Ministrantų ir adorančių šventė Karmelitų bažnyčioje

Nijolė KULĖŠIENĖ,

Kauno I dekanato parapinės katechezės vadovė

Klebonas kun. Emilis Jotkus su jaunaisiais bažnyčios patarnautojais

Balandžio 22 dieną Kauno Šv. Kryžiaus (karmelitų) parapijos namuose vyko ministrantų ir mažųjų adorančių šventė. Parapijos klebonas kun. Emilis Jotkus pasveikino susirinkusius jaunuosius bažnyčios patarnautojus, jų tėvelius, močiutes ir artimuosius. Visi šventės dalyviai pasipuošė emblemomis, kuriose pavaizduotas mažas angelas, pučiantis šventės ragą ir tarytum primenantis, kad tarnystė Dievui – džiaugsminga tarnystė.Visus sujungė bendra malda ir vaikų atlikta giesmelė.

Ateitininkų Įžodžio šventė

Įžodį davusioms moksleivėms ženklelius sega Lietuvos ateitininkų federacijos pirmininkas Vygantas Malinauskas

Balandžio 22-ąją, sekmadienį, šv. Mišiomis Šv. arkangelo Mykolo Bazilikoje prasidėjo Marijampolės krašto ateitininkų Įžodžio šventė. 1911 metais Prano Dovydaičio įkurta, o 1989-aisiais kartu su Sąjūdžiu atsikūrusi įvairaus amžiaus lietuvius vienijanti organizacija šiuo metu Lietuvoje turi keletą tūkstančių narių. Marijampolės krašto ateitininkų būryje yra apie penkiasdešimt narių, priklausančių septynioms kuopoms, įsikūrusioms Padovinio bei Liudvinavo pagrindinėse, Kalvarijos, Igliaukos A.Matučio, Marijampolės „Šaltinio“ ir KKC vidurinėse mokyklose.

Pasaulinė gyvybės diena Šilalėje

Grupė renginio dalyvių

Popiežius Jonas Paulius II 1995-aisiais paskelbtoje enciklikoje „Evangelium vitae” išreiškė pageidavimą, kad Gyvybės diena būtų švenčiama kiekvienais metais.

Šiemet paminėti Pasaulinę gyvybės dieną Šilalės šeimos centro vadovė Salomėja Trakšelienė pakvietė Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos ir Šilalės Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vidurinės mokyklos mokinius (mokyt. K.Trakšelys) į Šeimos centro patalpas. Taigi susirinko nemažas būrys – per 70 mokinių. Renginiai, skirti Gyvybės dienai, vyko dvi popietes. Centro vadovė ir dorinio ugdymo mokytoja S.Trakšelienė renginio įžangoje mokinių paklausė, ar jie pamąstė, kokią vertę turi gyvybė, ar moka gyvybę branginti, ar šiuolaikinis žmogus, nutaręs pasitraukti iš šio pasaulio, elgiasi apgalvotai. Priminė Dekalogą, kuriame įsakoma ne tik nežudyti kito žmogaus, tačiau mokėti tausoti savo gyvybę, gyvenimą, gyventi sveikai ir turiningai. Tik nieko netrokšdamas ir nesvajodamas žmogus nusivilia gyvenimu, nuo jo pavargsta.

Širdžių barikados

Apie jauną žmogų, prieš 35-erius metus žuvusį už Lietuvos laisvę

Kęstutis Kasparas

Romas Kalanta 1972 metais Nuotrauka iš Kalantų šeimos asmeninio archyvo

Nebėra laisvos Lietuvos,

O kas už ją dabar kovos?

1972-ųjų gegužės 14-oji, sekmadienis, Kaune alsavo įprasta socializmo idile. Laisvės alėja kaip visada buvo pilna žmonių, nerūpestingų, mylinčių, besidžiaugiančių gyvenimu. Tačiau kas galėtų nuspėti Kauno dvasią? Žydėjo kaštonų žvakės, o disidentais dar nekvepėjo...

Vidurdienyje miesto sodelyje, prie Muzikinio teatro, jaunuolis, sušukęs „Laisvę Lietuvai! Laisvę Lietuvai!“, apsipylė iš atsinešto trilitrinio stiklainio benzinu ir brūkštelėjo degtuką. Suliepsnojo gyvas deglas ir po kelių akimirkų iš skausmo parkrito ant žemės. Aplink buvę žmonės vieni puolė gesinti švarkais ugnį, kiti iškvietė medikus. 12 val. 50 min. „greitoji pagalba“ atvežė į Raudonojo kryžiaus (1-ą tarybinę) ligoninę apdegusį, jau be sąmonės.

Žiburėliai

Antanas MARČIULAITIS

Visi mes einame savo nerimstančio, nuolat kažko siekiančio žemiškojo gyvenimo keliais ir klystkeliais į amžinojo poilsio buveinę. Tempiame ant savo trapios buities pečių vargų, rūpesčių, skriaudų ir kančių naštą, žvilgčiodami į toliuose retkarčiais blykstelėjančius vilčių žiburėlius. Tikimės iš jų dvasinės šilumos, ramybės ir jaukumo. Įsispoksoję į tuos taip laukiamus ir mielus žiburėlius, imame ir netyčia (o kai kada ir tyčia) užkliūvame už smulkių buitinių akmenėlių ir suklumpame. Arba dar blogiau: įklimpstame į dvokiantį dumblą ar įsimalame į aštrų piktžolyną. Tada nedrąsiai viliamės: gal atklys nors menkutis žiburėlis, gal nušvies kelią, tokį įkyriai ilgą ir klaidų. O kas tame kelyje mūsų laukia? Vien neapibrėžta ir nenuspėjama nežinomybė? Jei kelionėje ištversime, jei nepasiduosime aklam fatalizmui, jei neįklimpsime iki ausų į buities smulkmenas, o pakeltomis galvomis ir karštomis širdimis veršimės į amžinojo gyvenimo pilnatvę, prie Aukščiausiosios Substancijos, kuri buvo, yra ir amžinai bus mūsų įprasminto gyvenimo Alfa ir Omega, visi kelionės vargai ir kančios, svajonės ir viltys įgaus tikrąją prasmę.

Tėvai nepasikalbėjo, neapsikabino…

Vis rečiau rasi tvarkingų daugiavaikių šeimų. Auga dabar šeimose vienas du vaikai, o jei trys – tai jau labai daug. Nesakau, kad tie vaikai auga išlepę, egoistai, savimylos. Visi tėvai myli savo vaikus, ir tai natūralu. Kiekvienas tėvas, mama trokšta, kad jų vaikai augtų viskuo aprūpinti, svarbiausia, kad nesiskirtų iš draugų.

Jaunųjų fotografų atradimai

Jolita ŽURAUSKIENĖ

Gražiais mokinių darbais džiaugėsi Užupio vidurinės mokyklos direktorė Regina Razmienė

Neseniai Ukmergės Užupio vidurinės mokyklos mokytoja Nijolė Paškauskienė pakvietė jaunuosius fotografus dalyvauti konkurse „Atradimai“. Pedagogė sakė, kad konkurso tikslas buvo paskatinti moksleivius atrasti savo gyvenamoje aplinkoje kultūros paveldą, atrasti žmones, mylinčius gimtąjį kraštą – Ukmergę. Netrukus buvo apdovanoti visi konkurse dalyvavę moksleiviai. Parodos atidarymo metu literatūrinę kompoziją skaitė skaitovai, sukosi tautinių šokių kolektyvo šokėjai.