Pro Deo
et Patria

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
2015 metams skyrė laikraščiui „Katalikas“
3000 eurų projektui „Pro Deo et Patria“ vykdyti.
Projekto rubrikos: „Atmintis“, „Atsivėrimai“, „Bendruomenėse“,
„Pažintis“, „Renginiai“, „Vienuolių kūrybos atspindžiai“.

Renginiai

Šv. Jėzaus Teresės 500 metų gimimo jubiliejaus pabaiga

Seserys karmelitės su svečiais

Spalio 15 dieną seserys karmelitės Paštuvoje, dalyvaujant Kauno arkivyskupui metropolitui Lionginui Virbalui SJ, šventė Šv. Jėzaus Teresės iškilmę, vainikavusią jubiliejinius Šv. Jėzaus Teresės metus.

Arkivyskupas L. Virbalas SJ per šv. Mišias sakytoje homilijoje klausė, ko šv. Jėzaus Teresė gali pamokyti šiandien. Jis įvardijo tris jai aktualius dalykus, galinčius ir mums, tiek gyvenantiems klauzūroje, tiek pasaulyje, duoti gerą postūmį. Pirmiausia – meilė Kristui. Šv. Teresė vis sugrįžta prie Viešpaties Jėzaus – Dievo, tapusio žmogumi. Jo žmogiškumas yra jos kontempliacijos objektas. Įsikūnijęs, tapęs žmogumi Viešpats yra tie vartai, pro kuriuos veda į save ir į Švenčiausiąją Trejybę. Jėzus – Sužadėtinis, miręs ir prisikėlęs, maitina mūsų gyvenimą, mus palaiko ir veda. Kad ir kiek žmogus pasieks, be Įsikūnijusio Jėzaus, be žvilgsnio į Jį, be kontempliacijos negalės eiti toliau. Mūsų krikščioniškasis gyvenimas tiek žengs į priekį, kiek laikysimės įsikibę Jėzaus rankos, prašydami, kad Jis padėtų, žvelgdami į Jį, Jo ieškodami.

Renginiai

Pašvęstojo gyvenimo metams – pasauliečių rengta konferencija

Bronius VERTELKA

Krekenavos klebonas kun. dr. Gediminas Jankūnas OFS tarp seserų vienuolių

Spalio 27-ąją Kupiškio kultūros centre vyko konferencija „Pašvęstojo gyvenimo metai: istorija, dabartis, perspektyvos“, kurią organizavo Kupiškio rajono savivaldybė, rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyrius, rajono Švietimo pagalbos tarnyba, Šiaulių universitetas bei Lietuvių, ukrainiečių istorikų asociacija. Tai – pirmas toks atvejis, kad vienuoliams skirtą renginį organizuotų pasauliečiai.

Pirmiausia visi rinkosi į Kristaus Žengimo į dangų bažnyčią, kur šv. Mišias aukojo jėzuitų provincijolas kun. Gintaras Vitkus SJ, dalyvavo Kupiškio klebonas ir dekanas kun. Mindaugas Kučinskas, dekanato  kunigai Justas Jasėnas bei Salvijus Pranskūnas, Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų Mažosios Bazilikos klebonas kun. dr. Gediminas Jankūnas OFS, tėvas Pavlo (Petro Jachimecas) OSBM. Giedojo Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios Sumos choras, vadovaujamas vargonininko Marijano Remeikio. Pamąstymus, kaip išauginti didį tikėjimo ir gėrio grūdą, homilijoje išsakė kun. dr. G. Jankūnas.

Atmintis

Lapkričio pradžioje prisimename mirusiuosius savo artimuosius. Šiandien „Katalikas“ siūlo prisiminti tris iškilius kunigus vienuolius – marijonus Pijų Andziulį ir Juozą Jeronimą Jakaitį bei jėzuitą Albiną Dumbliauską. Visi jie buvo misionieriai – pirmieji du Jungtinėse Amerikos Valstijose, trečiasis – Kazachstane. Šiemet minime visų jų gimimo arba mirties metines.

Pamokslais atvertęs nusidėjėlius

Kun. Pijus Andziulis MIC. Gimė 1870 m. balandžio 14 dieną Smalinyčios km., Paežerių vlsč., Vilkaviškio apskr. Lankė Paežerių pradinę mokyklą, o vėliau mokėsi Misingevičiaus progimnazijoje Suvalkuose. Iš ketvirtos gimnazijos klasės egzaminus laikė Marijampolėje. Pijus buvo temperamentingas, karšto būdo, bet geros, tiesios širdies. 1891–1894 metais jam teko tarnauti carinėje Rusijos kariuomenėje. Sunkią kareivio gyvenimo naštą lengvindavo nuoširdžia malda. Buvo geras sportininkas, gimnastas. Kariuomenėje gavo karininko laipsnį. Grįžęs iš kariuomenės, 1895 metais įstojo į Seinų kunigų seminariją ir, ją baigęs, 1900 metais įšventintas kunigu. Mokydamasis seminarijoje pasižymėjo kaip draudžiamos lietuviškos literatūros platintojas, kartu su Jonu Kriaučiūnu, Jurgiu Karuža ir kitais platinęs į Suvalkus siunčiamą „Aušrą“, kurią iš Marijampolės paštu atsiųsdavo Petras Kriaučiūnas. Iki 1905 metų vikaravo Naumiestyje (dabar Kudirkos Naumiestis), Skriaudžiuose, o 1905–1906 metais darbavosi Silvanavičiuose (Lenkija) tarp unitų, teikdamas dvasinius patarnavimus žiauriai caro persekiojamiems Rytų apeigų katalikams. Pastarosios parapijos Sinevičių, Misevičių ir Kodziaučių kaimuose dar rado lietuviškai kalbančių tikinčiųjų.

