2001 metai
2002 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Žaizdos

Diena Lietuvai tėvynei ir kariams

Paminklą šventina Kupiškio dekanas kun. Mindaugas Kučinskas

Kupiškis. Lapkričio 23-ąją Lietuvoje paminėta Lietuvos kariuomenės diena. Kupiškio krašto žmonės rinkosi į senąsias Kupiškio miesto kapines. Čia baltuoja 1929 metais visuomenės draugijų ir Kupiškio šaulių pastatytas paminklas kariams savanoriams, žuvusiems 1919–1920 metais kovose dėl Lietuvos laisvės. Tai – vienas iš 21 objekto Kupiškio rajone istoriniams įvykiams įamžinti, pastatytas pagal paminklo statymo komisijos parengtą ir skulptoriaus Antano Aleksandravičiaus pataisytą projektą. Paminklas betoninis, šešių metrų aukščio. Ant laiptuotos pakylos stovi baltas kvadrato formos obeliskas su pilkais Gedimino stulpais ir baltu kryžiumi. Aplink paminklą įamžinti tautiniai patriotiniai simboliai: Krašto gynimo emblema, kryžius, Vytis ir rūtos šakelė, sukryžiuota su ąžuolo lapu. Pritvirtintos plokštės su užrašais. Priekinėje plokštėje įrašyta: „Brangieji tautos milžinai, per amžius palaiminti būkit. Kentėdami, gyvybę aukodami, Lietuvai laisvę iškovojot“, kitoje plokštėje: „Garbingiems kariams, žuvusiems, 1919–1920 m. kovose dėl Lietuvos laisvės. Dėkinga visuomenė ir Kupiškio šaulių būrys. 1929 m.“ Šoninėse plokštėse įrašyta: „Garbinga mirti dėl Tėvynės“ ir „Čia ilsisi 60 Lietuvos nepriklausomybės gynėjų“.

Įamžinti 1918–1920 metų savanoriai

Atminimo lentą 1918–1919 metų savanoriams pašventino vyskupas Jonas Kauneckas

1918 metais mąstytojas Vydūnas rašė: „Lietuva yra šalis, kurioje žmogus tikrąjį žmoniškumą labai aukštai stato. Pasaulis valdomas labai taurių, kilnių, šventų galybių. Šitos galios yra suteikusios nepriklausomybę mūsų tautai, po tiek amžių priespaudos ir paniekos tauta išėjo iš vergovės“. Tačiau tuo laiku mūsų kraštas tebuvo žiauriai išnaudojamas. Į kovą stojo 1918–1920 metų tautos savanoriai.

Pranas LAURINAVIČIUS

VIDUKLĖ. Lapkričio 26-ąją, sekmadienį, Šv. Kryžiaus bažnyčioje šv. Mišių auka prasidėjo Viduklės valsčiaus savanorių pagerbimas ir Lietuvos kariuomenės šventė. Joje gausiai dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės vyresniųjų ir jaunimo gretos, Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos mokytojai, mokiniai, parapijos tikintieji, svečiai. Šv. Mišias aukojo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, o prasmingame pamoksle paminėjo daug istorinių faktų apie lietuvių tautos stiprybę. Kalbėjo, kad tauta tvirta tik dėl to, kad turi tvirtą tikėjimą. Pažvelgę į istorinę Lietuvos praeitį, teisėtai galime didžiuotis, kad lietuvių tauta gynė Europą nuo totorių, mongolų ir kitų atėjūnų. Jis prisiminė nepalaužtą kovotoją už Lietuvos laisvę ir tikėjimą, Atkuriamojo Seimo signatarą, pirmąjį karo kapelioną monsinjorą Alfonsą Svarinską.

Žaizdos

Generolo Tado Kosciuškos atminimas Ukmergėje pagerbtas patrankos šūviais

Šalia apdovanotųjų T.Kosciuškos kryžiumi nusifotografavo ir šventės svečiai: Povilas Urbšys (kairėje), šalia jo Julius Proškus, Audrius Butkevičius, Vaidutė Sakolnikienė, Arimantas Dumčius, Romas Petras Šaulys, Vladas Kovarskas, Raimondas Ramanauskas ir Raimondas Kaminskas

Savaitgalį Ukmergėje kaip ir prieš 200 metų patrankos šūviais iškilmingai pagerbtas Tadas Kosciuška – Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karo inžinierius, generolas, kovų už Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybę didvyris, vyriausiasis 1794 metų sukilimo vadas Lenkijoje ir Lietuvoje. Paminėdami 200-ąsias gen. T. Kosciuškos mirties metines ukmergiškiai surengė gražų renginį, kuriame vyko ir apdovanojimo ceremonija.

