2001 metai
2002 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Bendruomenių metai

Bendruomenė subūrė į smagią šventę

Rūta Averkienė

Kun. Almantas Kibirkštis šventina Krokšlio kaimo bendruomenės vėliavą

KROKŠLYS. Nediduką gražiausiais pušynėliais apsisiautusį Krokšlio kaimą liepos vidurio savaitgalį papuošė šventiniai renginiai – čia buvo surengta puiki dvi dienas trukusi kaimo šventė, skirta 83-osioms legendinių lakūnų – S. Darius ir S. Girėno – skrydžio metinėms ir Bendruomenių metams paminėti. Šventė vainikavo aktyvios kaimo bendruomenės įgyvendintą projektą „Krokšliškiai – savo kaimo ambasadoriai“, jos metu buvo pašventinta ir iškelta nauja Krokšlio kaimo bendruomenės vėliava, pagerbti vyriausias, jauniausias ir aktyviausi kaimo gyventojai, smagiai koncertavo krokšliškiai ir svečiai. Buvo išrinktas netgi Krokšlio kaimo garbės pilietis, kuriuo sutartinai tituluotas aktyvus bendruomenės pirmininkas Jonas Jazepčikas. Krokšlio kaimelis smagiai šurmuliavo nuo pat ryto iki vėlaus vakaro – į gimtinę trumpam sugrįžę vaikai ir vaikaičiai drauge su savo tėvais ir seneliais susibūrė į vieną darnią šeimą.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Kryžių kalnelyje pagerbti žuvusieji už Lietuvos laisvę

Rūta Averkienė

Renginyje kalba partizanų vado, pulkininko leitenanto Juozo Vitkaus-Kazimieraičio vaikaitis kun. Gintaras Vitkus SJ

MERKINĖ. Kryžių kalnelyje nuaidėjo tradicinis Lietuvos partizanams ir jų rėmėjams, tremtiniams ir politiniams kaliniams pagerbti skirtas renginys „Leiskit į Tėvynę“. Kaip ir kasmet Dainavos krašto partizanų pagerbimo renginys prasidėjo šv. Mišiomis Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčioje. Jas už žuvusiuosius Merkinės Kryžių kalnelyje ir už gyvus likusius laisvės kovų dalyvius aukojo legendinio partizanų vado, pulkininko leitenanto Juozo Vitkaus-Kazimieraičio vaikaitis kun. Gintaras Vitkus SJ ir Merkinės dekanato dekanas kun. dr. Robertas Rumšas.

Po šv. Mišių pėsčiomis eita į Kryžių kalnelį. Čia sunkiais pokario metais atgulė per 700 nekaltų žmonių, kurie buvo nukankinti, išžudyti, nuteisti be teismo... Dabar šioje vietoje pašventinta maždaug du šimtai kryžių. Prie 1994 metais statytos koplytėlės susirinko nedaug jau garbaus amžiaus sulaukusių laisvės kovų dalyvių. Kasmet Kryžių kalnelyje vykstančiuose renginiuose dalyvaujantieji primena, kad kova prieš blogį niekuomet nesibaigia, o žuvusių partizanų dvasios palikimas šiandien saugomas mūsų atmintyje ir širdyse.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Paminėjo tris kunigus kovotojus

Vėliavos prie monsinjoro Alfonso Svarinsko kapo

Liepos 16-ąją, šeštadienį, Ukmergės rajone buvo paminėtos monsinjoro Alfonso Svarinsko antrosios mirties metinės. Ukmergės rajono mero Rolando Janicko ir Panevėžio vyskupo emerito Jono Kaunecko globojamas renginys sutraukė gausų būrį žmonių, kurie nuoširdžiai meldėsi už prieš dvejus metus mirusį monsinjorą prie jo kapo Dukstynos kapinėse bei jo gimtajame Kadrėnų kaime įkurtame Didžiosios kovos apygardos partizanų parke.

„Šiandien minime antrąsias monsinjoro Alfonso Svarinsko mirties metines. Atmename jo gyvenimo žygdarbį. Tačiau pačiam monsinjorui visuomet rūpėjo priminti ne save, o kitus kilnius Lietuvos sūnus ir dukteris, savo gyvenimą ir gyvybę aukojusius Tėvynei ir Bažnyčiai. Todėl šiandien prisiminsime ir monsinjoro bendražygius – laivės kovotojus ir kankinius kunigus Juozą Zdebskį ir Bronių Laurinavičių. Šiandien susitiksime su šiais trimis lietuvių tautos perlais, kad jie mums padėtų tapti tuo, kas iš tiesų esame, – savo tautos vertais sūnumis ir dukromis“, – į susirinkusiuosius kreipėsi viena iš renginio organizatorių, Kauno technologijos universiteto docentė Lina Šulcienė.

