2001 metai
2002 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Valstybės kūrėjai

Prasmingas kraštiečio prelato ir signataro įamžinimas

Paminklas Vasario 16-osios Akto signatarui kraštiečiui prel. Kazimierui Steponui Šauliui

Rugsėjo 8 dieną Šilutės rajonas pradėjo renginių, skirtų Valstybės Nepriklausomybės atkūrimo 100-mečiui, ciklą. Stemplėse, Lietuvos tarybos nario Kazimiero Stepono Šaulio (1872 01 28–1899 06 29–1964 05 09), 1918 m. vasario 16 d. valstybės nepriklausomybės akto signataro, tėviškėje, prasidėjo seniūnijų bendruomenių akcija „Nepriklausomybės akto kelionė per Šilutės rajono savivaldybės seniūnijas“. O jų rajone yra vienuolika.

Pirmąjį to ciklo įžanginį renginį surengė Tradicinių amatų centras ir Švėkšnos seniūnija.

Ankstyvą rytą jo dalyviai rinkosi į šv. Mišias Stemplių Šv. Aloyzo bažnyčioje. Po jų visi rinkosi prie prel. K. S. Šaulio paminklo Švėkšnoje. Čia seniūnas Alfonsas Šeputis pristatė visą Nepriklausomybės akto kelionės idėją, o Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis pasirašė ant Nepriklausomybės akto kopijos ir ją perdavė pasiruošusiems pradėti žygį. Prie paminklo pasodintas ąžuoliukas, kuris nuo šiol bus simbolis, primenantis, kaip svarbu būti laisviems ir kokia svarbi tautai laisvė buvo, yra ir bus.

Žaizdos

Ar tikrai esame ta Lietuva, už kurią jie galvas padėjo?

Renginio dalyviai prie pašventinto kryžiaus, skirto Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės vadų atminimui, netoli buvusios sodybos, kurioje jie žuvo 1951 08 29. Kryžiaus autorius – tautodailininkas Liudas Ruginis

„Pagaliau užbaigėme. Nepašventintas kryžius yra negyvas“, – lengviau atsiduso Petras Piekus, šio susibūrimo iniciatorius ir visų darbų organizatorius, kai prelatas bažnytinės teisės daktaras Juozas Šiurys rugpjūčio 26 dieną pašventino beveik prieš metus pastatytą kryžių, skirtą Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės vadams atminti. Partizanai žuvo Laukstėnų kaime, Telšių rajone, 1951 m. rugpjūčio 29 d. Važiuojantieji nuo Pielių į Žvėrinčių kairėje prie kelio gali sustoti prie prieš dvejus metus pastatyto skulptoriaus Osvaldo Neniškio paminklo. Jame įrašyti visų žuvusiųjų vardai. O dabar dešinėje to kelio pusėje, ant kalnelio, po gražuoliu klevu, greta kun. Antano Venckaus prieš 80 metų jo Primicijų proga pastatyto ąžuolinio kryžiaus, jau gerokai aptrūnijusio, iškilo tautodailininko medžio drožėjo Liudo Ruginio kūrinys, kviečiantis užkopti į kalnelį, nulenkti galvą netoliese žuvusių didvyrių atminimui ir pamąstyti, kas mes esame, ką mums byloja visai arti šios vietos į žemę susigėręs Tėvynės gynėjų kraujas. „Jie – didvyriai“, – kalbėjo P. Piekus ten susirinkusiems. Dauguma iš jų – Žemaičių apygardos administracinio ir ūkio skyriaus viršininko, teismo pirmininko Petro Lileikio (Žuvelės, Algio, Girėno) artimieji. Jam po mirties 2016 m. balandžio 21 d. buvo pripažintas Kario savanorio teisinis statusas, o tų pačių metų gegužės 11 dieną suteiktas kario – vyresniojo leitenanto – laipsnis. Jie visi žuvo kovodami, enkavedistų apsupti, nepasidavė. Vyriausiam iš jų, Alfonsui Venckui (Dėdei, Vasariui), rinktinės štabo viršininkui, buvo 30 metų. Jauniausias – Šatrijos rinktinės vadas Ignas Čėsna (Žentas) buvo tik 23 metų. Vyrai norėjo gyventi, todėl kovėsi iki galo, priešinosi okupantams, nes tikėjo Lietuvos laisve. Joje matė savo kovos prasmę. Ir štai jau beveik 30 metų mes gyvename laisvoje Tėvynėje. Žuvusiojo sūnėnas P. Piekus pasakojo, kiek daug reikėjo turėti atkaklumo, kiek visokių dokumentų surinkti, kad įrodytų, jog partizanas Petras Lileikis tikrai vertas kario savanorio statuso. „Ar tai neturėtų būti valstybės rūpestis? – mąstė jis. – Niekas nejudina net piršto“. Taip lieka nežinomi visuomenei tie partizanai, kurie jau neturi artimųjų. Kai kurių buvusių giminaičiai neturi lėšų ar energijos tokioms paieškoms atlikti. O juk visą informaciją yra surinkęs Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Daug reikalingų dokumentų gaunama iš jo.