Jolita Žurauskienė,

„Valstiečių laikraščio“ žurnalistė

Renginyje netrūko svečių

200-ųjų T. Kosciuškos mirties metinių paminėjimas prasidėjo šv. Mišiomis Ukmergės Švč. Trejybės bažnyčioje. Kun. Šarūnas Petrauskas jas aukojo ir už Karaliaus Mindaugo rinktinės įkūrimą bei atsikūrusią Ukmergės 1002-ąją šaulių kuopą. Kunigas pašventino penkis T. Kosciuškos kryžius (išleistus Kauno sąjūdžio), kurie buvo perduoti vėliau vykusios iškilmingos apdovanojimo ceremonijos organizatoriams.

Jasiuliškių koplyčios paveikslų keliai

Prie paveikslo kopijos geradariai, Sruogų giminės palikuonys: Algirdas Sruoga (kairėje), Vida Jasinevičienė ir Adolfas Jasinevičius. Su jais buvęs Vabalninko parapijos klebonas kan. Povilas Miškinis

Jasiuliškių Šv. Antano koplyčią puošia jau trečias Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas. Pirmasis ateizmo metais paslapčia iš koplyčios buvo išgabentas ir rado garbingiausią vietą Vabalninko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Koplyčia be jai brangaus paveikslo neliko. Į ją parapijiečių rūpesčiu grįžo šio paveikslo kopijos. Pirma – 1996, antra – 2016 metais.

Mieliūnų ir aplinkinių kaimų žmonės prisimena: paveikslą iš koplyčios į bažnyčią, kur saugiau ir pagarbiau, išgabeno slapčia pamaldus kolūkio vairuotojas nakčia. Lijo lietus, todėl paveikslas, kad nesušlaptų, buvo rūpestingai susuktas į šiltą antklodę ir uždengtas. Sunkvežimis buvo bortinis.

Tikintieji šį paveikslą pamilo ir garbina iki šiol. Jam išpažįsta ir aukoja savo vargus, džiaugsmus, meldžia įvairiausių malonių. Vietiniai žmonės jautėsi skolingi ir savo koplyčiai. Prie altoriaus liko tuščia erdvė. Ypač skausminga susirinkus į tradicinius atlaidus. Jasiuliškių koplyčioje birželį švenčiami Šv. Antano, o spalį – Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios atlaidai.

Kultūros salelė nykstančiame tvarkingų sodybų kaime

Bronius VERTELKA

Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Jakutiškių padalinio vyr. bibliotekininkė Liudvika Suchockienė

Žinia, kad Ukmergės rajono Savivaldybės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Jakutiškių padalinys persikėlė į naujas patalpas, atrodė kaip žiemą driokstelėjęs perkūnas. Šiuo metu, kai kaimuose uždaromos bibliotekos, baigiantis spaliui ten šventė įkurtuves.

Nuo Ukmergės iki Jakutiškių – asfalto kelias. Automobiliu pralėkęs Deltuvą, tuoj atsiduri Jakutiškiuose. Stabtelėjęs atkreipi dėmesį į namą su atvira terasa. Taip pasipuošė kaimo bibliotekos fasadas. Šiemet 15 metų darbo sukaktį šventusi bibliotekininkė Liudvika Suchockienė „XXI amžiui“ sakė, jog knygas perneša jau į penktą vietą. Nors buvo pirmadienis, jai nedarbo diena, tačiau noriai bendravo.

L. Suchockienė pasakojo, jog anksčiau kartais net nesinorėdavo eiti į darbą ar netgi nelaukdavusi ateinant skaitytojų. Argi prikūrensi, kai seno pastato sienos nors ir storos, bet nelaiko šilumos? Daugiau kaip aštuoni laipsnių šilumos nebus, nors vežimą malkų supleškink. Negelbėdavo po kojomis pasiklotas kilimas ar papildomai įjungtas elektrinis šildytuvas. Nemalonu buvo dirbti ir vasarą, kai pro kiaurą stogą lietus pliaupdavo. Kartą kambario, kurį turėjo pereiti, lubos įkrito. Gerai, kad tuo metu žmonių nebuvo. Daug visokių kitokių nepatogumų, bėdų moteris turėjusi.

Talka Garšvių kapinaitėse

Pakeliamas stogastulpis Garšvių kapinėse

Lapkričio 11 dieną Panevėžio žygeiviai surengė talką senose Garšvių kapinaitėse (Panevėžio r.). Pirmiausia rinktasi Ustronėje. Atvyko svečių net iš Marijampolės, „Vaiko tėviškės namų“ gyventojų su direktoriumi Vytautu Šulinsku, būrelis Panevėžio rajono ir miesto žygeivių. Ustronėje apžiūrėtas svirnas-muziejus.

