2001 metai
2002 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalis

Rūta Averkienė

Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalio laureatai su komisija ir rajono meru

Varėnoje simbolines duris užvėrė visą mėnesį vykęs septintasis žymios kraštietės, iš Senosios Varėnos kilusios režisierės Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalis. Uždarymo renginys Varėnos kultūros centre prasidėjo aktorės Dalios Jankauskaitės, kompozitoriaus ir atlikėjo Andriaus Kulikausko bei birbynininko Kastyčio Mikiškos kūrybine programa „Su peteliške ant lūpų“. Jį vainikavo iškilminga geriausių scenos kūrėjų apdovanojimo ceremonija, kurios metu dvylikai festivalio nominacijų laureatų įteikti apdovanojimai – puikios menininkės Violetos Ganusauskienės kurtos skulptūros.

Šiemet festivalyje buvo parodyta 19 ir suaugusiems, ir mažiesiems žiūrovams skirtų įvairių Lietuvos teatrų spektaklių. Juos vertino komisija: D. Tamulevičiūtės draugė, bendražygė, kraštietė docentė, teatro pedagogė, režisierė Elena Savukynaitė, Savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Regina Svirskienė, pedagogės Joana Grigaitienė ir Gailutė Giedraitienė, scenaristas, režisierius, Dalios Tamulevičiūtės giminės atstovas Eugenijus Guntulionis ir komisijos pirmininkas dramos teatro režisierius, aktorius Algimantas Pociūnas. Jie atrinko, ką derėtų įvertinti festivalio nominacijomis.

Visa sukurta pačių rankomis

Bronius VERTELKA

Danguolė ir Virginijus Morkūnai sėdi ant laiptelių į klėtį

Andrioniškis. Tai – ypatingas gamtos kampelis, sklidinas grožio ir žavesio. Būdamas čia neiškęsi neužsukęs į Danguolės ir Virginijaus Morkūnų – namų šeimininkės ir auksarankio mechaniko, išradėjo ir šiaip labai šviesios sielos žmogaus – sodybą. Ji, užimanti beveik hektaro plotą, ne kartą buvo pripažinta gražiausiai tvarkoma Anykščių rajone. Morkūnai nepageidauja laikraščiuose spausdinamos ar per televiziją rodomos reklamos. Jie daro tai, kas patiems atrodytų patrauklu ir miela. Sodyboje yra daugybė įvairiausių augalų. Įvairiomis figūromis iškarpytos iš miško parsineštos ir čia susodintos pušaitės. Klėtelėje, paverstoje muziejumi, yra tik tai, kas pačių turėta ar iš artimųjų paimta. Užtat čia jauku. „Neturiu jokių meninių gabumų, nesu nei muzikantė, nei dainininkė, – paklausta, kaip tai pavyksta surikiuoti, sustyguoti, juokėsi Danguolė. – Žiūrėk, vieną darbą užbaigus kyla nauja mintis, ką vėl pradėti, ir norams galo nematyti“.

Margaspalvė „Rudenėlio šventė“

Rūta Averkienė

Kalba Margionių kaimo bendruomenės pirmininkė Lina Vosylienė

MARGIONYS. Šis gražiausiais Dzūkijos šilais apsisiautęs kaimas yra išties unikalus žmonėmis ir tradicijomis. Čia ne tik pagarbiai  puoselėjama tai, kas paveldėta iš senelių ir tėvų, bet kuriamos ir naujos tradicijos. Margioniškiai nepamiršo senovinių dzūkiškų dainų, jie tebevaidina beveik 90 metų gyvuojančiame Margionių klojimo teatre, organizuoja gražias šventes. Šio kaimo žmonės yra labai nuoširdūs, svetingi ir moka džiaugtis bendravimu.

Vieną spalio savaitgalį sukvietę į Margionių klojimo teatre vykusią tradicinę „Rudenėlio šventę“, margioniškiai minėjo ir daugiau džiugių dalykų: neseniai išasfaltuota pagrindinė kaimo gatvė, ką tik išleista Margionių kaimo etnografinio ansamblio kompaktinė plokštelė, o tai, kas išauginta darbščių margioniškių daržuose, puikavosi rudens gėrybių parodoje-konkurse. Gražiausiais žolynais iš tebežydinčių kaimo darželių ir pievų išdabintas Margionių klojimas vos talpino į šventę susirinkusius margioniškius, jų vaikus, vaikaičius ir svečius.