Šurmuliavo dzūkų sambūris

Rūta Averkienė

Tautodailininkas Algirdas Juškevičius svečiams rodo, ką galima padaryti iš medžio

MARCINKONYS. Čia vyko dešimtasis iš Varėnos krašto kilusių arba sodybas čia turinčių žymių šalies kultūros, meno, mokslo, politikos, verslo žmonių susitikimas. Į jį susirinkę apie šimtas kraštiečių – „senųjų“ ir „naujųjų“ dzūkų – su artimaisiais ir draugais ne tik diskutavo apie tai, kaip bendromis jėgomis būtų galima puoselėti Varėnos kraštą, bet ir bendravo, koncertavo bei kalbėjo apie čia įgyvendintus ir būsimus bendrus projektus.

Varėnos kraštas turi ypatingą galią vilioti talentingus žmones – gal juos traukia unikalūs senieji dzūkiški kaimai, pirmapradės gamtos grožis, o gal jie susižavi dzūkų nuoširdumu ir vaišingumu? Šiuo metu pušynuose išsibarsčiusiuose kaimeliuose ir vienkiemiuose vasaroja arba nuolat gyvena maždaug per du šimtus dailininkų, rašytojų, keramikų, muzikų, politikų, mokslininkų. Čia jie ne tik poilsiauja, kuria, bet vis labiau įsijungia į kaimo bendruomenių gyvenimą. Labai džiugu surinkti naujuosius varėniškius, pamilusius Varėnos kraštą, čia suradusius savo antrąją tėviškę kūrybai, mokslui, poilsiui. Varėnos rajono savivaldybės vadovai žymius kraštiečius kviečia reguliariai bendrauti su seniūnijų žmonėmis, ieškoti talentų, atskleisti meno paslaptis bendruomenės žmonėms.

Per „Vaižgantines“ pagerbti trys laureatai

Vytautas BAGDONAS

Trys „Vaižgantinėse“ pagerbti laureatai (iš kairės): istorikas Egidijus Aleksandravičius, studentė Greta Šinkūnaitė ir seniūnaitis, Kunigiškių krašto šviesuolis Pranas Maišelis

Rugsėjo 16-ąją senajame Malaišių kaime devintą kartą organizuotos „Vaižgantinės“. Vis labiau populiarėjančio renginio organizatoriai (Svėdasų seniūnija, Anykščių kultūros centro Vaitkūnų skyrius, Vaižgantiečių klubas „Pragiedrulys“ ir Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus) čia sukvietė kraštiečius, Vaižganto giminaičius, šio rašytojo kūrybos gerbėjus, rašytojus, žurnalistus, politikus, visuomenės veikėjus, Vaižganto premijų laureatus. Tą gražų, saulėtą šeštadienį gausūs būriai pėsčių ir važiuotų traukė į lietuvių literatūros klasiko, tautos švietėjo, visuomenės veikėjo kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto gimtuosius Malaišius.

Šventės vedėjai Ramunei Lapienytei ištarus sveikinimo žodžius, pacitavus iškalbingus Vaižganto žodžius apie gimtojo krašto grožį, pristačius dalyvaujančius svečius, visiems tylos minute pagerbus Amžinybėn iškeliavusius, prasidėjo trijų premijų įteikimo ceremonialas.

Pasaulio kybartiečiai šventė veiklos 10-metį

KYBARTAI. Rugsėjo 3 dieną Pasaulio kybartiečiai minėjo gražų veiklos jubiliejų – prabėgo dešimt prasmingų metų, kurie padėjo tvirtą draugijos istorijos pamatą. Gražioje šventėje dalyvavo ir Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka, Seimo narys Kęstutis Smirnovas bei kiti garbūs svečiai. Renginio pradžioje P. Cvirkos gatvėje iškilmingai atidengta atminimo lenta Algimantai, Aldonai ir Romui Keziams. Paskui visi rinkosi į šv. Mišias Eucharistinio Išganytojo bažnyčioje. Susirinkusiųjų širdis džiugino pučiamųjų instrumentų orkestro „Kybartai“ atliekami kūriniai, diktorės Violetos Mickevičiūtės, buvusios kybartietės, šv. Mišiose skaitomi skaitiniai. Po šv. Mišių draugijos narė Greta Ališauskaitė aptarė draugijos istoriją, papasakojo apie jos veiklą, vėliau kalbą pratęsė draugijos pirmininkas Leonas Narbutis. Už bendradarbiavimą įteiktos padėkos Kybartų parapijos klebonui kun. Vaidotui Labašauskui, Violetai Mickevičiūtei, Robertui Mickevičiui ir moterų ansambliui „Vaivora“. Pabaigoje susirinkusieji mėgavosi moterų ansamblio „Vaivora“ bei pučiamųjų instrumentų orkestro „Kybartai“ koncertu.

