„XXI amžiaus“ priedas apie gimtinės žmones ir darbus

2017 m. gegužės 5 d., Nr. 4 (84)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno



ARCHYVAS

2001 metai
2002 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Laikas ir žmonės

Vaikystėje partizanams talkinusiam varėniškiui Laisvės kovų dalyvio statusas nesuteiktas iki šiol

Rūta Averkienė

Bolius Paulauskas su žmona
Autorės nuotraukos

Gražiausi Varėnos krašto pušynai iki šiol liudija juose pokariu vykusias įnirtingas partizanų pasipriešinimo kovas ir saugo dar daugybę neįmintų kovotojų už Lietuvos laisvę tragedijomis paženklintų mįslių. Sovietmečio metais šia skaudžia tema buvo nekalbama, nes liudininkai bijojo būti tardomi ar ištremti, o dabar jau tų liudininkų mažai beliko.

Varėnoje gyvenantis Bolius Paulauskas yra vienas iš tų nedaugelio, kurie apie šio krašto miškuose vykusį partizaninį judėjimą žino daug. Garbaus amžiaus vyras, nors nuo tų įvykių prabėgo beveik 70 metų, prisimena ir gali parodyti dar daug partizanų kovas šiuose miškuose menančių praeities ženklų. B. Paulauskas iš praeities tarsi prišaukia prisiminimus ir pasakoja gražia dzūkiška šneka. Jie tikri ir labai skaudūs.


Žaizdos

Kunigo, dramaturgo ir politinio kalinio pagerbimas

Bronius VERTELKA

Iš kairės: fotomenininkas Petras
Čiplys, skulptorius prof. Gediminas
Karalius, istorikė ir rašytoja
Joana Viga Čiplytė, vyr. bibliotekininkė
Joana Burokienė, atlikėja Elena
Freder ir klebonas kun. Vidmantas
Kareckas Vadoklių bibliotekoje

VADOKLIAI. Kovo 13-ąją Panevėžio rajono Savivaldybės viešosios bibliotekos Vadoklių filialas pakvietė į renginį „Gyvenęs Vadokliuose“, skirtą dramaturgo kun. Kazimiero Čiplio-Vijūno 120-osioms gimimo metinėms paminėti. Į šalį nustūmę savo kasdienius rūpesčius, į jį atėjo Vadoklių seniūnas Vytautas Kaupas, Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios klebonas kun. Vidmantas Kareckas, skulptorius prof. Gediminas Karalius, kultūros centro direktorė, pagrindinės mokyklos moksleiviai, bendruomenės nariai, dalyvavo kun. K. Čiplio-Vijūno giminės.

Apie tai, kad ant kun. K.Čiplio-Vijūno atminimo nenusėda užmiršimo dulkės ir jis gražiai pagerbiamas, kalbėjo klebonas kun. V. Kareckas. Nors apie kūrėją kunigą netgi šiandien mažokai žinoma, pavartyti jo gyvenimo puslapius sutiko istorikės išsilavinimą turinti Joana Viga Čiplytė iš Panevėžio. Savo dėdės ji išvis nepažinojo, nes apie jį artimiausi žmonės buvo linkę patylėti. Toks buvo laikas. Tai, ką kun. K. Čiplys-Vijūnas buvo parašęs ir išleidęs 1935–1939 metais, dar 1944-aisiais sovietinė valdžia įsakė išimti iš bibliotekų, knygynų ir sunaikinti.


Žmogaus dvasia – neįveikiama

Tarp Jaros ir Vosintos

Vytautas BAGDONAS

Ona ir Vytautas Juodeliai
sulaukė garbingos senatvės

Pauriškių kaimas prie didelio kelio ir kryžių

Senas, istorijos vingiuose iki šių dienų išlikęs Pauriškių kaimas visuomet buvo prie didelio kelio. Kadaise tai būta vieškelio, kuriuo dardėjo arkliais kinkyti vežimai į Anykščius, Ukmergę, Kauną, Rokiškį. Vėliau vieškelis buvo padengtas asfalto sluoksniu, o arklių traukiamus vežimus pakeitė mašinos. Kaip teigiama Anykščių krašto vietovių enciklopediniame žinyne, Pauriškių kaimas įsikūręs už penkių kilometrų į pietus nuo Svėdasų, visai šalia krašto kelio Anykščiai–Rokiškis, ribojasi su Vikonių, Kušlių, Girelės, Grikiapelių kaimais, Galviškio viensėdžiu. Vakariniu kaimo pakraščiu teka Jaros upė, šiauriniu – jos kairysis intakas Vosinta. Pauriškiai priklauso Svėdasų seniūnijai ir parapijai, Grikiapelių seniūnaitijai.


