2001 metai
2002 metai
2014 metai

Bendruomenėse

Škaplierinės atlaidai švęsti blaiviai

Inesė RATNIKAITĖ

Procesija į bažnyčią

LINKUVA. Liepos 11–13 dienomis Linkuvoje švęsti Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidai. Sekmadienį 12 val. šv. Mišias Linkuvos bažnyčioje aukojo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.

Linkuva atlaidų dienomis, kai kartu minimas ir miestelio gimtadienis, saviškius džiugina ir svečius pasitinka pasipuošusi išradingomis gėlių kompozicijomis bei įvairiais renginiais. Šiais metais pirmą kartą rajono valdžios sprendimu nutarta atlaidus švęsti be alkoholio. Linkuvos seniūnės Kazimieros Bacevičienės ir kitų teigimu, šventė parodė, kad būdami blaivūs žmonės linksmesni, išradingesni, aktyvesni ir, žinoma, nori gausesnės, kokybiškesnės veiklos. Tad buvo organizuotos sporto varžybos, pinti gėlių kilimai, žaistas dažasvydis, vyko žirgų lenktynės, mažiesiems – klouno šou, organizuotas koncertas ir įvairūs kiti renginiai.

Bendruomenėse

Šeimos metus švenčiame drauge su latviais

Sandra Balodytė

Sekminių procesija aplink bažnyčią Monstranciją su Švenčiausiuoju Sakramentu neša kun. Ernestas Želvys

Nemunėlio Radviliškis. Ši Biržų dekanato Švč. Mergelės Marijos parapija visuomet akylai seka Bažnyčios skelbiamą žinią ir aktyviai įsijungia į jos raginimą džiaugsmingai švęsti Viešpaties puotą pagal tuo metu deramą liturgiją. 2014 metus paskelbus Šeimos metais, parapija kreipia ypatingą dėmesį tinkamam jų minėjimui, kad tai nebūtų tik vienetiniai suorganizuoti renginiai, bet stengiasi įtraukti šeimas į parapijos gyvenimą.

Nuo praėjusių metų rudens Nemunėlio Radviliškio ir Suosto bažnyčias aptarnauja Biržų vikaras kun. Ernestas Želvys – labai energingas, jaunas dvasininkas, nestokojantis originalių idėjų, turintis Dievo dovanotą charizmą sujungti ir vienyti žmones, todėl jam puikiai sekasi paskui save pritraukti ir vaikus, ir jaunuolius bei vyresnio amžiaus parapijiečius. Vaikams ir jaunuoliams ruošiantis Sakramentų priėmimui, kunigas ypač ragino šeimas kartu švęsti sekmadienius. Džiugu matyti, kai į šv. Mišias einama šeimomis. Jaunam žmogui reikia gyvo pavyzdžio.

Bendruomenėse

Kėdainiuose tradiciškai garbinti agurkai

„Žalioji Lietuvos sostinė“ šventė žalios daržovės šventę

Ramutė Šukienė

Jauniausią svorių rovimo čempionato dalyvį Paulių Sereiką iš Gudžiūnų seniūnijos apdovanoja Kėdainių rajono savivaldybės mero pavaduotoja Nijolė Naujokienė

KĖDAINIAI. Liepos 12 dieną miestas tapo „Žaliąja Lietuvos sostine“, nes čia, senajame miesto parke, vyko tradicinė, jau 17-oji Agurkų šventė, į kurią suvažiavo ne tik Kėdainių miesto ir rajono, bet ir kitų Lietuvos vietų gyventojai, dalyvavo svečių iš Latvijos. Šiais metais šventės rengėjai – Kėdainių kultūros centro kūrybiniai darbuotojai – sumanė, kad šventėje viskas turi būti žalia.

„Žalioji Lietuvos sostinė“

Nuo pietų miesto parke tarptautinė mugė „Žaliasis skonis“, kurioje dalyvavo Latvijos, Lietuvos Pamario krašto ir Kėdainių rajono bendruomenių naminio maisto gamintojai ir amatininkai, senajame Kėdainių miesto parke prasidėjo tuoj po vidudienio.