Skulptūra įamžintas miestelio gimtadienis

KUŽIAI. Tris rugsėjo pradžios dienas vyko miestelio 365-ojo gimtadienio renginiai. Rugsėjo 8 dieną Kužių seniūnijos salėje paminėtas Kužių bibliotekos 70-metis. Ilgametė vyresnioji bibliotekininkė Nijolė Viktoravičienė pristatė bibliotekos istoriją, ekrane sukosi nuotraukos iš bibliotekos gyvenimo akimirkų, parodyta filmuota ištrauka. Prisiminimais apie darbą Kužių bibliotekoje dalijosi buvusios bibliotekininkės Janina Songailienė ir Rimvyda Linauskienė. Sveikino kolegos iš kitų rajono bibliotekų, Šiaulių rajono viešosios bibliotekos direktorė Ingrida Klupšaitė, Šiaulių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Algis Mačiulis, bendruomenės, rajono valdžios atstovai. Koncertavo Kužių miestelio darželinukai, jaunimas, senjorai. Vakare buvo parodytas prieš 37 metus sukurtas filmas „Keturi metų laikai“, pasakojantis apie Kužių miestelį, jo žmones, tuometinius džiaugsmus ir vargus...

Nauji atminimo ženklai Signatarų alėjoje

ŠIAULIAI. Prieš metus, Šiauliams švenčiant 780-ąjį gimtadienį, Lieporių parke buvo atidaryta Signatarų alėja. Taip atiduota pagarba istorinei miesto atminčiai – pagerbti žmonės, kurie nusipelnė ne tik miestui ar kraštui, bet ir visos Lietuvos laisvei. Šiemet alėja pasipildė 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašiusių signatarų atminimo lentomis, jiems sužaliavo keturi ąžuoliukai. Šiaulių miesto gimtadienį papuošė iškilminga ceremonija Signatarų alėjoje. Lietuvai pasitinkant valstybės atkūrimo 100-metį, Šiauliuose pagerbti ir 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai. Istorinį dokumentą pasirašė keturi Juliaus Janonio, buvusios Šiaulių berniukų gimnazijos, auklėtiniai: Mykolas Biržiška, Jonas Vileišis, Steponas Kairys ir Alfonsas Petrulis. Manoma, kad kai kurie iš jų prisidėjo ir prie paties Nepriklausomybės Akto teksto rengimo. Ceremonijos metu prie kiekvieno signatarams skirto ąžuoliuko skautai laikė šių iškilių žmonių portretus. Gimnazistams trumpai pristačius signatarų asmenybes, ant ąžuoliukų užrištos trispalvės juostos.

Grybų šventėje – rekordai!

Rūta Averkienė

Grybavimo čempionato nugalėtojai

Puoselėdami gražią tradiciją, varėniškiai vėl sukvietė į Grybų šventę, kuri šiemet skambiu dzūkišku pavadinimu „Oi, ant kalno, ant aukštojo“ buvo skirta Piliakalnių bei Tautinio kostiumo metams ir sulaukė rekordinio skaičiaus svečių iš visų Lietuvos kampelių ir užsienio! Šventė pasitiko puikiu oru ir gera nuotaika, o gausybe grybų, dzūkiškų gėrybių ir linksmybių joje apsilankiusieji buvo sužavėti!

Penkioliktasis grybavimo čempionatas

Įžanginė Grybų šventės dalis – Lietuvos grybavimo čempionatas – devintą kartą vyko grybinguose Marcinkonių kaimo miškuose prie Kastinio ežero. Jis suviliojo daug grybautojų bei smalsuolių. Dėl Varėnos rajono mero Algio Kašėtos įsteigtos taurės varžėsi 21 komanda ir du pavieniai dalyviai iš įvairių Lietuvos regionų. Tik prieš startą dalyviai sužinojo, jog rinkti bus galima tik baravykus, raudonikius, voveraites, žaliuokes ir rudmėses.

Jubiliejais pažymėta šventė

MEŠKUIČIAI. Vasaros pabaigoje čia minėtos trys sukaktys – miestelio 460-osios, Šv. Stanislovo bažnyčios 120-osios, pirmųjų kultūros namų 70-osios metinės. Šventinė savaitė prasidėjo rugpjūčio 23-iąją Juodojo kaspino dienos paminėjimu prie Laisvės angelo paminklo Meškuičių skvere. Po minėjimo meškuitiečiai rinkosi į kultūros namus. Čia atidaryta buvusio Meškuičių kultūros namų direktoriaus A. Kulikausko ir Meškuičių kultūros namų darbuotojų surinkta fotografijų paroda ,,Kultūra“. Po atidarymo vyko R. Gendvilo filmų ir fotografijų ,,Meškuičių miestelio istorija“ peržiūra. Kitą dieną kultūros namuose vyko filmų ir fotografijų vakaras su A. Kulikausku. Savo kūrybos filmą pristatė jaunoji meškuitiečių karta – A. ir L. Dargužai.