Atidarytas naujas kultūros centras

Lavoriškių klebonas kun. Pavel Paliul šventina sporto salės patalpas

LAVORIŠKĖS. Birželio 24 dieną, per didžiuosius Šv. Jono Krikštytojo atlaidus, čia atidarytas ilgai gyventojų lauktas bei išpuoselėtas kultūros centras. „Viliuosi, kad tai bus vieta, kurioje niekada netrūks vaikų ir jaunimo, kad centre noriai lankysis ir vyresnio amžiaus gyventojai. O visi atėję čia ras sau įdomios veiklos“, – kultūros centro atidarymu džiaugėsi Vilniaus rajono merė Marija Rekst. Ji sakė, kad greitu metu Lavoriškėse bus sutvarkyta aikštelė prie bažnyčios bei įgyvendinti kiti įdomūs, o svarbiausia gyventojų poreikius tenkinantys darbai.

Vilniaus rajono savivaldybės vicemeras Česlavas Olševskis džiaugėsi, kad Vilniaus rajone aktyviai realizuojami investiciniai projektai, atsiranda naujų bendruomenės susibūrimo vietų. Vicemeras priminė, kad Šv. Jonas Krikštytojas yra ne tik Lavoriškių parapijos, bet ir blaivybės globėjas. „Kviečiu Jus, kad kuo daugiau blaivybės būtų mūsų parapijoje. Kad kuo daugiau gyventojų sportuotų, aktyviai dalyvautų kultūriniame gyvenime. Dabar tam turime puikias sąlygas“, – sakė vicemeras džiaugdamasis, kad rajono valdžia planuoja ir kitų projektų realizavimą šioje seniūnijoje, pavyzdžiui, sporto aikštyno įrengimas prie Stepono Batoro gimnazijos ar senos mokyklos pastato renovacija.

Šventė Dievo Motinai prie Ilgio ežero

Kunigai eina aukoti šv. Mišių

Jau daug metų birželio 30-osios vakare piligrimai gausiai renkasi prie Ilgio ežero Imbrado parapijoje pasimelsti Dievo Motinai, prašyti sveikatos, globos šeimoms ir padėkoti už malones. Susirenkama šv. Mišioms prieš porą metų pašventintoje unikalios architektūros koplyčioje Kvintiškėse. Šiemet šventėje dalyvavo devyni kunigai. Šv. Mišioms vadovavo Dūkšto klebonas kun. Sigitas Grigas. Jis paragino niekada nepailsti prašant Švč. Mergelės Marijos užtarimo ir jos globos. Giedojo ir savo profesionalumu nustebino bei sužavėjo Pasvalio mišrus choras „Canticum novum“, kuriam vadovauja Rimvydas Mitkus.

Kasmet po šv. Mišių būrelis maldininkų pasilieka maldos budėjimui prie laužo, giesme ir apmąstymais sulaukia ryto aušros.

Jau dabar kviečiame kitąmet kartu švęsti Dievo malonių ženklų 50 metų sukaktį šioje šventoje vietoje.

Memorialinė lenta kraštiečiui Juozui Dringeliui

Rūta Averkienė

Grupė renginio dalyvių prie namo, kuriame gyveno Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Juozas Dringelis, šalia ką tik atidengtos jam atminti skirtos memorialinės lentos

Varėna. Čia paminėtas iškilus kraštietis, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, žurnalistas ir politikas Juozas Dringelis. Ant namo, kuriame signataras ilgus metus gyveno, atidengta memorialinė lenta. Rajono vadovai, giminaičiai, bendražygiai, draugai, kaimynai ir visi, kam brangus Juozo Dringelio atminimas, dalinosi prisiminimais apie šį ypatingos tolerancijos, paprastumo ir išminties žmogų.

Atidengiant memorialinę lentą dalyvavo J. Dringelio žmona Valė, keturi broliai: Stanislovas, Albinas, Vytautas ir Matas, sūnūs Audrius ir Giedrius, marti Lina ir anūkėlis Juozukas.

