Ar turime tautinę mokyklą?

Živilė BALTUŠNIKAITĖ,

Stasys POVILAITIS

Vasario 16-ąją Kaune

Jau dvidešimt pirmi metai, kai gyvename laisvoje ir nepriklausomoje Lietuvoje, turime santykinę spaudos, radijo, televizijos, tikėjimo laisvę, nebijome pasakyti savo nuomonės. Kelias į laisvę buvo ilgas ir sunkus. Jis aplaistytas daugelio Lietuvos savanorių, partizanų, Sausio 13-osios aukų krauju. Laisvoje Lietuvoje jau užaugo ir subrendo nauja karta. Ar dabartinis mūsų jaunimas žino, kokia brangia kaina įgyta mūsų laisvė ir nepriklausomybė? Ar domisi Lietuvos Laisvės kovų istorija, ar pažįsta didvyrių veidus, ar žino jų pavardes, jų gyvenimo tragedijas? Praeityje daug kovojusi ir kentėjusi Lietuva dar čia pat, šalia. Gyvi likę kovotojai, nors jų ir nedaug belikę, o su kiekvienais metais dar labiau mažėja, gali dar daug ką parodyti, papasakoti. Jie negailėjo savęs, paaukojo savo gyvybes, kad mes gyventume laisvoje šalyje. Mus, piliečius ir patriotus, skaudina apgailėtina dabartinė padėtis mūsų valstybėje – masinė jaunimo emigracija į užsienį, sąžinės deficitas, patriotizmo sumenkėjimas, o kartais ir visiškas jo nebuvimas. To priežastys – nepakankamas patriotinis moksleivių mokymas ir ugdymas bemaž visose mokyklose. Šviesiausi Lietuvos protai, ypač buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai, yra labai sunerimę, kad padėtis patriotinio švietimo srityje beveik visiškai nesikeičia, jų balso nepaiso Švietimo ir mokslo ministerija, kitos oficialiosios valdžios instancijos. Tautinės mokyklos kūrimo kampanija, o neretai ir kova, tebesitęsia.

Katalikiškoji mokykla. Kelio pradžia

Julijanavos katalikiškosios vidurinės mokyklos direktorius Viktoras Zuzevičius

Praėjusiais metais Lietuvoje buvo paminėtas tikybos dėstymo dvidešimtmetis. Džiugu, kad beveik visose mokyklose yra tikybos pamokos, o mokyklų bendruomenės turi teisę pasirinkti ugdomąją katalikišką mokyklos kryptį. Tiesa, iš maždaug 1500 Lietuvos bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų katalikiškųjų tėra tik 33. Beje, daugiausia jų susibūrę Kaune.

Pražūtinga aukštojo mokslo reforma

Gintaras Visockas

Šie jauni žmonės dar Lietuvoje. Ar netrukus jie neemigruos, ieškodami geresnių studijų sąlygų užsienyje Artūro ŠULCO nuotrauka

Vasario 22-ąją Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje salėje buvo surengtas forumas apie aukštojo mokslo reformos klaidas bei klystkelius. Beveik tris valandas trukęs renginys paliko dalykiškos diskusijos įspūdį.

Ne vien dėl to, kad susirinkimui sumaniai vadovavo politologas Alvydas Medalinskas. Forume kalbėję prof. Vytautas Daujotis, filosofas Vytautas Radžvilas, poetas Marcelijus Martinaitis, „Solidarių Lietuvos studentų“ lyderė Olga Suprun, rašytojas Vytautas Bubnys ir daugelis kitų pateikė šiurpą keliančių faktų, palyginimų, skaičių. Pavyzdžiui, prof. V. Daujotis teigė, kad šiuo metu į Didžiosios Britanijos universitetus mokytis išvažiuoja maždaug tiek pat lietuvių, kiek ir iš Indijos. Retorinis prof. V. Daujočio klausimas buvo visiems suprantamas: kiek lietuvių studijuos Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos aukštosiose mokyklose po dešimties metų. Buvusi studentė O. Suprun pabrėžė, kad šiandieninė aukštųjų mokyklų veikla taip absurdiškai sudėliota, jog valstybės finansavimą universitetuose dabar gali gauti nebūtinai tas, kurio atsineštos žinios bei mokymosi rezultatai geresni. Pakliūti į valstybės finansuojamas vietas nūnai nėra sunku blogiau besimokantiems, o tiems, kurie susikrovę didesnį žinių bagažą, atsiranda nenumatytų trukdžių. Pavyzdžiui, pakiša koją keistai sudėliotos formulės, pagal kurias skaičiuojama, kuris studentas vertas valstybės finansuojamos vietos. Žodžiu, neretai susiklosto paradoksali situacija: blogesnius vidurinės mokyklos rezultatus turintis ir blogiai besimokantis iš valstybės finansuojamos vietos dažnusyk išstumia už save visa galva gabesnį, pareigingesnį, imlesnį studentą.

