Pro Deo
et Patria

Renginiai

Šv. Jėzaus Teresės 500 metų gimimo jubiliejaus pabaiga

Seserys karmelitės su svečiais

Apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Pedras Lopesas Kvintana prie seserų ir brolių pasauliečių karmelitų vaišių stalo

Spalio 15 dieną seserys karmelitės Paštuvoje, dalyvaujant Kauno arkivyskupui metropolitui Lionginui Virbalui SJ, šventė Šv. Jėzaus Teresės iškilmę, vainikavusią jubiliejinius Šv. Jėzaus Teresės metus.

Arkivyskupas L. Virbalas SJ per šv. Mišias sakytoje homilijoje klausė, ko šv. Jėzaus Teresė gali pamokyti šiandien. Jis įvardijo tris jai aktualius dalykus, galinčius ir mums, tiek gyvenantiems klauzūroje, tiek pasaulyje, duoti gerą postūmį. Pirmiausia – meilė Kristui. Šv. Teresė vis sugrįžta prie Viešpaties Jėzaus – Dievo, tapusio žmogumi. Jo žmogiškumas yra jos kontempliacijos objektas. Įsikūnijęs, tapęs žmogumi Viešpats yra tie vartai, pro kuriuos veda į save ir į Švenčiausiąją Trejybę. Jėzus – Sužadėtinis, miręs ir prisikėlęs, maitina mūsų gyvenimą, mus palaiko ir veda. Kad ir kiek žmogus pasieks, be Įsikūnijusio Jėzaus, be žvilgsnio į Jį, be kontempliacijos negalės eiti toliau. Mūsų krikščioniškasis gyvenimas tiek žengs į priekį, kiek laikysimės įsikibę Jėzaus rankos, prašydami, kad Jis padėtų, žvelgdami į Jį, Jo ieškodami.

Antras arkivyskupo paminėtas šv. Jėzaus Teresei svarbus dalykas: jeigu myli iš visos širdies Jėzų, ši meilė neatskiriama nuo meilės Jėzaus įsteigtai Bažnyčiai. Teresė gyveno tais laikais, kai Bažnyčiai reikėjo reformos, atsinaujinimo, kai Bažnyčios kūnas – mistinis Kristaus kūnas – suskilo, kai daugybė krikščionių atsiskyrė nuo Bažnyčios. Tačiau Teresė, net ir matydama visas blogybes, nepaliko Bažnyčios, jai Bažnyčia yra kaip Motina. Karmelio reforma, arba atnaujinimas, buvo ne kas kita, kaip vidinė pagalba Bažnyčiai atsinaujinti. Šventoji Teresė nemanė imsianti ir perkeisianti visą Bažnyčią, ji darė tą mažmožį, kurį galėjo padaryti, darė tai, ką Viešpats jai įkvėpė. Bet jos daromas mažytis dalykas tapo toks didelis, kad jį švenčiame praėjus daugybei šimtmečių. Pasak arkivyskupo L Virbalo SJ, tai – paskata visiems mums: nors matome problemas, patiriame sunkumus, negalime nuleisti rankų. Teresei buvo be galo svarbu rūpintis Bažnyčia, gyventi dėl Bažnyčios, melstis už Bažnyčią, jaudintis dėl Bažnyčios – mistinio Kristaus kūno. Savo knygoje „Vidinės pilies buveinės“ ji rašo: „Meilė – ne didžiausias pasiskonėjimas, bet didžiausias pasiryžimas trokšti visuose dalykuose patikti Dievui ir visomis išgalėmis stengtis Jo neįžeisti ir maldauti, kad nepaliaujamai plistų Jo Sūnaus garbė ir šlovė bei augtų Katalikų Bažnyčia“.

Ir galiausiai, pasak arkivyskupo L. Virbalo SJ, negalima kalbėti apie Teresę ir nieko nepasakyti apie maldą. Ji yra maldos mokytoja. Malda jai buvo šaltinis, pagrindas, ramstis, padėjo gyventi sekant Kristų ir mylint Bažnyčią. Šv. Jėzaus Teresė dažnai kartodavo: „Vidinė malda yra ne kas kita, kaip nuoširdus draugiškas pokalbis, bendravimas, su Tuo, kuris mus myli“. Tai – branduolys, esmė ir taip paprasta, kad tai gali kiekvienas. „Toks pakvietimas, toks įvedimas į maldą yra be galo šviesus, patraukiantis, sužavintis, uždegantis, įkvepiantis“, – sakė arkivyskupas. Pasak jo, malda šv. Jėzaus Teresės ir seserų karmeličių gyvenime – esminis dalykas. Ganytojas pacitavo šventosios Teresės žodžius: „Kas vengia maldos, tas vengia visko, kas gera“.