Atmintis

Pastatydino bažnyčias Vorčesteryje, Avelanedoje ir Rosarijuje

Kun. Jonas Jeronimas Jakaitis MIC. Gimė 1886 m. birželio 24 d. Bridžių kaime, Sintautų valsčiuje. Nuo 1903 metų mokėsi Seinų kunigų seminarijoje, nuo 1906 metų – Monrealio (Kanada) sulpicijonų seminarijoje. 1909 metais įšventintas kunigu. 1913–1929 metais buvo Šv. Kazimiero lietuvių parapijos Vorčesteryje klebonas, pastatydino bažnyčią, mokyklą, įrengė Maironio parką. Nuo 1930 metų tapo marijonų vienuoliu. 1931 metais Tompsone (Konektikuto valstija) įkūrė lietuvių koledžą, dvejus metus jam vadovavo. 1933–1939 metais buvo Šiaurės Amerikos marijonų provincijolas ir Hinsdeilio (Ilinojaus valstija) vienuolyno viršininkas; čia įsteigė kunigų seminariją. 1939 metais pradėjo marijonų misijas Argentinoje, nuo 1947 metų – jų vadovas. Avelanedoje 1940 metais pastatydino Aušros Vartų bažnyčią ir mokyklą, vėliau Rosario mieste – Šv. Kazimiero bažnyčią. 1945–1947 metais misionieriavo JAV lietuvių kolonijose, 1947–1949 metais – Londone. 1947–1949 metais – marijonų generolo Romoje patarėjas ir sekretorius. 1914–1916 metais buvo Amerikos lietuvių Romos katalikų federacijos, 1916–1919 metais – Tautos fondo, 1917–1918 metais – Kunigų vienybės pirmininkas, 1915–1922 metais – Amerikos lietuvių tarybos narys. 1918 ir 1921 metais – Lietuvos pripažinimo reikalaujančių lietuvių delegacijų pas JAV prezidentus narys. Po Pirmojo pasaulinio karo rūpinosi labdara Lietuvai. Nuo 1905 metų bendradarbiavo katalikų spaudoje. 1915–1917 m. įkūrė ir redagavo žurnalą „Tautos rytas“, 1933 m. – žurnalą „Laivas“. 1935 metais buvo apdovanotas Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu. Mirė prieš 50 metų, 1965 m. lapkričio 4 d. Čikagoje.

Atmintis

Apaštalavęs Vidurinės Azijos ir Sibiro platybėse

Kun. Albinas Dumbliauskas SJ prie klebonijos Karagandoje apie 1984 metus

Kun. Albinas Dumbliauskas SJ. Gimė 1925 vasario 10 d. Rumbonyse (Alytaus r.). Jo vaikystė prabėgo Kriaunų parapijoje. Mokėsi Alytaus gimnazijoje ir Kauno kunigų seminarijoje. Kunigu įšventintas 1950 m. rugsėjo 24 d. Netrukus paskirtas Joniškio vikaru, 1952 m. vasarą – Lankeliškių, 1953 m. kovo 1 d. – Santaikos, o balandžio 14 d. – Paparčių klebonu. Čia iš jo atėmė kunigo registracijos pažymėjimą, nes Paparčių bažnyčioje pagausėjo žmonių, ypač jaunimo. Tada kunigas dirbo Kauno psichiatrinėje ligoninėje sanitaru, o vėliau – vairuotoju. Atliekamu laiku pasikeisdamas su bendradarbiais pradėjo keliauti po Sibirą. 1968 metais atvyko į Kustanajų (Šiaurės Kazachstanas), ten valdžia leido jam dirbti kunigu šešis mėnesius, bet pamačiusi įspūdingus pastoracinio darbo rezultatus, uždraudė darbuotis. Tada buvo kūriku, sargu, vairuotoju, o po darbo aptarnavo tikinčiuosius. 1975 metais atvyko į Karagandą (Kazachstanas), ten dirbo greitosios pagalbos automobilio vairuotoju, o kitu metu ir naktimis aptarnaudavo tikinčiuosius. 1977 metais čia buvo užregistruota katalikų religinė bendruomenė, kurios dauguma – Pavolgio vokiečiai, o Karaganda jiems – tremties vieta. Netrukus žeminėje pradėtos aukoti šv. Mišios.