Ištremtos kraštiečių šeimos išgyvenimai atgijo knygoje

Kalba Kazys Saja.
Kairėje – Rimantas Kuprys

Pasvalys. Ar prieš 76 metus į Sibirą vežami Pasvalio krašto mokytojai Adelė ir Aleksas Kupriai galėjo įsivaizduoti, kad gyvuliniame traukinio vagone ant jų rankų miegantis penkių savaičių sūnus vieną dieną išleis knygą, aukštinančią tėvų ištvermę ir žmogiškumą nežmoniškoje tremtyje? Šią knygą, pavadintą „Saugoti amžiams: mūsų šeimos tremties istorija“, tremtinių vaikas Rimantas Kuprys pasvaliečiams neseniai pristatė Pasvalio Mariaus Katiliškio bibliotekoje. Pristatyme dalyvavo kitas kraštietis – knygą redagavęs lietuvių literatūros klasikas Kazys Saja. Knygos skaitytojams rašytojas linkėjo iš tremtinių Kuprių šeimos istorijos pasimokyti gyvenimo džiaugsmo ir optimizmo.


Šventasis Pranciškus italų keramikų akimis

Raudondvaris. Kauno rajono muziejuje, Raudondvario pilyje, veikė Italijos Askoli Pičeno (Ascoli Piceno) krašto menininkų keramikos paroda „Šventasis Pranciškus – pasaulio globėjas“. Tai – jau penktoji paroda, kurią Raudondvaryje padėjo surengti Italijos ambasada. Italijos ambasadorius Lietuvoje Stefanas Marija Taljanis de Markijas (Stefano Maria Taliani de Marchio) pastebėjo, kad ne tik Italijoje, bet ir Lietuvoje yra senos keramikos tradicijos. „Kaunas galėtų tapti Tarptautinės keramikos asociacijos nariu, tai dar labiau sustiprintų jo pozicijas kartu su Kauno rajonu siekiant 2022 metų Europos kultūros sostinės vardo“, – įsitikinęs ambasadorius. Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas tvirtino, kad keramikos menas yra nuolatinis dialogas tarp tradicijos ir modernumo. Tai liudija ketvirtą kartą vykstanti Askoli Pičeno bienalė. Praėjusiais metais jos tema buvo „Moteris“, o šiemet ji skirta šv. Pranciškui ir jo veiklai – išryškinama pagarba gamtai, asmenybės ekologija, kurią šis šventasis nurodė kaip dvasinį kelią. Askoli Pičeno bienalė sudaro puikias galimybes atsiskleisti ne tik menininkų, bet ir amatininkų talentams. Tame krašte, kur gyvena menininkas, nuo seniausių laikų klestėjo molio apdirbimą išmanančių amatininkų veikla. Ši tradicija iki šiol gyvuoja įvairiuose Italijos provincijos centruose. Ypač Montottone – pagrindiniame Piceno srities mieste, išsiskiriančiame manufaktūrose gaminamų dirbinių kokybe, charakteringomis formomis ir puošyba. Čia veikia ir turtingas Keramikos muziejus.


Vaikų dienos centrų sueigoje – Velykų papročiai

MARIJAMPOLĖ. Balandžio 20 dieną Sūduvos gimnazijos salėje vykusioje 10-ojoje Vaikų dienos centrų sueigoje „Šv. Velykų papročiai ir tradicijos“ ne tik prisiminta, kaip švenčiama ši didžioji pavasario šventė konkrečiuose šalies regionuose, bet ir pasveikintas „Gelbėkit vaikus“ Degučių vaikų dienos centras, minintis veiklos 10-metį. Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento direktorė Daiva Pankauskienė džiaugėsi, kad artėjant Vaikų Velykėlėms šis renginys kasmet pritraukia tokį gausų būrį dalyvių iš savivaldybės teritorijoje veikiančių vaiko dienos centrų. Administracijos direktorius Sigitas Valančius pasveikino sueigos dalyvius ir Degučių vaikų dienos centrą bei jo vadovę Ramutę Reginą Lepšienę. Kiekvienas vaiko dienos centras prisistatė pademonstruodamas programėlę, kurioje dėstė Velykų papročius Suvalkijoje, Dzūkijoje, Vilniaus krašte ar lietuvių gyvenamoje Lenkijos teritorijoje. Koncertavo Sūduvos gimnazijos folkloro ansamblis „Klevelis“ su vadove Danute Kleviene.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija