Šv. Kazimieras vaikų darbeliuose

Benjaminas ŽULYS

Grupė Dailės akcijos – projekto „Šv. Kazimieras lietuvių liaudies kūryboje“ – dalyvių

Įspūdinga jaunimo šventė buvo surengta Kauno rotušėje. Jau tryliktą kartą vykdoma dailės akcija – projektas „Šv. Kazimieras – lietuvių jaunimo globėjas“. Šiuokart renginio tema buvo „Šv. Kazimieras lietuvių liaudies kūryboje“. Ji skirta Etnografinių regionų metams. Akcijoje dalyvavo 24 Kauno miesto bendrojo ugdymo mokyklų 5–12 klasių mokinių grupės, jų pedagogai, iš viso apie 150 dalyvių. Renginį organizavo Kauno miesto švietimo ir ugdymo skyrius, miesto dailės mokytojų metodinis būrelis, Vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmai. Projektą parėmė Šv. Kazimiero ordino Kauno komtūrija. Pagrindinį organizacinį darbą atliko Šv. Kazimiero ordino riteris Šv. Kazimiero pagrindinės, Kauno Juozo Grušo meno mokyklų mokytojas ekspertas Aidas Augustis. Jis susirinkusiems jauniesiems menininkams, kazimieriečiams, svečiams papasakojo, kad toks renginys turi gilias šaknis. Anksčiau dailės akcijos vykdavo Kauno arkivyskupijos Jaunimo centre. Vėlesnės akcijos buvo surengtos Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos ), Paminklinėje Kristaus Prisikėlimo bažnyčiose, Kauno rotušėje. Temos buvo įvairios – „Karūna Kazimierui“, „Laiškas Šv. Kazimierui“ ir kitos. Mokiniai savo darbuose atspindėjo karalaičio Kazimiero simbolikos temą.

Ateinininkų kazimierinės

Po šv. Mišių su Lietuvos jaunimo dienų kryžiumi prie Šv. Antano Paduviečio bažnyčios

Kovo 5 dieną į Ukrinų pagrindinę mokyklą sugužėjo ateitininkų bendraminčiai iš Renavo ir Žemalės pagrindinių mokyklų. Susipažinę su Lietuvos jaunimo dienų kryžiaus misija – kviesti į Lietuvos jaunimo dienas „Kur jūsų lobis, ten ir jūsų širdis“ (Lk 12, 34), vyksiančias Alytuje birželio 27–28 dienomis, – pasitikome juos prie Ukrinų Šv. Antano Paduviečio bažnyčios. Kryžius daugiau klausia negu pasako. Atsakymo tenka ieškoti savo širdies gelmėje. Tai nėra lengvas užsiėmimas, todėl į pagalbą buvo pasikviestos vienuolės iš Kretingos: s. Benjamina ir s. Julija iš Švč. Jėzaus Širdies pranciškonių misionierių (FMSC) bei s. Brigita iš Švč. Mergelės Marijos, Nepaliaujamos Pagalbos, Šv. Pranciškaus seserų (FPS) kongregacijų. Viešnios pristatė savo vienuolijas, o po to atskirose amžiaus grupėse artimai bendravo ir su vaikais, ir su Ukrinų kaimo bendruomenės moterimis. Pašvęstasis gyvenimas – toks mįslingas pasauliečiui – moko ne tik broliškos meilės bendruomenėje, bet palydi ir į Kryžiaus, Meilės pergalės ženklo, slėpinį.

Dvasinių pratybų ir Rekolekcijų diena ministrantams

Ministrantai su vyskupu Jonu Boruta SJ ir kunigais Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje

Telšių vyskupo Jono Borutos SJ iniciatyva, pasitelkus Telšių vyskupijos Jaunimo centą (direktorius – kun. relig. mgr. Viktoras Daujotis) ir Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminariją (rektorius – kan. Viktoras Ačas), prieš kelerius metus Gavėnios laiku įvairiuose Telšių vyskupijos dekanatuose pradėti organizuoti Gavėnios laikotarpio susitikimai – rekolekcijos – su kaimyninių parapijų ir dekanatų jaunaisiais ministrantais (šv. Mišių patarnautojais). Siekiama, kad jaunieji ministrantai, talkindami kunigams šv. Mišių metu, ne vien tik stovėtų prie altoriaus, bet ir plėstų savo religinį akiratį, susimąstytų apie pašaukimą kunigystei. Be to, rekolekcijų metu, atliekant išpažintį, priimant Švč. Sakramentą, įprasminama Gavėnia.