Nukeliavę į Garšvių kapinaites ėmėmės atstatyti 1990 metais statytą stogastulpį Garšvių knygnešiams. Atkastas senasis pamatas, sugrėbta lapai, nugenėtos nudžiūvusios pušų šakos. Pastatyti nuvirtusį stogastulpį labai padėjo jo autoriaus tautodailininko Bronislovo Mažylio patarimai, „Vaiko tėviškės namų“ direktoriaus sumanumas ir jaunos, stiprios šių namų jaunuolių rankos. Buvau maloniai nustebinta jaunimo darbštumo, paslaugumo, domėjimosi ir atidumo.

Knyga – dovana gimtajam Šikšneliškių kaimui

Tėviškėle, brangi ir miela,
Gelsvas takas sugrįžti vilioja.
Tu brangiausia pasauly esi,
Savo širdį dedu Tau po kojų.

Jonas Mališauskas

Jonas Mališauskas groja akordeonu

Didžiausia žmogaus vertybė – meilė Dievui, Tėvynei, gimtinei, tėviškei ir žmonėms. Jono Mališausko kūryba byloja apie meilę gimtajam Šikšneliškių kaimui, Pasvalio krašto moliui, numylėtai upei Pyvesai. Poeto eilėraščiai, dvelkiantys nuoširdumu, paprastumu, dainingi, yra artimi, suprantami daugeliui skaitytojų. Juk eilės rašomos ne vien ranka, bet ir jautria širdimi. Kūrėjo poeziją mielai skaito miesto ir kaimo žmonės. Su malonumu klausomasi autoriaus eilių, virtusių dainomis, kurias jau daug metų dainuoja J. Mališausko vadovaujamas Šilagalio kultūros centro (Panevėžio r.) „Šarmos“ kolektyvas. Jo kurtos dainos skamba ne vien Panevėžyje, bet ir Pasvalio rajono bei Šiaulių miesto kolektyvuose, kai kurios dainos girdimos per „Pūko“ radiją. Poetas Jonas rašo savo širdies šilumą išliedamas tiems, kurie to padaryti negeba, bet jaučia poreikį poezijai. Ji išlieta net septyniose knygose: „Prie Pyvesos vingio“, „Ateiki į vienatvės sodą“, „Norėčiau nuskristi“, „Tėvų namai“, „Vaivorykščių žemė“, „Tik paukščiai sugrįžta“ ir naujausioje šiemet išleistoje knygoje „Saulėlydis tėviškėje“.

Lietuvoje ima rastis ypač grėsmingų invazinių žinduolių

Meškėnas

Žuvinto biosferos rezervate aptikta nauja, iki šiol neregistruota žinduolių rūšis – meškėnas Procyon lotor. Kone maksimalaus priaugamo svorio, 9 kilogramų, žvėrelis rastas žuvęs po susidūrimo su transporto priemone. Nors naujos rūšys gamtininkams dažniausiai sukelia atradimo džiaugsmą, šįkart radinys sukėlė nerimą: dėl meškėnų veiklos kenčiančių ir sparčiai nykstančių gyvūnų sąrašas ypač ilgas.

Iš pažiūros gražus ir simpatiškas gyvūnas visiems, kurie bent kiek nutuokia apie gyvąją gamtą, yra lyg pavojaus signalas – mūsų šalyje įsitvirtina dar viena pavojinga invazinė rūšis. Natūrali Lietuvos gamta jau kenčia nuo kanadinių audinių, usūrinių šunų, o naujokas meškėnas kėsinasi užimti tą ekologinę nišą, kurioje ankstesnieji net nebandė plėšikauti, ir daro tai kur kas sėkmingiau.

Sosnovskio barščio draugijoje – dar 34 invazinės rūšys

Iš Lietuvoje paplitusių invazinių augalų ir gyvūnų rūšių žmonės dažniausiai žino tik Sosnovskio barštį. O jų, be šio naikintino augalo, į Lietuvoje rūšių sąrašą įtraukta dar 34.

Su šiomis rūšimis supažindina naujas Aplinkos ministerijos leidinys „Invazinės rūšys Lietuvoje“. Jis pravartus ne tik specialistams, bet ir plačiajai visuomenei. Leidinyje pateikta informacija apie kiekvienos į minėtąjį sąrašą įtrauktos rūšies kilmę, morfologiją ir biologiją, paplitimo mastą ir keliamą grėsmę, taip pat kovos su ja būdai ir teisės aktai, susiję su šių rūšių kontrole ir naikinimu.

Svetimžemių rūšių plitimas ir jų invazija, pasak leidinio konsultantės, ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės Lauros Janulaitienės, – dabar antra pagal svarbą (po tiesioginio buveinių naikinimo) grėsmė biologinei daugelio pasaulio regionų įvairovei.