2001 metai
2002 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Pirmasis aukščiausios energinio naudingumo klasės pastatas Lietuvoje

Rūta Averkienė

Iš kairės: „Pilnų namų bendruomenės“ projektų vadovė Rūta Jakubonienė, Aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė, Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis ir „Pilnų namų bendruomenės“ įkūrėjas kun. Valerijus Rudzinskas

PANARA. „Pilnų namų bendruomenėje“ duris atvėrė pirmasis Lietuvoje sertifikuotas A++ energinio naudingumo klasės pastatas. Jame bus įrengta valgykla bendruomenės gyventojams bei svečiams.

Naują bendruomenės pastatą ir lentelę, liudijančią, koks tai pastatas, pašventinęs jos steigėjas kun. Valerijus Rudzinskas džiaugėsi, kad jis šioje bendruomenėje iškilo daugelio geros valios žmonių dėka. Vieni prisidėjo savo lėšomis, o kiti – aukščiausio lygio specialistai – jį suprojektavo ir pastatė. „Mūsų rūpestis – pasitelkti žmones, kurie savo žinias panaudoja prasmingiems darbams. Esame dėkingi visiems, prisidėjusiems ir prisidedantiems prie mūsų kilnios misijos“, – sakė kunigas Valerijus.

Pastato pašventinimo iškilmėse dalyvavusi Aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė sakė, jog „Pilnų namų bendruomenė“ anksčiau garsėjo pavyzdiniais socialiniais projektais, o nuo šiol bus galima sakyti, kad Panaroje prasideda ir Lietuvos energetikos ateitis. „Džiugu, kad šioje bendruomenėje įgyvendinti projektai taupo ne tik energiją, aplinką, bet ir žmonių darbą“. Aplinkos ministro pasirašytas padėkas viceministrė įteikė labiausiai prie šio išmaniojo namo statybos prisidėjusiems specialistams.

Prezidentė domėjosi, kaip kuriasi sugrįžę emigrantai

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir bendrovės „Evaldo daržovės“ direktorius Evaldas Masevičius šiltnamyje apžiūri salotas

Balandžio 3 dieną, pirmadienį, Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė lankėsi nuo 2000 metų veikiančioje bendrovėje „Evaldo daržovės“ (Šalčininkų rajone, Jašiūnų seniūnijos Sakalų kaime) ir domėjosi, kaip sekasi namo sugrįžusiems emigrantams kurtis ir plėtoti verslą bei ko trūksta, siekiant paskatinti žmones grįžti gyventi į Lietuvą.

Po 7 metų iš emigracijos Didžiojoje Britanijoje grįžęs Evaldas Masevičius yra vienas iš sėkmės pavyzdžių, kad Lietuvoje galima kurti ir sėkmingai vystyti verslą. Septynerius metus svetur pragyvenęs vyriškis su šeima nusprendė grįžti namo ir čia imtis verslo. Vyras gali pasigirti turintis 1 ha ploto šiltnamių, 100 ha žemės po atviru dangumi. Pats šiltnamiuose dirbęs emigrantas Lietuvoje pradėjo auginti daržoves ir prieskoninius augalus. Jis ne tik sėkmingai išplėtojo verslą, bet ir sukūrė 71 darbo vietą kitiems, didžioji dauguma darbuotojų – Sakalų kaimo gyventojai. Darbuotojai kasdien rūpinasi, kad prekybos tinklus pasiektų „Evaldo daržovės“ prekės ženklu pažymėtos šviežios daržovės. Čia auginamos įvairių rūšių salotos ir prieskoninės žolelės, vėliau keliaujančios į Lietuvos prekybos centrus, vežamos į užsienį – Ispaniją ir Italiją. Verslininkas planuoja ir tolimesnę plėtrą: jau paruošta žemė 2 ha ploto šiltnamiui statyti. „Evaldo daržovių“ direktorius E. Masevičius kalbėjo apie Savivaldybės palankumą verslininkams, specialistų geranoriškumą sprendžiant teritorijų planavimo klausimus, ir dėkojo už tai dalyvavusiam susitikime merui Zdzislavui Palevičiui.