Taigi vysk. J. Borutos SJ iniciatyva ministrantų Gavėnios rekolekcijos vyskupijoje vyksta ketvirtus metus ir prigyja. Jos jau įvyko Tauragėje, Klaipėdoje, Kaltinėnuose, Žemaičių Kalvarijoje, o vasario 21-ąją – Šilalėje. Jos prasidėjo Šilalės parapijos namuose. Atvyko grupelės ministarntų iš Šilalės, Tauragės, Šilutės ir Gargždų dekanatų. Čia įvyko turiningas ministrantų susitikimas. Jį vedė būrelis Telšių kunigų seminarijos klierikų, atvykusių su rektoriumi kan. Viktoru Aču, Telšių vyskupijos Jaunimo centro direktoriumi kan. V. Daujočiu. Jiems talkino Jaunimo centro darbuotojos Janina Šalkauskytė ir Renata Mončytė. Renginys pavadintas „Ministrantų Gavėnios dvasinių pratybų diena“. Užsiėmimų tema – „Jėzus. Vienas gyvenimas“. Ministrantai turėjo įveikti užduotis apie tikėjimą, Jėzų, altorių, tubernakulį, sakyklą, klausyklą bei apie kitus dalykus, esančius bažnyčiose. Buvo atliekamos įvairios praktinės pratybos, užduotys.

Daugiausia talentų mokosi Marijonų gimnazijoje

Mokytojas Alvydas Beinakaraitis su jaunaisiais matematikais – olimpiadų dalyviais

Vasario 24 dieną Marijampolės kultūros centro Dailės galerijoje vyko gabių mokinių pagerbimo šventė. Ji organizuota antrą kartą. Iiškilmėse dalyvavo mokslo, muzikos, dailės jaunieji talentai, jų pedagogai bei tėvai. Marijampolės savivaldybės vadovai šalies ir tarptautinių olimpiadų, konkursų nugalėtojams bei jų mokytojams įteikė atminimo dovanas, padėkojo už lavinamus gabumus ir palinkėjo siekti dar daugiau.

Bene daugiausiai mokslo talentų praėjusiais metais sužėrėjo Marijonų gimnazijoje. Abiturientas Ignas Kriaučiūnas (mokytoja – Laimutė Guogienė) Lietuvos geografijos olimpiadoje laimėjo pirmąją vietą; vienuoliktokas Tadas Žaliauskas (mokytojas – Alvydas Beinakaraitis) Respublikinėje matematikos olimpiadoje iškovojo trečiąją vietą. Devintoko Kristijono Samuolio pasiekimai bene patys įspūdingiausi. Gimnazistas iš Argentinoje vykusios tarptautinės gamtos mokslų olimpiados parsivežė bronzos medalį (mokytojos – Rasa Motūzaitė, Irena Rakutienė, Jūratė Žiūrienė).

Apie meilę Dievui ir varganam žmogui

Studijų savaitgalio „Iš tamsybės – tik kelias teisybės“ dalyviai

„Vyskupo Motiejaus Valančiaus ganytojiška veikla buvo lietuviškoji dvasinė Vandėja“, – mano filosofas, Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius, hab. dr. Vytautas Radžvilas. Tokią mintį jis išsakė Kaune vykusiame jaunimo sambūrio „Pro Patria“ ir Studentų ateitininkų sąjungos organizuotame studijų savaitgalyje „Iš tamsybės – tik kelias teisybės“, kuriame svarbiausių šių dienų Lietuvos problemų sprendimų ieškota nagrinėjant M. Valančiaus idėjas. „Atrodytų, kad vyskupas Valančius nekalba apie jokią lietuvių valstybę ir iš viso nekelia specifiškai tautinių politinių reikalavimų. Ir vis dėlto paradoksas tas, ir tai ne kartą yra pažymėję istorikai, kad net caro administracija jautė, jog Valančiaus valdoma Žemaičių vyskupija yra kažkas daugiau negu grynai religinis administracinis vienetas, visi jautė, kad už šitos tarsi nekaltos blaivinamosios, šviečiamosios, kažkiek kultūrinės veiklos slypi kažkas fundamentaliai politiško“, – pranešime teigė V. Radžvilas. Pasak profesoriaus, vysk. M. Valančius sprendė problemą, su kuria susiduriama ir šiandien: „Valančiaus genialumas tas, kad jis suprato, jog žmonės nori likti žmonėmis, o ne perdarinėjamais padarais, kuriems formą suteiks, kas tik nori“. V. Radžvilo teigimu, norint kalbėti apie tautos laisvę, pirmiausia reikia kalbėti apie žmogiškumą, apie bandymus jį sunaikinti ir apie tai, kaip nuo to apsiginti. Todėl anaiptol ne atsitiktinumas, kad tiek antisovietinėje rezistencijoje, tiek ir atkuriant Lietuvos valstybę, lemiamą vaidmenį vaidino būtent katalikiški sluoksniai. „Valstybė, kuri kartu nestato dangiškojo miesto, tegali būti smėlio pilis, nes tai – valstybė, kurią kuria ne žmonės, o žmonių šešėliai, žmonių karikatūros. Šitą karikatūrą galima sukurti žaidžiant filologija, fiktyviais istoriniais pasakojimais apie nebūtus aukso amžius, bet visos šitos fikcijos subyra, nes neturi tvirto pagrindo. Valančius tautą vedė į amžinybę“, – sakė V. Radžvilas.