "Visą laiką kamavo
įkyri baimė dėl savo gyvybės. Juk nežinai, kad autobusas, kuriuo
važiuoji, taip pat gal yra užminuotas ir bet kuriuo metu gali
sprogti", - prisiminusi kelionę į Izraelį, sakė G.Garlienė.
|
Sėkmingas
jaunojo ūkininko verslas
|
Arūnas Čimolonskas čia, ant tvenkinio
kranto, ketina statyti pirtį
Autoriaus nuotrauka
|
Arūnas Čimolonskas augina apie
400 kiaulių, tarp jų yra 32 paršavedės ir du kuiliai. 26 metų
ūkininkas šiemet tikisi parduoti maždaug 800 bekonų ir už jų gyvo
svorio kilogramą gauti ne mažiau kaip po 3,40 lito.
Ne iš karto jaunasis ūkininkas išdrįso auginti tiek daug riestauodegių.
Pardavęs 50 kiaulių suprato, kad iš tokio kiekio - menkas pelnas.
Pagal pateiktus duomenis Panevėžio architektai suprojektavo ūkinį
pastatą. Koks jis turėtų būti, Arūno vaizduotėje gimė apsilankius
Lenkijoje, taip pat Lietuvos kaimuose. Norėdamas gauti lėšų statybai,
ūkininkas nevarstė bankų durų. Arūno užmojus iš karto suprato
ūkininkų kredito unija "Ūkininkų viltis" ir skyrė lėšų.
Kone visos ūkio investicijos atėjo per "Ūkininkų viltį".
Fermoje darbai mechanizuoti ar automatizuoti. Šimtus riestasnukių
Arūnas pašeria vienas. Dirba vilkėdamas specialius darbo drabužius.
Visur švaru ir tvarkinga, nereikia minti mėšlo. Kitaip būtų, jeigu
turėtų 20 kiaulių kaimo tvarte.
Susirgus kiaulei, ją gydo pats. Veterinarijos gydytojas reikalingas
tam, kad išduotų pažymą ar suteiktų konsultaciją.
A.Čimolonskas augina tokias kiaules, kurių mėsoje raumens būna
iki 57-60 proc. (Didžiausias pasaulyje rodiklis - 62 proc.) Bekonų
bet kam neparduoda. Su mėsos perpardavinėtojais į kalbas nesileidžia.
Savo verslą Arūnas nori išlaikyti skaidrų, o jie pirkdami neišrašo
sąskaitų. Kiaules perka mėsos perdirbimo įmonės. Jos nori turėti
nuolatinių tiekėjų. Mažiausiai pirkėjų sulaukia iš Panevėžio rajono.
Ateityje, įsirengęs skerdyklėlę, pusę ar visą bekoną galės parduoti
ir eiliniam pirkėjui. Tuomet čia bus atliekama ir veterinarinė
mėsos kontrolė.
|
Čia gyvuoja menai
Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos meno galerijoje
- kūrybingų moksleivių darbai
Utenos Adolfo Šapokos gimnazija
gabius, įdomius, turinčius originalių idėjų ir siekių moksleivius
globoja nuo 1996-ųjų metų. Tai viena naujausių Utenos rajono mokyklų
ir viena trečiosios pakopos mokymo įstaigų Lietuvoje, nes moksleiviai
čia mokosi tik nuo devintos klasės.
Greta humanitarinių, realinių ir ekonominių mokslų gimnazijoje
ypač gyvuoja menai: šiemet Lietuvoje stipriausias moksleivių orkestras,
vadovaujamas Vytauto Latono, grakščiosios šokėjos su vadove Liuda
Gudaitiene ir didelis būrys jaunųjų menininkų, kuriuos globoja
dailės mokytoja Rūta Vanagickienė.
|
|
Negaliu
suprasti
Dažnai girdžiu ir skaitau, kad
šiandien mokiniai labai apkrauti, kiekvienas mokytojas reikalauja
mokytis tik jo dėstomą dalyką. Vaikai prastai valgo, yra silpni,
dažnai serga. Tikiu - tai tiesa. Tačiau ar tai nusikaltimas, jei
kiekvienas mokytojas reikalauja mokytis jo dėstomą dalyką? Jei nereikalautų,
būtų blogai. Reikalavo, reikalauja, reikalaus. Negirdėjau, kad mokytojas
pasakytų: "Nesimokyk mano dėstomo dalyko: jis nesvarbus".
Jei galima nesimokyti, tai gal jis iš viso nereikalingas? Be to,
vieniems mokiniams gali būti svarbesnis vienas, kitiems - kitas
dalykas.
|
|
|