2001 metai
2002 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Gerumo šviesa paveiksluose

Rūta Averkienė

Ilona Mickevičiūtė prie savo darbų

Varėnos rajono savivaldybę papuošė puiki Tolkūnų kaime gyvenančios ir kuriančios profesionalios menininkės Ilonos Mickevičiūtės pastelių paroda. Sušildyti širdies ir rankų šilumos, šie subtilūs, meilę gamtai ir geras emocijas spinduliuojantys Ilonos tapyti paveikslai skleidžia gerumo šviesą ir džiugina kiekvieną, prisilietusį prie šių nuostabių darbų. 17 nuostabių paveikslų kelis mėnesius džiugins ne tik savivaldybės darbuotojus, bet ir lankytojus bei Varėnos krašto svečius.

Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta parodos atidarymo metu padėkojo jos autorei I. Mickevičiūtei už suteiktą galimybę grožėtis jos kūryba, įteikė padėką, palinkėjo sveikatos ir prasmingos kūrybinės veiklos. „Džiaugiamės, kad savivaldybę papuošė tokio masto menininkės, kokia esate Jūs, kūriniai“. Mero pavaduotojas Giedrius Samulevičius kūrėjai įteikė gėlių puokštę, daug padėkos žodžių už nuostabių kūrinių parodą autorei išsakė savivaldybės darbuotojai.

Kunigo Aleksandro Papučkos meilės ir gerumo premija

Premijos steigėjas Algimantas Indriūnas Autoriaus nuotrauka

Svėdasų (Anykščių r.) gyventojai kasmet aktyviai dalyvauja įvairiuose konkursuose ir renginiuose. Juose skelbiami nugalėtojai, skiriamos premijos. Nuo 2002 metų Malaišiuose, rašytojo, kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto gimtinėje, iškiliai teikiama Lietuvos rašytojų ir Žurnalistų sąjungų Vaižganto premija už literatūros kūrinius ar publicistikos straipsnius. Nuo 2009 metų už kūrybinius nuopelnus gimtajam kraštui čia yra įvardijami ir Svėdasų seniūnijos Vaižganto mažosios premijos laureatai. Be to, neretai seniūnijoje vyksta gražiausiai tvarkomos sodybos, gražiausio gėlių kilimo ir kiti konkursai, kurių pabaigtuvėse gražiai pagerbiami visi nugalėtojai. 2016 metų pavasarį Svėdasuose įsteigta nauja – kunigo Aleksandro Papučkos meilės ir gerumo – premija. Kunigas buvo Vaižganto giminaitis. Jis čia gimė, mokėsi ir buvo įšventintas į kunigus, dirbo įvairiose Aukštaitijos parapijose, buvo atsidavęs Bažnyčiai ir savo parapijiečiams, gynė tikėjimo laisvę ir už tai buvo valdžios nemėgstamas (plačiau žr.: S. Galvydis. Kunigas Aleksandras Papučka. 1997). Pagerbdamas dėdės kun. A. Papučkos atminimą, šią premiją įsteigė Svėdasiškių draugijos „Alaušas“ pirmininkas Algimantas Indriūnas. Jos tikslas – ugdyti dorą jaunimą, stiprinti jo religinius, pilietinius ir patriotinius jausmus. Premija kasmet bus skiriama jaunimui: moksleiviams, studentams, tarnautojams, darbininkams. Nugalėtojas paaiškės susumavus konkurso „Geriausias rašinys apie meilę Dievui, Žmogui ir Tėvynei“ rezultatus. Laureato diplomas ir piniginė premija atiteks geriausio rašinio autoriui.