Po šv. Mišių prie šventinio pietų stalo pasidžiaugta Kauno arkivyskupo L. Virbalo SJ viešnage seserų basųjų karmeličių vienuolyne. Atsisveikindamas arkivyskupas kiekvienai seseriai padovanojo savo ingreso fotografiją, prašydamas prisiminti jį maldoje ir melstis už kunigus.

Spalio 17 dieną, dalyvaujant apaštališkajam nuncijui arkivyskupui Pedrui Lopesui Kvintanai (Pedro López Quintana), kun. Valdui Paurai OCD, apaštališkosios nunciatūros Lietuvoje sekretoriui kun. Mindaugui Šlaustui ir karmelitams pasauliečiams, susirinkusiems iš visos Lietuvos, basųjų karmeličių vienuolyne baigti švęsti Šv. Jėzaus Teresės 500 metų gimimo jubiliejaus metai.

Šia proga Eucharistijos šventimui vadovavo apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Pedras Lopesas Kvintana. Homiliją nuncijus pradėjo popiežiaus Pranciškaus žodžiais, pradėjusiais ir užbaigusiais jubiliejinius šv. Jėzaus Teresės metus: „Dabar yra metas keliauti, eiti džiaugsmo, maldos, brolybės ir mums duoto malonės laiko keliu! Eikime per gyvenimą, įsikibę šventajai Teresei į ranką. Jos žingsniai visuomet veda pas Jėzų“.

Apaštališkasis nuncijus kvietė mąstant apie šventosios Teresės asmenybę prisiminti, atrasti ir peržvelgti daugybę svarbių šiandienos pasauliui dalykų, kurių Šventoji Motina mus moko. Pirmiausia, tai – neįkainojama kontempliatyvaus gyvenimo vertė. Būtent kontempliacija padarė Teresę stiprią ir ryžtingą, ji „tebeteikia pašvęstosioms moterims stiprybės ir ryžto, jos tampa dvasingomis moterimis“, – sakė apaštališkasis nuncijus. Pasak jo, kontempliacija maitina ir palaiko pašvęstųjų moterų gyvenimą tikėjime ir atsidavime Viešpačiui, Viešpaties šlovinimu ir nuolatiniu užtarimu jos tampa pajėgios istoriją padaryti vaisingą. „Kontempliatyvus klauzūros vienuolių gyvenimas yra neužgesinamai liepsnojantis deglas, apšviečiantis pasaulyje gyvenančius, įsuktus kasdienės veiklos ritmo, patiriančius stresą ir skubą. Kontempliatyvus gyvenimas ir klauzūriniai vienuolynai yra būtini Bažnyčiai ir pasauliui“, – teigė apaštališkasis nuncijus. Kreipdamasis į seseris karmelites, jas pavadino nuolatiniu kvietimu ir iššūkiu moderniam pasauliui priimti Dievą į savo gyvenimą, nes tik iš Jo ir su Juo žmogus gali atrasti prasmę, atsakančią į giliausius klausimus.

Pasak jo, kontempliatyvioji malda yra meilės pratybos, kuriose laikas teka Dievo meilės artumoje ir sustoja visų pirma Dievo Karalystėje. Malda mus skatina atsiliepti į artimo poreikius, jei per daug nesirūpiname savimi ir neatsiribojame nuo šio laikinojo gyvenimo tikrovės. Apaštališkasis nuncijus citavo šventosios Teresės žodžius: „Kuo didesnė pažanga maldoje ir kuo daugiau mūsų Viešpaties malonių, tuo labiau atsiliepiama į artimo poreikius, ypač sielos poreikius, kad, regis, tam, kad išvaduotų vieną sielą iš mirtinos nuodėmės, reikia būti pasiruošusiam daugybę kartų už ją numirti“ (Apie Dievo meilę, 7.8). Baigdamas homiliją apaštališkasis nuncijus kvietė dėkoti Dievui už šventąją Teresę, už jos liudijimą ir pastangas vykdyti Dievo planus. Drauge kvietė prašyti Viešpatį pagalbos sekti jos pavyzdžiu vykdant įsipareigojimus, jos drąsa, uoliu darbu Viešpaties vynuogyne ir jos maldingumo dvasia.

Po šv. Mišių apaštališkasis nuncijus arkivyskupas P. Lopesas Kvintana susitiko su seserimis ir broliais pasauliečiais karmelitais, pasveikino juos ir palaimino šventines vaišes. Po šventinių pietų seserys karmelitės kartu su apaštališkuoju nuncijumi, kun. Mindaugu Šlaustu ir Lietuvoje viešinčia nuncijaus seserimi šventę pabaigė kartu ispaniškai sugiedodami pagal šv. Jėzaus Teresės žodžius sukurtą giesmę „Keliaukime link Dangaus“.

Pagal karmelites.lt

© 2015 „XXI amžius“