Trečioji šventės diena prasidėjo mažųjų meškuitiečių paradu, kuriuo buvo atidaryta sporto šventė. Vyko krepšinio, tinklinio, smiginio, virvės traukimo varžybos. Parke vyko užsiėmimai vaikučiams. Dėmesį patraukė mašinų paradas. Vakare vyko miestelio gatvių gyventojų ir svečių šventinė eisena. Susirinkusius parke džiugino Šiaulių parašiutininkų klubo pasirodymas. Šventės atidarymą sveikino Seimo nariai Arūnas Gumuliauskas ir Vitalijus Gailius, Šiaulių rajono valdžios atstovai. Paskelbta konkurso Meškuičių logotipui sukurti nugalėtoja Viktorija Levinskaitė. Apdovanoti sporto varžybų nugalėtojai, buvę ir esami kultūros darbuotojai. Koncertavo pramoginės retro muzikos atlikėjai, šoko tarptautinės klasės sportinių šokių šokėjai, grojo grupė „Aura“.

Pagerbė už grožį

ŠAUKOTAS. Rugpjūčio 19–20 dienomis čia vyko miestelio šventė ir Šv. Roko atlaidai. Šiemet šventė buvo skirta ne tik Šaukoto miesteliui, bet ir Radviliškio miestui, mininčiam 450 metų jubiliejų. Dar išvakarėse Vaikų dienos centro vaikai kartu su mokytojomis papuošė miestelio centrą 450 baltos, juodos ir geltonos spalvų vėjo malūnėlių bei gyvų gėlių kilimais. Radviliškio miesto šventei buvo skirtas rugpjūčio 11 dieną vykęs dviračių žygis Šaukotas–Tytuvėnai–Šaukotas. Šventė prasidėjo rugpjūčio 19 dienos rytą žvejų varžybomis prie Šaukoto tvenkinio. Žvejoti susirinko 14 žvejų. Paskui visi vaišinosi Šaukoto kultūros namų moterų išvirta koše bei karšta arbata, vyko paplūdimio tinklinio varžybos. Nugalėtojai apdovanoti medaliais ir Šaukoto seniūno padėkos raštais. Vakare šaukotiškiai ir svečiai rinkosi į gegužinę, kurioje linksminosi, šoko, dalyvavo įvairiuose žaidimuose ir atrakcijose iki pat paryčių.

Bažnyčios metinės suburia bendruomenę

PABERŽĖ. Švč. Jėzaus Širdies parapijos bendruomenė rudens pradžioje mini kasmetinę Paberžės seniūnijos ir parapijos šventę, kuri sutampa su Švč. Jėzaus širdies bažnyčios konsekracijos metinėmis bei Dievo motinos gimimo švente. Šiais metais Dievo motinai skirtos šventės pavadinimas – „Tavo apgynimo šaukiame“.

Sekmadienį, rugsėjo 10 dieną, seniūnijos gyventojai bei svečiai Seimo narė Rita Tamašunienė, Vilniaus rajono savivaldybės vicemeras Robertas Komarovskis, Karvio Šv. Juozapo parapijos klebonas kun. Zenonas Patiejūnas, kaimyninių seniūnijų seniūnai bei kiti dalyvavo šv. Mišiose, kurioms vadovavo Nemenčinės Šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonas kun. Arūnas Kesilis.

Po šv. Mišių parke, prie parapijos namų, vyko meninė šventės dalis. Švč. Jėzaus Širdies parapijos klebono kun. Mareko Gladkio dėka čia kasmet susiburia ne tik vietiniai, bet ir kitur išsibarstę kraštiečiai. Netrūko mažiausiųjų juoko, pramogų, žaidimų bei mėgiamų grupių ir atlikėjų pasirodymų. Paberžės jaunimo grupė „Randeo Anima“, vaikų grupė „Randeo Anima Junior“, Paberžės seniūnijoje esančių mokyklų bei darželių auklėtiniai, ypatinga viešnia – Šventosios šeimos seserų vienuolijos sesuo Jolita Zavadzka – savo pasirodymais bei skambiais balsais šildė visų atvykusiųjų širdis. Kaimų bendruomenės stebino kulinariniais sugebėjimais, vaišino užkandžiais bei saldumynais, o Paberžės seniūnijos darbuotojai siūlė paragauti karštos, lauko virtuvėje paruoštos kareiviškos košės.