Atmintis

Prisimenant parapijos kūrėją ir bažnyčios statytoją

Apie Pilviškių bažnyčią svečiams iš Išlaužo pasakoja klebonas kun. Algirdas Žukauskas (centre)

Spalio 23 dieną, prisimindama iškiliausią Išlaužo parapijos asmenybę, buvusį parapijos kūrėją ir kleboną bei Švč. Mergelės Marijos, Krikščionių Pagalbos, bažnyčios statytoją kun. Vytautą Gurevičių (1890–1914–1979), grupė parapijiečių kartu su dabartiniu klebonu kun. Slavomiru Kšyštofu Brevčinskiu (Slawomir Krzysztof Brewczynski) aplankė kun. V. Gurevičiaus amžinojo poilsio vietą Pilviškių bažnyčios šventoriuje. Pagerbdami jo atminimą Išlaužo parapijiečiai padėjo gėlių ir uždegė žvakeles. Svečius šiltai priėmė ir mintimis pasidalino Pilviškių parapijos klebonas kun. Algirdas Žukauskas ir „Carito“ narės, prižiūrinčios kuklų kunigo kapelį.

Lapkričio 13 dieną, sekmadienį, Išlaužo bažnyčioje buvo aukotos šv. Mišios už buvusius parapijos klebonus. Paskui klebonijoje vyko popietė, kurioje svečiai dalinosi prisiminimais apie Išlaužo parapijos kūrėją kun. V. Gurevičių. Jo ir tikinčiųjų lėšomis bei talkomis Švč. Mergelės Marijos, Krikščionių Pagalbos, bažnyčia buvo baigta statyti 1933 metais.

Palikęs ryškius pėdsakus valstybės istorijoje

Vincas Žemaitis 1931 metais

Kiekvienas Vilkaviškio rajono Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinės mokyklos mokinys ir mokytojas žino šį vardą ir didžiuojasi esą šio krašto vaikai. Vilkaviškio krašte, ne tik mokyklose, bet ir ūkininkų sodybose, kaimų bendruomenėse tebėra gyvas Vinco Žemaičio vardas. Sūdavos kaime šalia mokyklos augančiame parke, skirtame krašto įžymybėms, sparčiausiai auga Vincui Žemaičiui atminti skirtas ąžuolas.

2002 metais Vilniuje išleistoje Vinco Žemaičio knygoje „Nuo Šeimenos krantų“ plačiai papasakotas jo gyvenimas ir nuveikti darbai Nepriklausomoje Lietuvoje ir išeivijoje. Knyga, išspausdinta kun. Kęstučio Žemaičio ir jo brolio ambasadoriaus Algirdo Žemaičio lėšomis, nepasiekė masinio skaitytojo. Su ja susipažinti galima tik bibliotekose. Todėl šis rašinys galbūt paskatins visų pirma miškininkus, etnologus, istorikus giliau pažvelgti į V. Žemaičio palikimą, pasinaudoti juo kuriant Lietuvos ateitį.

Įamžino partizanų vadą

KAZLIŠKIS. Lapkričio 19 dieną iškilmingai atidengtas paminklas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) deklaracijos signatarui Vytautui Gužui-Kardui. Paminklas pastatytas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) bei Rokiškio rajono savivaldybė lėšomis. Jį sukūrė skulptorius Jonas Jagėla. Paminklo atidengimo iškilmėse dalyvavo signataro Vytauto Gužo-Kardo broliai Jonas ir Danielius Gužai, Rokiškio rajono savivaldybės meras Antanas Vagonis, LGGRTC generalinė direktorė Birutė Burauskaitė, Seimo narys Raimundas Martinėlis, Kazliškio bendruomenė, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos Karaliaus Mindaugo husarų batalionas, Rokiškio rajono šauliai, jaunieji skautai, Pandėlio pradinės mokyklos, Pandėlio gimnazijos moksleiviai ir mokytojai, iniciatyvinės grupės „Istorinė atmintis“ nariai, Vilniaus rokiškėnų klubo „Pragiedruliai“ nariai, Rokiškio rajono tremtinių choras.