„Žaliajame kampe“ Kėdainių rajono ir miesto seniūnijų atstovai pateikė įdomių, originalių, netikėtų idėjų su agurkais. Šventės dalyviai galėjo ieškoti tikrosios agurkų pusės, iš vilnos velti agurkėlius, įveikti pažymėtą atstumą su didžiuliais agurkininko batais, žalia pieva čiuožti slidėmis, mokytis iš agurkų pjaustyti įmantrias patiekalų dekoracijas, dalyvauti grožio salono procedūrose su agurkų kosmetika, mėtyti kamuolį į žalią bedugnį maišą. Itin daug šventės dalyvių domėjosi prie Vilainių seniūnijos įkurta „fotostudija“ ir fotografavosi su agurkų augintojų siluetais.

Bendruomenėse

Tautiška giesmė prie koplytstulpio

Rūta Averkienė

Marcinkoniškiai prie koplytstulpio giedojo „Tautišką giesmę“. Antroje eilėje trečias iš kairės – kariška uniforma pasipuošęs klebonas kun. Pavel Paukšto

MARCINKONYS. Minint Lietuvos valstybės, karaliaus Mindaugo karūnavimo, dieną, daugiau kaip 50 įvairaus amžiaus marcinkoniškių ir svečių, susirinkę prie kaimo centre esančio koplytstulpio, sugiedojo šalies himną, Vinco Kudirkos sukurtą „Tautišką giesmę“. Šioje gražioje akcijoje, kuri sujungė šimtus tūkstančių žmonių Lietuvos miestuose ir miesteliuose bei užsienio lietuvių bendruomenėse, dalyvavo ir Marcinkonių parapijos klebonas kun. Pavel Paukšto. Jis sakė, kad ši graži iniciatyva giedoti tautišką giesmę iš tiesų reiškia daug daugiau. Susibūrę žmonės tarsi įrodo, kokie jie vieningi ir kaip myli Lietuvą bei saugo Lietuvos nepriklausomybę. Klebonas kun. P. Paukšto, kuris yra dirbęs kariuomenės kapelionu, Valstybės dienos proga buvo pasipuošęs kariuomenės uniforma.

Bendruomenėse

Vakarojo prie Kristijono Donelaičio paminklo

Jolanta Račaitė

Pavakarojimas prie paminklo sutraukė nemažą būrelį dalyvių ir žiūrovų

MARIJAMPOLĖ. Birželio 27-osios vakarą Marijampolės Kristijono Donelaičio draugija marijampoliečius pakvietė pavakaroti prie paminklo šiam klasikui (monumentas prie evangelikų liuteronų bažnyčios esančiame skverelyje atidengtas praėjusių metų lapkritį).

Draugija, kuriai vadovauja (beje, ir pastarąjį renginį vedė) Vida Mickuvienė, vienija apie 60 narių. Susiburti juos paskatino klasiko atminimo bei lietuviškos savasties puoselėjimo tikslai, meilė literatūrai, kelionės į Donelaičio žemę – Prūsiją. Pirmą kartą į skaitymus atviroje erdvėje pakvietusi K. Donelaičio draugija puoselėja viltį tokį renginį padaryti tradiciniu.

„Donelaičio žodžio galia mus užburia iki šiol, – patikino V. Mickuvienė susirinkusius. – Prūsijoje, kurioje gyveno, nebuvo jam lygių – rašytojas puoselėjo ir savo kalbą, ir sodą, ir žmonių sielas, mylėjo paprastus baudžiauninkus. Jo nuopelnai mūsų kalbai – neišmatuojami. Pelkynuose esančiame kaime Donelaičio dėka suvešėjo ir pasklido tolyn lietuviškas žodis“.

Bendruomenėse

Minėjimas prie paminklo

PAŠIAUŠĖ. Liepos 12 dieną paminėtas šios vietovės 360 metų ir Laisvės paminklo atstatymo 25 metų jubiliejai. Į šių datų paminėjimo šventę gausiai susirinko Pašiaušės gyventojai, šventai saugantys istorijos ženklus ir meilę savo kraštui įprasminantys darbais. Atvyko ir susirinkusiuosius sveikino Seimo narė Alma Monkauskaitė, Kelmės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Kęstutis Bilius, savivaldybės administracijos direktorė Irena Sirusienė, habil. m. dr. menotyrininkas Vytenis Rimkus, Tytuvėnų apylinkių seniūnijos seniūnas Valdas Ivanauskas, kiti svečiai.