Padėkos koplyčia

Vytautas Bagdonas

Svėdasuose apsilanko žmonės, kuriuos traukia unikalus bažnyčios ansamblis. Nuotraukoje – klebonas kun. Vydas Juškėnas šalia Padėkos koplyčios bendrauja su literatūrologe, rašytoja, Vaižganto literatūrinės premijos laureate prof. Viktorija Daujotyte-Pakeriene

Svėdasai. Važiuojantys pro Svėdasus keliu Kupiškis–Utena atkreipia dėmesį į anapus Alaušo ežero boluojančius bažnyčios pastatus. Mūrinė su mediniu priestatu Svėdasų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, statyta 1794 metais, neogotikinė 36 metrų aukščio varpinė, statyta 1863 metais, ir balto mūro grafų Marikonių mauzoliejaus koplyčia sudaro įdomų ir darnų architektūriniu požiūriu ansamblį. Todėl neatsitiktinai Svėdasus dažnai lanko ekskursijos. O pravažiuojantys pro miestelį ir čia neužsukantys ilgesnei viešnagei mielai akis pagano į bažnyčią ir šventoriuje esančius kitus statinius. Svėdasų parapijos ganytojo kun. Vydo Juškėno iniciatyva bažnytiniai pastatai rūpestingai prižiūrimi, paremontuojami. Todėl visi trys statiniai, esantys vienas šalia kito šventoriuje, tiesiog spindi, švyti baltumu.

Bibliotekininkė – ne vien tarp knygų

Gustonių bibliotekininkė Regina Masiokienė

Iš Panevėžio važiuojant link Šiaulių, už Berčiūnų, prieš geležinkelio pervažą, rodyklė nukreipia į kairę – į Gustonis. Asfaltuotas kelias nuveda prie tarp medžių stūksančio raudonų plytų namo. O jame – Gustonių biblioteka-universalus daugiafunkcis centras. Čia šeimininkauja geriausia 2016 metų Panevėžio rajono bibliotekininkė Regina MASIOKIENĖ. Su ja kalbasi žurnalistas Bronius VERTELKA.

Namo kaimynai – bitės ir žalčiai

Kokia šio pastato, kurio sienos mūrytos iš raudonų plytų ir kuriuo dabar gali didžiuotis Gustonys, istorija?

Jis buvo statytas kaip dvarelio svirnas. Ilgai jame veikė mokykla, čia pradinį išsilavinimą įgijo mano vaikai. Bet atėjo toks metas, kad ją, kaip neperspektyvią, nusprendė uždaryti. Iškilo grėsmė pastatui, kad jis gali likti be langų ir durų. Mano vyras Jonas, rajono tarybos narys, nuėjo kryžiaus kelius, kad taip neatsitiktų. Pagal savivaldybės projektą pastatas buvo renovuotas ir nuspręsta čia perkelti biblioteką. Senoji stovėjo kaimo pakraštyje kiauru stogu ir prastai atrodė.

14-asis literatūrinis pavasaris su geležinkeliu

Literatūrinio pavasario šventės svečiams ir dalyviams savo eiles skaito Pagėgių krašto literatų sambūrio narys, poetas Eugenijus Skipitis (dešinėje)

PAGĖGIAI. Minėdama Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos įkūrimo 80-metį bei siaurojo geležinkelio linijos atkarpos „Pagėgiai–Smalininkai“ atidarymo 115 metų sukaktį, Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos bendruomenė pakvietė kraštiečius ir miesto svečius į 14-ąją literatūrinio pavasario šventę „Atidengsiu Tau žodį it širdį...“ Šventės dieną biblioteka virto tikrų tikriausiu peronu: geležinkelių bėgių motyvais dekoruotoje fojė lankytojus pasitiko važiuojančio traukinio dunksėjimas, Mažosios Lietuvos „siauruko“ darbuotojų apranga pasipuošusios ir simbolinius geležinkelio keleivio bilietus į šią literatūrinę kelionę įteikusios bibliotekininkės. Bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė į šventės dalyvius bei žiūrovus kreipėsi žodžiais: „Leiskite Jus pasveikinti Pagėgių stotelėje, kur patogiai įsitaisę pavasariniame siauruke riedėsime pasitikti 14-osios Pagėgių krašto literatų šventės „Atidengsiu Tau žodį it širdį...“ Mūsų gyvenimas – kaip tas siaurukas. Kaip traukinys... Jis rieda savo bėgiais, tiesiu savo keliu. Laikui bėgant vieni į tą traukinį įlipa, kiti išlipa. O stotelių būna visokių – ir tokių, kuriose nesinori išlipti, bet būna ir tokių, kurios mus maloniai nustebina“. Bibliotekos vadovė perdavė renginyje negalėjusio dalyvauti Seimo nario Ričardo Juškos sveikinimus.