Atminimo lenta žymiam etnologui

Būrelis etnologo, hab. dr. Vacio Miliaus kraštiečių ir kolegų prie atidengtos atminimo lentos

Šauklių kaime, Skuodo rajone, atidengta atminimo lenta, skirta žymiam Lietuvos etnologui, prof. habil. dr. Vaciui Miliui (1926 12 08–2005 10 02), minint jo gimimo 90-metį.

Pradėdamas renginį Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys pakvietė susirinkusiuosius sugiedoti „Tautišką giesmę“. Ji ir vėliau nuskambėjusios dainos suartino žmones bei sušildė žvarboką dieną. V. Jocys  ir Lietuvos edukologijos universiteto profesorius dr. Jonas Mardosa, buvęs V. Miliaus mokinys, pabrėžė etnologo darbštumą, plačius interesus ir kuklumą. Simboliška, kad dar 2001 metais toje vietoje prie akmens susėdusiems mokiniams ir bičiuliams V. Milius dovanodamas nuotraukas užrašęs: „Vacio Miliaus gimtinė“.

Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktorius Pranas Vaškys pasidžiaugė išskirtine galimybe prisiminti ir kitus kraštui, Lietuvai nusipelniusiuosius: galbūt tuo pačiu keliu praėjo Simonas Daukantas, skrupulingai užrašęs mūsų tautos istoriją, ar žolelių herbarus kruopščiai dėliojęs kunigas, pranciškonas, gydytojas ir botanikas, pirmasis Lietuvos floros tyrinėtojas, Jurgis Pabrėža, į Mosėdį akmenis ritinęs Vaclovas Intas.

2016-ieji – vietos bendruomenių metai

Kaimą žadina bendruomenės pirmininkas

Bronius VERTELKA

Maženių kaimo bendruomenės pirmininkas Vidmantas Kazlauskas

Maženiai – pensininkų ir pašalpų gavėjų kaimas. Mažai čia jaunimo. Nors iki Panevėžio – tik 16 kilometrų, tačiau maždaug pusė to kelio – su žvyruota danga. „Likusią kelio atkarpą (nuo Pajuodžių iki Maženių) išasfaltavus, pagerėtų susisiekimas su rajono centru, kartu išaugtų negyvenamų sodybų ir apie jas esančių žemių kaina. Tai pagyvintų kaimo gyvenimą“, – teigė Maženių bendruomenės pirmininkas Vidmantas Kazlauskas.

Žmonės pasakoja, jog pamiškėje, netoli Maženių, 1964 m. rugsėjo 8 d. apsireiškė Švč. Mergelė Marija. Ši šventa vietovė lankoma piligrimų. O 4 km į rytus nuo Maženių, prie Skaistakalnio viensėdžio, 1863–1864 metais tarp sukilėlių ir carinės Rusijos kareivių vyko keli mūšiai. Išlikę sukilėlių kapai – Lietuvos istorijos paminklas.

Likimai

Rašytojas Vladas KALVAITIS: „Tėvynė – viskas, ką aš turiu“

Intos lagerio kankinys, rašytojas Vladas Kalvaitis

Šiemet Vyriausybės kultūros ir meno premiją pelnė Tytuvėnuose gyvenantis, jaunystėje Sibiro lagerio baisumus iškentęs poetas, satyrikas, prozininkas Vladas KALVAITIS. Su į 88-uosius gyvenimo metus įkopusiu Lietuvos rašytojų sąjungos nariu kalbasi žurnalistas Bronius VERTELKA.

Ar ši premija Jums buvo staigmena?

Be abejo, man ji buvo netikėta. Žmogus, gyvenantis provincijoje, negali kažko ypatingo tikėtis, todėl žinia apie gautą premiją man buvo kaip žaibas iš giedro dangaus, suvirpinęs visą sielą ir širdį. Kartu buvo labai smagu, labai džiugu, kadangi romaną „Sustiprinto režimo barakas“ rašiau 20 metų. Esu dėkingas Vyriausybei, visoms komisijoms, rašytojui Vytautui Martinkui, kuris pasiūlė tą knygą premijuoti, ir visiems kitiems.