Smuiku sugriežta tautine melodija signatarą pagerbė Rosita Svetikienė, o gražią patriotinę dainą sugrojo ir padainavo jaunieji varėniškiai Aidas Tamulevičius ir Guoda Beržanskaitė.

Pirmajam vyskupui – iš varpo padarytas paminklas prie bažnyčios

Paminklas Panevėžio vyskupui Kazimierui Paltarokui prie Švč. Trejybės bažnyčios

PANEVĖŽYS. Minint 75-ąsias pirmųjų tremčių metines, Švč. Trejybės bažnyčioje prisimintos tremties metinės, aukotos šv. Mišios už politinius kalinius ir tremtinius, padėtos gėlės ir uždegtos atminimo žvakutės. Po šv. Mišių prie Švč. Trejybės bažnyčios vyskupas emeritas Jonas Kauneckas pašventino paminklą pirmajam Panevėžio vyskupui Kazimierui Paltarokui. Šalia buvusių jo namų pastatytas originalus monumentas – varpas. Paminklas įprasmina daug simbolių. Bažnyčios rektorius kun. dr. Simas Maksvytis sakė, kad viskas prasidėjo nuo senojo varpo. Jis 2002 metais buvo iškeltas iš bažnyčios varpinės, nes buvo gauta mecenato kan. Gerhardo Langės dovana – naujieji varpai. Tada kunigas pasidomėjęs, kur dingo senasis varpas ir kokia jo istorija. Paaiškėjo, kad tai – žmonių, jų rankų po kruopelytę suneštas varpas. Tada buvo akcija ir varpui rinko žalvarį. Žmonės nešė arbatinukus, įvairius rakandus iš žalvario. Tuo metu buvo blokada, tad varpą Klaipėdoje išliejo šio amato išmokęs kun. Bronislovas Burneikis. Į atgimusią Švč. Trejybės bažnyčią jis buvo įkeltas 1991 metų rudenį. Tokią istoriją turintį varpą norėta prasmingai panaudoti. Ir tam atsirado proga – vyskupo K. Paltaroko 140 metų gimimo sukaktis. Šiuo varpu ir norėta įamžinti pirmąjį Panevėžio vyskupijos ganytoją. Iš varpo sukurtame paminkle panaudotos graikiškos raidės alfa ir omega – Kristaus simbolis. Jos sudaro monumento pagrindą. Viršų puošia vyskupo mitra. Ant jos yra trys Dievo įsakymai, skirti Dievui, ir septyni – artimui. Pjedestalas – kryžiaus formos. Idėją įgyvendinti padėjo skulptorius Algirdas Varžinskas ir meistras Rimantas Dilius. Paminklas pastatytas iš žmonių aukų. Maždaug pusę sumos dovanojo viena šeima.

Senoji bažnyčia įtraukta į Šv. Jokūbo kelio maršrutą

Meras Gediminas Čepulis skaito padėkos raštą klebonui kun. Mariui Dygliui. Dešinėje – mero pavaduotoja Vaida Aleknavičienė

ŽAGARĖ. Prie Senosios bažnyčios pakabinta ir pašventinta keramikinė plytelė su Šv. Jokūbo kelio simbolika, žyminti, kad bažnyčia yra vienas iš šiame kelyje esančių lankytinų objektų. Šv. Jokūbo kelias – didžiausia ir ilgiausia Europos gatvė, kuria piligrimai eina nuo ankstyvųjų viduramžių. Šio kelio atšakos nuo Šiaurės Ispanijos driekiasi per visą Vakarų Europą, Lenkiją, Lietuvą, nuvesdamos tolyn į Šiaurę – Estiją, Skandinavijos valstybes.

Dabar Šv. Jokūbo kelius turime ir Lietuvoje. Per Lietuvą driekiasi penki keliai – keturi tarptautiniai ir vienas vidaus kelias – žiedas, jungiantis 11 Lietuvoje esančių Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčių. Žagarė irgi yra Šiaulių Šv. Jokūbo kelyje.

Joniškio rajono savivaldybės meras Gediminas Čepulis ir mero pavaduotoja Vaida Aleknavičienė dalyvavo Senosios Žagarės bažnyčios įtraukimo į Šv. Jokūbo kelio maršrutą ceremonijoje ir įteikė padėkos raštą Žagarės klebonui kun. Mariui Dygliui už Žagarės miesto vardo garsinimą, krikščioniškų vertybių puoselėjimą ir rūpinimąsi dvasine Žagarės krašto gyventojų kultūra.