Laisvės paminklas, atstatytas 1989 metais, šią dieną buvo apjuostas ąžuolo lapų pynėmis, svečiai prie paminklo padėjo gėlių. Pagerbti atstatymo autoriai Jonas Čyvas ir jo sūnus Gintaras, dalyvavęs šventėje ir prisiminęs paminklo atstatymo istoriją. Seimo narė įteikė ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus padėkos raštus Gintarui Čyvui, UAB „Šimšė“ direktoriui Stanislovui Baltrušaičiui ir Pašiaušės bendruomenei „Pašiaušėlė“. Bendruomenės apdovanojimą atsiėmė pirmininkė Lina Šavčenko. Ji supažindino su bendruomenės veikla.

Bendruomenėse

Bažnyčioje ir parke

Petras Variakojis

KRINČINAS. „Paversmių“ parke kasmet vyksta tradicinė Vasaros šventė. Šiemetinė buvo skirta Krinčino 460 metų jubiliejui paminėti. Visus miestelėnus, kurie dar neskubėjo į šventę, ragino ir triukšmingai kvietė visus į šventę galingų motociklų kortežas. Kortežo vedlys buvo Krinčino seniūnas Remigijus Janušis ir „šturmanas“, aktyvus sportininkas – Paulius Varžinskas, su Krinčino vėliava rankose.

Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje už Krinčiną ir krinčiniečius Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas SJ aukojo šv. Mišias. Jų metu nemažai grupei jaunųjų parapijiečių buvo teikiamas Sutvirtinimo sakramentas. Šv. Mišių metu giedojo Pasvalio mišrus choras „Canticum novum“, vadovaujamas maestro krinčiniečio Rimvydo Mitkaus.

Kronika

Nunokę poezijos vaisiai

Dr. Aldona Kačerauskienė

Šventės šeimininkai – mokytoja, „Užuovėjos“ literatų klubo vadovė Regina Grubinskienė, Eugenijaus ir Leonardo Matuzevičių memorialinio muziejaus vedėjas Albinas Mačiulis

KRINČINAS – nedidelis Pasvalio rajono miestelis, kuriame prasidėjo sąmoningas Eugenijaus Matuzevičiaus (1917 12 24 – 1994 06 20) gyvenimo kelias. Čia formavosi katalikiška pasaulėžiūra (buvo ateitininkas), brendo talentas, čia laukė jaukūs tėvų namai, kurie 1940 metais bolševikų buvo nacionalizuoti ir atgauti tik Lietuvai tapus nepriklausoma šalimi. „Aš noriu likti ištikimas šiam kraštui“, – rašė Eugenijus ir persikėlė gyventi į Krinčiną. Deja, neilgai teko pasidžiaugti tėviške. 1994 m. birželio 20 d. nustojo plakusi poeto širdis.

E. Matuzevičiaus globėja žurnalistė Stasė Šeštakauskaitė tuoj pat po poeto mirties kasmet Krinčine ėmė organizuoti muzikos, poezijos, dailės šventes, pavadintas „Krinčino verdenėmis“, kurios iki šiol vyksta poetų Eugenijaus ir Leonardo Matuzevičių sodyboje-muziejuje. Šiemet „Krinčino verdenėms“ sukako 20 metų. Vėl birželio 21-ąją, žydint jazminams, rinkomės po tėvo, motinos ir brolių atminimui pasodintais medžiais, vėl klausėmės muzikos ir poezijos, galėjome apžiūrėti dailininko Virginijaus Nudo ir mokinių tapybos parodas, išgirsti prisiminimų apie Matuzevičių šeimą.