Gailestingumas – lietuvių tautos bruožas

Čia pamirštamos negalios

Bronius VERTELKA

Reginos Kaupytės piešinius pagyrė Liolių parapijos klebonas kun. Remigijus Katilius

Vos tik pravėriau biudžetinės įstaigos „Liolių socialinės globos namai“ duris, maloniai nuteikė šiltas sutikimas. Nors apie savo atvykimą iš anksto nebuvau pranešęs, tačiau pirmasis mano sutiktas žmogus buvo pats šių namų direktorius Erminijus Simonavičius. Miestelyje žmonės vienas kitą pažįsta, o svetimo pasirodymas – jau įvykis. Čia pasijutau tarsi būčiau savo namuose.

Šių namų tikslas – tenkinti psichologines, socialines, kultūrines ir dvasines kiekvieno senelių namų gyventojo reikmes, sudaryti jiems tinkamas, žmogaus orumą išsaugančias gyvenimo sąlygas, užtikrinti socialinę reabilitaciją, materialinį ir buitinį aptarnavimą, teikiant būsto, maitinimo, transporto, buitines, asmens higienos, socialinio darbo, bendravimo, konsultavimo ir kitas paslaugas, išvardytas socialinių paslaugų kataloge, ir atsižvelgiant į gyventojų sveikatą, pomėgius, interesus. Čia teikiama ilgalaikė ir trumpalaikė socialinė globa senyvo amžiaus asmenims, suaugusiems asmenims su negalia, socialinės rizikos asmenims vadovaujantis higienos normomis, reikalavimais socialinės globos įstaigoms; ilgalaikė ir trumpalaikė bendrosios praktikos slauga; rūpinamasi racionaliu, o prireikus specialiu maitinimu, atsižvelgiant į gyventojų sveikatos būklę ir medikų rekomendacijas; organizuojamos gyventojams medikų konsultacijos ir, esant būtinybei, gyventojai perkeliami į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, galinčią suteikti reikiamą medicinos pagalbą; skatinama socialinės globos namų gyventojų integracija į visuomenę, ugdomas savarankiškumas; užtikrinama sveikatos priežiūra, saugi aplinka ir buitinis aptarnavimas; pagyvenusieji ir neįgalūs žmonės buriami dalyvauti globos namų veikloje, skatinama jų savitarpio pagalba; teikiamos laikino apgyvendinimo paslaugos suaugusiems socialinės rizikos asmenims.

Nelietuviai – Lietuvai

Azerbaidžanietis pamilo lietuvaitę ir Lietuvą

Bronius VERTELKA

Anveras ir Vida Arzimanovai šiandien atrodo laimingi

Iš Azerbaidžano kilęs, vienas pirmųjų Anykščių rajone ūkininkauti pradėjęs Anveras Arzimanovas ne tik kulia gausų grūdinių kultūrų derlių, bet ir į savo šeimą priėmė kelis svetimus vaikus bei juos išaugino padorius.

Samdomieji brangina savo darbo vietą

Anveras sugeba apdirbti vienas 300 ha žemės (dar 100 ha perdavė ūkininkaujančiam vienam iš savo sūnų), neprašydamas kitų pagalbos, bet turėdamas šiuolaikišką žemės įdirbimo techniką. Kai baigiasi darbo diena, jis tuomet dažniausiai sėda prie traktoriaus ar kombaino vairo. „Tokiu metu jau nebeturiu kažkokių įsipareigojimų tai dienai, galiu visą dėmesį skirti žemės dirbimui ar derliaus nuėmimui“, – šypsojosi 56 metų vyras.

Apie 100 ha augina pašarus gyvuliams, kad būtų sotūs iki kito derliaus. Pievose ganosi apie 100 melžiamų karvių. Atsivestus jautukus paaugina ir parduoda mėsai, o telyčaites augina.