Tėvo Stanislovo saulė nušvito bibliotekoje

Knygų autorė Valentina Šereikiene

RADVILIŠKIS. Kovo 23 dieną Viešojoje bibliotekoje įvyko ilgai lauktas susitikimas su rašytoja, socialinių mokslų daktare Valentina Šereikiene. Ji pristatė tris savo knygas „Tėvo Stanislovo Saulė“, „Tėvo Roko paslaptis“ ir „Gerontologijos pamokos pagal tėvą Stanislovą“. Į renginį rašytoja atvyko su svečiu iš Kauno kun. Vincentu Tamošausku OFM Cap. ir kapucinų misionieriais Milda Globyte bei Vaidu Venslovu.

V. Šereikienė pristatė kiekvienos iš minėtų savo knygų turinį, pagrindines temas ir sandarą, sakydama, kad pirmojoje knygoje gausu žmonių, artimai pažinojusių tėvą Stanislovą (Algirdą Mykolą Dobrovolskį), prisiminimų, iš kurių po kruopelytę sulipdytas šio kunigo ir vienuolio portretas. Antrojoje knygoje autorė didelį dėmesį skyrė visuomenės užmirštam, tarsi naujam gyvenimui prikeltam tėvo Stanislovo mokytojui tėvui Rokui. Anot rašytojos, tai buvo gana svarbi asmenybė tėvo Stanislovo gyvenime, todėl ji ir ėmėsi nuosekliai ieškoti informacijos apie šį vienuolį. Pasakodama apie trečiąją knygą, V. Šereikienė klausytojams aiškino gerontologijos sąvoką, kaip tai susiję su tėvu Stanislovu. Knygoje akcentuota gyvenimo, tikėjimo, istorijos, sveikatos ir amžiaus pokyčio esmė, prasmė ir reikšmė.

Po apylinkes turistus ves virtualūs gidai!

ŠVENTEŽERIS. Kovo 10 dieną Švč. Mergelės .Marijos Gimimo bažnyčios klebonas g. kan. Egidijus Juravičius ir Lazdijų r. Šventežerio mokyklos direktorius Artūras Čiurlionis sukvietėte miestelio bendruomenę, svečius ir socialinius partnerius paminėti valstybės atkūrimo šventę, pasimelsti už tai, kas mus vienija, ir pristatyti projektą „Po Šventežerį interaktyviai“. Projekto organizatoriai nusprendė papasakoti Šventežerio ir jo apylinkių istoriją moderniai, t.y. sukūrė 18 virtualių gidų ir pavertė juos QR kodais. Šis specialus kodas leidžia greitai įkrauti duomenis iš kortelės į išmanųjį telefoną. Kaip kilo idėja ir kodėl ne knyga apie Šventežerį, o išmanusis telefonas? Mokyklos direktorius A. Čiurlionis sakė, kad artėjant Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo 100-mečiui, kiekvienai bendruomenei labai svarbu skatinti pasididžiavimo jausmą savo gimtuoju kraštu. Juk nuo čia ir prasideda tai, ką vadiname Tėvyne. Šventežeris yra įsikūręs patogioje geografinėje vietoje, prie judraus tarptautinio kelio. Pro šalį važiuojantys Lietuvos ir užsienio turistai neretai užsuka į šį miestelį ir dažno praeivio prašo ne tik parodyti, bet ir papasakoti apie vieną ar kitą objektą, esantį Šventežeryje ar jo apylinkėse, miestelio istoriją. „Deja, ne tik dažnas sutiktas vyresnio amžiaus vietos gyventojas nedaug težino apie Šventežerio istoriją, bet ir jaunimas mažai tegali papasakoti. Tad šio projekto tikslas buvo sukurti QR kodus prie šešis Šventežerio apylinkių kultūros, istorijos, gamtos ir meno paminklus. Mes du mėnesius rinkome įvairią istorinę medžiagą apie juos, du mėnesius filmavome, kad tai taptų virtualiais gidais. Visi 18 virtualių gidų po Šventežerio apylinkes keturiomis kalbomis (lietuvių, lenkų, rusų ir anglų), nuskenavus QR kodą, atsidurs turisto ar lankytojo mobiliajame telefone ar planšetėje“, – sakė direktorius.