Bibliotekų metai

Miestelio žiburėlis

Bronius VERTELKA

Janiną Baltušnikienę (kairėje) pristato bibliotekininkė Vida Gailiušytė

RAGUVA. Pakitusiomis erdvėmis po remonto ir žvelgiančiais langais į išgražėjusią miestelio aikštę po rekonstrukcijos spalio 4-ąją biblioteka pakvietė į poezijos popietę. Čia vyko raguvės poetės Janinos Baltušnikienės knygos „Žodžių vainikas“ pristatymas. Autorę bibliotekininkė Vida Gailiušytė apibūdino kaip brandžią kūrėją, įvairių renginių, literatūrinių konkursų dalyvę, aktyvią rajono savivaldybės viešosios bibliotekos literatų klubo „Polėkis“ narę. Ši jos poezijos knyga – antroji. Pirmoji – „Tėviškės šauksmas“ – skaitytojus pasiekė 2008-aisiais. Knygoje „Žodžių vainikas“ tilpo 50 eilėraščių ir 12 dainų su natomis, kurias spausdino ir parašė Raguvos gimnazijos muzikos mokytoja Ingrida Bučinskienė. Muziką sukūrė raguviečiams gerai žinomas Edvardas Filipovičius. Knygoje vyrauja poetės tėvo, šviesios atminties Jurgio Jakimavičiaus piešinių fragmentai.

Bibliotekoje – Pagėgių ir Tauragės kūrėjų pleneras

Bendra nuotrauka atminčiai prie kūrybos darbų ekspozicijos po atviru dangumi

PAGĖGIAI. Didžiajam gamtos dailininkui – auksaspalviam rudeniui – marginant žemę, Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos bendruomenė pakvietė kraštiečius bei miesto svečius šį nepaprastą natūralaus metų ciklo virsmą įamžinti dalyvaujant Pagėgių ir Tauragės kuriančių žmonių plenere „Ruduo Pagėgiuose“. Plenero garbės svečiai – ne vieną savo tapybos, grafikos, skulptūros darbų parodą įvairiose Lietuvos vietose eksponavusios ir pristačiusios Tauragės suaugusiųjų dailės studijos, vienijančios dailės mėgėjus neprofesionalus, nariai. Šios ilgą gražaus kūrybinio darbo patirtį sukaupusios studijos ir kuriančius pagėgiškius bei tauragiškius subūrusio plenero vadovės – Tauragės moksleivių kūrybos centro dailės mokytojos Jurgita Navickienė ir Vida Karbauskienė.

„...Toli girdėc, kur Marcinkonys gieda...“

Rūta Averkienė

Marcinkonių ansamblio daina

Visoje šalyje žinomas Marcinkonių etnografinis ansamblis šiais metais švenčia 45 metų jubiliejų. Į koncertą, vykusį Marcinkonių kultūros centre, jubiliatų pasveikinti susirinko ne tik marcinkoniškiai, aplinkinių kaimų ansamblių dainininkai, giminaičiai, bet ir ansamblio gerbėjai. Jubiliejinį koncertą marcinkoniškiai pradėjo ir žiūrovus pasveikino viena seniausių ansamblio dainų „Vai, pucine“. Ansamblietė Angelė Liuolienė padeklamavo pirmosios ansamblio vadovės Romos Petrušytės eilėraštį „Mano Marcinkonys“.

Renginio vedėjai Rimutė Avižinienė ir Jonas Bajorūnas tautinėmis juostomis pagerbė tris nuo pat ansamblio pradžios iki dabar jame dalyvaujančius: audėjų audėją, šeimininkių šeimininkę Rožę Pačkauskienę, dainininkių dainininkę, grikinių babkų kepėją ir nepailstančią pasakotoją Juzę Česnulevičienę bei vieną aktyviausių dalyvių, geriausią polkos šokėją ir muzikantą, grojantį lūpine armonikėle, Stasį Česnulevičių. Jiems ansambliečiai dainavo „Oi, sakale, sakale“.

