Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kultūros zona

Ekumeninis Popiežiaus sutikimas M. Liuterio žemėje

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI su Vokietijos Evangelikų Bažnyčios vadovu pastoriumi Nikolausu Šneideriu

Augustiniečių vienuolyno istorija ir dabartis

Popiežiaus Benedikto XVI istorinis apsilankymas Erfurto buvusiame Augustiniečių vienuolyne ir čia vykęs susitikimas su evangelikų liuteronų dvasiniais vadovais buvo svarbiausias jo praėjusio vizito Vokietijoje ekumeninis įvykis. Tai pabrėžtina laukiant būsimo Reformacijos pradžios 500-ųjų metinių minėjimo 2017 metais, kai tikimasi šio religinio fenomeno išsamaus aptarimo ir teologinio vertinimo visos krikščionybės istorijos kontekste. Ta proga laukiama bendro katalikų ir protestantų pareiškimo, viliantis, kad atminties nuskaistinimas (abipusis mea culpa) sustiprins vienybės siekius. Tai yra svarbu ir dabartinio sekuliarizmo plėtros akivaizdoje, kai tikėjimo išsaugojimui yra ypač reikalingos sutelktos visų krikščionių pastangos.

Legalizuotas genocidas

Kai lenkai okupavo Lietuvos dalį, buvo įkurta Sąjunga Vilniui vaduoti. Dabar reikia sąjungos, kuri bandytų tą Lietuvos dalį išsaugoti Lietuvai, nes jai gresia rimtas pavojus. Kai kas sako, kad lenkų pagrobtoji Lietuvos dalis jau vėl prarasta. Dar gerai prisimename autonomininkų, jedinstveninkų ardomąją veiklą. Tada vadavomės iš rusiškosios okupacijos. Šiandien Vilniuje vaizdas panašus. Skirtumas tik tas, kad tada lietuvių tauta (ir didžioji dalis tautinių mažumų) buvo vieninga, veikė ryžtingai, o dabar bejėgiškai skėsčioja rankomis, abejingai stebi, kai Vilnijoje siautėjama taip, kaip M. Biržiškos laikais, aprašytais „Vilniaus Golgotos“ dienoraštyje. Bet Lietuvos lenkai čia niekuo dėti, jie primena už gerklės pagriebtą įkaitą, kai grobikas reikalauja išpirkos daugiau negu terorizuojamasis gali atiduoti.

Kaune pristatyta M. Remienės knyga

Livija ŠIUGŽDIENĖ

Marija Remienė pristatė naują savo knygą „JAV lietuvių kultūros keliuose“. Kairėje – Kultūros ministerijos Regionų skyriaus vedėja Irena Seliukaitė

Rugsėjo 29-ąją į Maironio lietuvių literatūros muziejų susirinkę kauniečiai džiaugsmingai priėmė JAV gyvenančią lietuvę Mariją Remienę – ji pristatė naujai išleistą savo knygą „JAV lietuvių kultūros keliuose“. Šią knygą, sudarytą iš įvairių autorių straipsnių, aprašančių M. Remienės indėlį į išeivijos kultūrinį gyvenimą bei jos organizacinius talentus pirmiausia vertino muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė, apibūdindama autorę kaip vieną labiausiai prisidėjusių prie Amerikoje gyvenančių tautiečių kultūros puoselėjimo. Maloniai apie M. Remienę atsiliepęs ir ištraukas iš knygos skaitęs Kauno valstybinio dramos teatro direktorius Egidijus Stancikas pirmiausia perskaitė apie ją straipsnį iš „XXI amžiaus“, o vėliau – knygos įžangoje įrašytą Bernardo Brazdžionio laišką, taip pat M. Remienės kalbą, sakytą prieš dvejus metus įteikiant J. Basanavičiaus premiją. Kultūros ministerijos Regionų skyriaus vedėja Irena Seliukaitė pasakojo apie įteiktus apdovanojimus M. Remienei, sakė, kad ji vadinama išeivijos kultūros ministre, papasakojo, kaip 1944 metais nuo naujos okupacijos bėgantys tautiečiai ginčijosi: imti ar neimti lietpaltį ar kitą „nelabai svarbų“ daiktą, ir nutardavo – imti neverta, nes išvažiuoja tik dviems savaitėms. Ministerijos atstovė pasakojo, kaip Vokietijoje, Hanau stovykloje, kur ilgokai gyveno ir „pabėgėlė“ M. Remienė, buvo skaitomos knygos iš ten atsidūrusios Kybartų gimnazijos bibliotekos. Vėliau ta biblioteka stebuklo dėka pateko į Ameriką, o neseniai, 2005 metais, vėl grįžo į Lietuvą, tiesa, ne į Kybartų gimnaziją, kurios jau nebėra, bet į Paežeriuose įsikūrusį Vilkaviškio krašto muziejų. Maironio lietuvių literatūros muziejaus Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Paplauskienė taip pat įvertino M. Remienės knygą, į kurią tilpo 60 metų, paaukotų lietuvybei. V. Paplauskienė pasidalino žinia, kad poeto Maironio gimimo 150 metų jubiliejaus proga į Lietuvą iš Čikagoje leidžiamo laikraščio „Draugas“ būstinės atvežtas lietuvių tautos dainiaus Maironio portretas. Šį kūrinį 1924 metais nutapė dailininkas Jonas Šileika. Prieš kelias dienas M. Remienė paveikslo reprodukcijas padovanojo Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui ir Lietuvos rašytojų sąjungai. J. Šileikos sukurto Maironio paveikslo originalas perduotas Maironio literatūros muziejui. V. Paplauskienė pasidalino įspūdžiais iš kelionės po Ameriką, kur ją globojo.