|
Bendruomenėse
Apie krikščionišką dosnumą
Ona Kaupinytė
 |
|
Dr. Jonas Prunskis prie atminimo
lentos Albinai Pundytei-Prunskienei
Vilniaus jėzuitų gimnazijoje
|
Birželio 3 dieną Vilniaus Šv. Kazimiero
bažnyčioje po Šv. Mišių už Vilniaus jėzuitų gimnazijos ir bendruomenės
geradarius gimnazijos salėje buvo atidengta atminimo lenta jėzuitų
geradarei ir Lietuvos našlaičių globėjai dr. Albinai Pundytei-Prunskienei
(1921-1998). Jos krikščioniškas dosnumas Lietuvoje mažai žinomas,
nes gerus darbus, gyvendama JAV, darė nesigarsindama.
Atminimo lenta
Jėzuitai, atidengdami atminimo lentą šiai filantropei,
siekia priminti auklėjamam jaunimui ir visiems kitiems apie mokėjimą
dalintis. A. Pundytė-Prunskienė savo gyvenimo pavyzdžiu rodė, kad
dovanos praturtina, kai jomis daliniesi su kitais. Būdama tikinti
ji suprato šią paslaptį ir dalindamasi turtėjo pati, sakė gimnazijos
direktorius kun. Artūras Sederevičius SJ. Daug ji yra padėjusi
ir jėzuitams.
Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijolas tėvas
Gintaras Vitkus SJ sakė, kad ši lenta tik mažas padėkos ženklas
A. Pundytei-Prunskienei už jos dosnią širdį. Mokėkime būti dosnūs,
mokėkime dalintis savo laiku, savo talentais, savo pinigais, savo
šypsena. O nuo to visiems bus tik geriau gyventi, sakė jis.
A. Pundytė-Prunskienė gimė Kalveliškėse, tuometinėje
Tverečiaus seniūnijoje. Pakrikštyta Tverečiaus Švč. Trejybės bažnyčioje,
mokyklą pradėjo lankyti Švenčionėliuose, vėliau persikėlė į Vilnių.
Kauno Vytauto Didžiojo universitete studijavo mediciną. 1944 metais
pasitraukė į Vokietiją, ten tęsė medicinos studijas, o laimėjusi
Humbolto stipendiją, medicinos studijas baigė Frydricho Vilhelmo
(Friedrich Wilhelm) universitete. Studijuodama ištekėjo už medicinos
mokslų daktaro Vlado Prunskio. 1949 metais abu persikėlė į Čikagą.
Augino tris vaikus: dukras Teresę ir Mariją bei sūnų Joną.
Gydė ir neturinčius pinigų
Amerikos lietuviai gydytoją A. Pundytę-Prunskienę
prisimena kaip geros širdies žmogų. Ji gydydavo ir tuos emigrantus,
kurie neturėdavo pinigų. Buvo ne tik šeimos gydytoja, bet ir operuodavo
pacientus, priimdavo naujagimius, atlikdavo ortopedines procedūras.
Gydytojais kartu dirbo su vyru, kuris, deja, mirė 1959 metais. Albina
pradėjo dirbti Šv. Elžbietos, paskui Šv. Kryžiaus ligoninėje.
JAV įsitraukė į šalpos teikimą Lietuvai. Dar sovietiniais metais
A. Pundytė-Prunskienė ne kartą lankėsi Lietuvoje, o Atgimimo pradžioje,
atsiradus galimybėms, pradėjo labdaringą veiklą rėmė Lietuvos
našlaičius, neįgaliuosius, daugiavaikių šeimų vaikus.
1989 metais įsteigė Lietuvos našlaičių globos
komitetą, kuris iki šiol remia našlaičius bei jų globėjus, skiria
stipendijas negalią turintiems studentams, gerai besimokanties daugiavaikių
šeimų vaikams. 1998 metais už veiklą buvo apdovanota Lietuvos didžiojo
kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Tais pačiais metais
ji ir mirė, sulaukusi 77 metų.
Dosnumą įdiegė ir vaikams
Kaip prisiminė į atminimo lentos atidengimo iškilmes
iš JAV atvykęs jos sūnus Jonas Prunskis, taip pat jėzuitų rėmėjas,
jo mama buvo labai tikinti, savo vaikams visada sakydavo: Būkite
geriausi, kaip tik galite. Auklėjo juos patriotiškai, išmokė lietuviškai,
mokė padėti kitiems. J. Prunskis ir jo žmona Terri dabar irgi priklauso
labdaros organizacijai Lietuvių fondas. Prunskių dukra Kristina
šiuo metu studijuoja Vilniaus universitete, Medicinos fakultete.
Dar besimokydama koledže, vasarą kaip savanorė atvykdavo į Lietuvą,
dirbo Marijampolės vaikų globos namuose. Su jėzuitais bičiulystė
prasidėjo dar jaunystėje, kai lankiau lietuvišką šeštadieninę mokyklą.
Tikybos mus mokė jėzuitai. Šalia buvo lietuvių jėzuitų koplyčia.
Kartais sekmadieniais eidavome į Mišias pas jėzuitus, o kartais
į kitos lietuvių parapijos bažnyčią, pasakojo J. Prunskis.
Jis yra ir Lietuvos garbės konsulas Asperse, Kolorado valstijoje,
bei Lietuvos Respublikos Seimo Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos
pirmininkas. Su juo į Lietuvą atvyko ir gausus A. Pundytės-Prunskienės
artimųjų būrys.
Autorės nuotrauka
© 2015 XXI amžius
|