Tris dienas šventė „Subatėlės vakarėly...“

Alfreda PIGAGIENĖ

Koncertuoja „Spalgena“

Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija organizavo 11-ąjį folkloro festivalį „Subatėlės vakarėly...“, skirtą bendruomenių metams. Į Varėnos rajoną suvažiavo ansambliai iš visos Lietuvos. Gražų penktadienio vakarą į dzūkišką vakarušką Darželių kaime atskubėjo folkloro ansamblis „Žvangucis“ iš Alytaus, Algis Klova su savo vyrais iš Vilniaus, iš Grigiškių moterų folkloro ansamblis „Spalgena“. Pirmą kartą atvažiavo „Mėguva“ net iš Palangos. Dzūkiškos vakaruškos ir festivalio vedėjai Jonas Bajoriūnas ir Lina Černiauskienė, pasipuošę šio krašto tautiniais kostiumais, gražia dzūkų tarme pristatė svetelius, o Dzūkijos nacionalinio parko direktorius Eimutis Gudelevičius palinkėjo smagios vakaronės. O ji tokia ir buvo. Visi susirinkę taip dainavo, kad net pušelės linko. Visi kojų miklumą išbandė. Vieni kitus mokė ne tik dzūkų, aukštaičių, net latvių ratelių ir šokių. Vyresnieji žavėjosi mažosios Neringutės Mockevičiūtės, alytiškių ir darželiečių vaikų noru ir mokėjimu šokti. Šmaikštuolis J. Bajoriūnas taip gražiai prašė svetingųjų šeimininkų padainuoti, kad Rūta Vilkienė paklausė ir pievelėje skambėjo gražūs jos šeimynėlės balsai. Po tokios smagios vakaruškos Darželių kaimo gaspadinės pakvietė visus arčiau laužo prie didelio katilo, kuriame troškinosi šiupinys „su briedzo mėsa“.

Tapybos darbai šventoje vietoje

KRAŽIAI. Rugsėjo 30-ąją Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro galerijoje vyko Monikos Plentauskaitės tapybos darbų „Zakristija“ parodos atidarymas. M. Plentauskaitė (g. 1993 m.) yra Vilniaus dailės akademijos tapybos magistrantė, nuosekliai dirba meno srityje, yra dalyvavusi parodose Lietuvoje ir Lenkijoje. Tapytoja domisi istorinėmis, atminties, laiko temomis, analizuoja vietinę kultūrą. Parodą „Zakristija“ sukurti paskatino savos praeities nepažinumas ir nepasitikėjimas rašytine istorija. Susimaišantys tikri faktai ir nepatvirtinti pasakojimai tapytojai suteikia galimybę konstruoti (ir tęsti) šią istoriją savaip. Viena tapytojos istorijos liudytojų tapo Kražių bažnyčia, kuri lyg monumentas, skirtas ne užmiršti, o atsiminti, „užkonservuoti“ ir išsaugoti „prikeliant“ istoriją. Tapytojai svarbus aplinkos patyrimas, susimaišęs su asmeninės ir visuotinės istorijos nepažinumo būsenomis. Šitaip projektuojami vaizdai tampa vidinės zakristijos metafora, kurioje laikomi asmeniniai (kartu ir bendri), šventi ir nepašventinti, tikri ir fikciniai kūrėjos (ir ne tik jos) istorijos likučiai ir patirčių faktai.

Paminklas ir aikštė A. Ramanauskui-Vanagui

LAZDIJAI. Spalio 28-ąją posėdžiavusi Lazdijų rajono savivaldybės taryba, atsižvelgdama į  rugsėjo 29 dieną pasirašytą Lazdijų rajono savivaldybės ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) bendradarbiavimo sutartį, pritarė siūlymams Lazdijuose pastatyti paminklą Adolfui Ramanauskui-Vanagui, o priešais Šv. Onos bažnyčią esančią Lazdijų miesto aikštę, kurioje stovės paminklas, pavadinti Adolfo Ramanausko-Vanago vardu. Kartu buvo pritarta LGGRT centro pateiktam paminklo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signatarams įamžinti gimtinėse projektui.

Partizanų pulkininkas A. Ramanauskas-Vanagas – Pietų Lietuvos partizanų srities vadas, 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) tarybos deklaracijos signataras, LLKS gynybos pajėgų vadas. 1936 metais A. Ramanauskas baigė „Žiburio“ gimnaziją Lazdijuose. Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, 1945 m. balandžio mėnesį tapo partizanu. Tokį apsisprendimą lėmė daugelis veiksnių – kiekvieną dieną matomos tautiečių kančios, jau veikiančių partizanų platinami atsišaukimai, pagaliau tėvų įskiepyta Tėvynės meilė ir troškimas gyventi nepriklausomoje valstybėje.