Gimnazijoje – kariškiai ir šauliai

Vytautas Bagdonas

Nuotrauka prisiminimui (iš kairės): Generolo Jono Žemaičio karo akademijos kariūnas Martynas Lapienis, Anykščių S. Dariaus ir S. Girėno 1-osios kuopos vadė Indrė Meliūnaitė, Karo akademijos kariūnė Sandra Surgailytė, šaulys istorikas Norbertas Černiauskas, anykštėnas Lietuvos karo akademijos viršininkas pulkininkas Gintaras Bagdonas ir laikraščio „Anykšta“ žurnalistas Rytis Kulbokas

Anykščių  A. Vienuolio gimnazijoje dažnai lankosi  buvę šios mokyklos auklėtiniai. Neseniai  savo buvusią mokyklą aplankė Generolo Jono Žemaičio  karo akademijos viršininkas pulkininkas Gintaras Bagdonas. Kartu su juo gimnazijoje lankėsi ir kariūnai anykštėnas Martynas Lapienis bei uteniškė Sandra Surgailytė. Kariškius lydėjo ir Anykščių S. Dariaus ir S.Girėno kuopos šauliai.

Kraštietės fotografijų paroda

Jolita ŽURAUSKIENĖ

VDU dėstytoja Justina Razumaitė dėkinga Romui Petrui Šauliui, padėjusiam organizuoti parodą

Į savo parodą gimtuosiuose Vepriuose pakvietė Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Regionistikos katedros dėstytoja Justina Razumaitė. Ji pasidalino įspūdžiais iš kelionių po Rytų šalis. Veprių vidurinės mokyklos duris Justina užvėrė daugiau nei prieš dešimt metų. Studijuodama politikos mokslus VDU Politikos mokslų ir diplomatijos institute ji suprato, kad labai svarbu mokytis užsienio kalbų. Kaip papildomą discipliną mergina pradėjo studijuoti japonų kalbą, kuriai reikėjo skirti labai daug laiko. VDU bendradarbiauja su trimis Japonijos universitetais, tad 2004 metais Justiną išsiuntė į šią šalį. Metus ji studijavo Tokijuje, Vasedos universitete, rinko medžiagą bakalauriniam darbui „Japonijos saugumo politika po šaltojo karo“. Vėliau metus studijavo kinų kalbą ir įstojo į Nacionalinį chengchi universitetą („chengchi“ kinų kalba reiškia politika). Jos magistrinis darbas – „Kinijos, Japonijos ir Taivanio saugumo problema“. Šioje egzotiškoje šalyje J. Razumaitė praleido daugiau nei trejus metus.

Religinės dramos konkursas

S. Daiva Staskevičiūtė SF,

Vilkaviškio vyskupijos vaikų sielovados centro vadovė

Vilkaviškio vyskupijos Vaikų sielovados centras kasmet moksleiviams organizuoja šventes, vaikų dienas, viktorinas. 2010–2011 mokslo metais pabandėme įgyvendinti seną svajonę – organizuoti religinės dramos konkursą.

Džiaugiamės dalyvavusių mokytojų entuziazmu ir noru kurti, svajoti. Deja, tik maža grupelė mokytojų ryžosi ruoštis biblinės dramos konkursui „Esate pašaukti laisvei“, kuris buvo skirtas 2010-iems metams, kuriuos Lietuvos Bažnyčia buvo paskelbusi Laisvės metais.

Jaunųjų atlikėjų muzikiniai akordai Kaunui

Sausio 29 dieną Kauno karininkų ramovėje startavo festivalis „Lai skamba Kaunas“. Salėje vos tilpo festivalio dalyviai bei juos atlydėję pedagogai ir tėveliai. Savo kūrinius Kaunui skyrė atlikėjai, kurių amžius nuo 3 iki 18 metų. Skambėjo dainos ir įvairaus žanro instrumentiniai kūriniai: specialiai šiam festivaliui sukurtas himnas, dainos apie Kauną, instrumentiniai duetai ir trio.