Kronika

Poezijos konkursas „Lino žiedas“

UPYTĖ. Birželio 21 dieną čia vyko poezijos konkurso „Lino žiedas“ šventė, kurioje buvo paskelbti konkurso laureatai ir pagerbti visi dalyvavusieji. Rytas po lietingos savaitės organizatorius nudžiugino skaisčia saule – ne be reikalo vyriausia šventės dalyvė devyniasdešimt aštuonerių metų Barbora Jonušienė meldėsi, nes, anot jos, norėjo į šventę ateiti ir „drapanas pravėdinti“. Bendruomenės kapelos muzika kvieste kvietė pabūti kartu su poezijos mylėtojais. Šventė prasidėjo Upytės jaunimo šokiu „Baltas lino gyvenimas“. Renginio vedėja Upytės Antano Belazaro pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Vida Ramoškienė Kristijono Donelaičio žodžiais skambiai pasveikino visus susirinkusiuosius. Ji priminė, kad birželio 21-ąją prasideda Saulėgrįža, o žolynais išpinti vartai skirti dvasiniam apsivalymui – kas pro juos praeina, pagerbia gamtą ir Saulę, ilgam pasikrauna gyvenimo energijos. 7 klasės mokiniai parodė literatūrinę kompoziciją pagal Henriko Nagio eilėraščių ciklą „Medžiai vėjuose“. Sveikino gyventojų bendruomenės „Upytės žemė“ pirmininkas Audrius Zalatoris, Panevėžio rajono savivaldybės mero pavaduotojas Antanas Pocius, Panevėžio bendruomenių sąjungos pirmininkas Kazimieras Binkis, Berčiūnų kaimo bendruomenės atstovė Marija Povilonienė, kun. Gediminas Jankūnas.

Kronika

Žemaičiui šventa Venta

UŽVENTIS. Šventė „Venta, Venta, Venta, tu žemaičiui šventa“ prasidėjo liepos 18 dieną susitikimu su Lietuvos ir teatro akademijos docentu, baleto mokytoju, kraštiečiu Petru Skirmantu. Vakaras, skirtas jo knygai „Neprarastas laikas. Laiškai“ pristatyti, vyko šiltai ir artimai bendraujant su autoriumi, kuriam buvo malonu pirmą kartą knygą pristatyti gimtinėje.

Liepos 19 dieną renginys persikėlė į vaizdingą Ventos slėnį, kuriame iš ryto rinkosi sportinių varžytuvių dalyviai, kūrėsi seniūnijų bendruomenių amatininkų ir maisto paveldo kiemeliai: Užvenčio seniūnijos, Junkilų kaimo „Kruteklio“, Minupių kaimo ir Beržėnų kaimo „Berželio“ bendruomenių. Dalyvavo Kelmės rajono Valpainių bendruomenė. Ji atvežė skanių kaimiškų sūrių. Vėliau vyko sportinių žirgų varžybos. Šventė atidaryta 14 val. Skambant Užvenčio miestelio himnui, pakelta seniūnijos vėliava. Vedėjai Jadvyga Gaupšienė ir Algirdas Steponkevičius skelbė koncerto „Čia mano namai“ pradžią – skambėjo respublikinės Dainų šventės, neseniai vykusios Vilniuje, atgarsiai. Koncerte dalyvavo iš Dainų šventės parvykę kolektyvai: liaudiškų šokių grupės ir kapelos iš Kelmės, Panevėžio, Telšių, Raseinių rajonų, Šiaulių miesto ir Latvijos Respublikos Skrundos miesto. Sveikinimo žodį tarė Seimo narė Alma Monkauskaitė ir Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorė Irena Sirusienė. Ji įteikė Padėkos raštą Užvenčio kultūros centrui.

Kronika

Neeilinis pašnekesys

Lazdijai. Valstybės (Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos minėjimo proga Krašto muziejuje surengtas susitikimas su kanauninku, profesoriumi ir teologijos daktaru, VDU Teologijos fakulteto dėstytoju Kęstučiu Žemaičiu. Gerbiamas svečias labai džiaugėsi lankydamasis Lazdijuose. Čia prieš daug metų teko ir pačiam gyventi bei dirbti. Nors laikas, praleistas Lazdijuose, buvo gana trumpas – vos pusantrų metų, – tačiau kanauninkas K. Žemaitis sako dar atsimenantis kai kurių lazdijiečių veidus. „Lazdijus prisimenu kaip gražų ir šviesų laikotarpį savo gyvenime“, – kalbėjo svečias. Ir nors trumpa stotelė gyvenime tebuvo Lazdijai, tačiau kun. K. Žemaičio indėlio čia, Lazdijuose, būta ne menko. Kun. K. Žemaitis buvo Šaulių sąjungos Dainavos rinktinės kapelionas, 1992 metais prisidėjo Lazdijuose įkuriant tuometinę Krikščionių demokratų partiją. Svečias susirinkusiems pristatė pranešimą apie Lietuvos valstybės raidą, valstybės ir Bažnyčios santykį. Teologijos daktaras vaizdingais ir paprastais žodžiais nupiešė krikščionybės atėjimo į Lietuvą kelią.