2001 metai
2002 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai

Drožėjo meistriškumą lemia geri įrankiai

Bronius VERTELKA

Medžio drožėjas Julius Kuodis

Dviejuose Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos aukštuose eksponuojama Juliaus Kuodžio drožinių iš medžio paroda. Ant sienų puikuojasi saulutės ir verpstės, palanges užkariavo ypatingai kruopščiai išpjaustyti medžius vaizduojantys  dirbiniai. Panevėžiečio kūrybos paroda veiks iki balandžio 13-osios.

Darbus vertino ir aklieji

Bibliotekos skaitytojai ar šiaip į ją užsukę sako, jog J. Kuodžio darbai  išsiskiria todėl, kad jie atlikti labai kruopščiai ir su išmone. Iš bibliotekos darbuotojų teko išgirsti, jog menininkas – imlus naujovėms, itin kuklus, mielai bendraujantis žmogus.

Bibliotekoje eksponuojama trečioji asmeninė medžio drožėjo paroda. Pirmoji veikė Lietuvos aklųjų bibliotekos Panevėžio filiale. Įvertinti jos ėjo ne vien  bibliotekos skaitytojai, bet ir pažinoję J. Kuodį nuo tų laikų, kai jis nemažai metų dirbo Aklųjų kombinato surinkimo cecho pamainos meistru. Neregintys vertino dirbinius liesdami juos jautriais pirštais. Paskui buvo paroda J. Balčikonio gimnazijos bibliotekoje. Iš ten geras garsas apie panevėžiečio kūrybą pasiekė rajono viešąją biblioteką. Tautodailininko darbų laukia vis naujos erdvės.

Stebuklų lydimas gyvenimas

Didi Žemaičių krašto poetė, rašytoja, laisvės kovų dalyvė, šv. Jono Pauliaus II giminaitė Sofija Šviesaitė ir kun. Karolis Petravičius viename paskutiniųjų susitikimų

Kunigas. Bažnyčios statytojas. Dainų ir giesmių autorius. Įstabaus balso savininkas, įdainavęs ir išleidęs dvi kompaktines plokšteles. Tapytojas. Telšių vyskupijos jaunimo centro vadovas. Toks yra prieš pusantrų metų tarnauti Vydmantų parapijai paskirtas klebonas 36 metų kun. Karolis Petravičius.

Prarastą balsą atgavo kitokį

Pirmoji kun. K. Petravičiaus įdainuota kompaktinė plokštelė „Į pažadėtas dienas“ pasirodė prieš penkerius metus, jam dirbant vikaru Tauragėje, o antroji „Išeina laikas“ – praėjusią vasarą. Tai, kad pavyko išleisti abu albumus, ir stulbinantį faktą, jog seminarijoje, atrodė, visai praradęs balsą atgavo kitokį, skambantį lyg krištolas, kunigas vadina didžiaisiais savo gyvenimo stebuklais.

Skulptorius Petras Deltuva sugrįžo su ypatinga dovana

Gavėnios laikotarpiu Petro Deltuvos darbai eksponuoti Šunskų Šv. Marijos Magdalietės bažnyčioje

MARIJAMPOLĖ. Kultūros centre surengtas vakaras, kuriame kraštietį, skulptorių, dailininką, rašytoją, poetą Petrą Deltuvą nuoširdžiai sutiko kūrybos gerbėjai, bičiuliai, Marijampoliečių bendrijos, Rotary ir Vytautų klubų atstovai. Simboliška, kad pernai gruodžio mėnesį jubiliejų šventęs kūrėjas savo darbus pristato Marijampolėje šiemet, kai švenčiamas Valstybės atkūrimo 100-metis ir Marijampolė yra Lietuvos kultūros sostinė. Dailininkas ir skulptorius P. Deltuva gimė Spurgučiuose, Sasnavos seniūnijoje, todėl atsidėkodamas savo gimtajam kraštui, į Marijampolę sugrįžo su dovanomis: mažąja skulptūra „Baltija“, parodomis ir šilčiausiais prisiminimais.

Kultūros centro Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje atidaryta antroji personalinė P. Deltuvos paroda, kurioje pristatomos skulptūromis, akvarelės ir pastelės darbai bei knygos. Čia galima pamatyti ir gražiosios balto marmuro „Baltijos“ skulptūros, kuri 1980 metais buvo padovanota ir atidengta su Marijampole susigiminiavusiame Kokolos mieste Suomijoje, kopiją, pagamintą iš poliruotos bronzos. Kaip teigia pats skulptorius, anuomet tai buvo meilės išraiška Lietuvai, siekiančiai laisvės, kuri po dešimtmečio buvo pademonstruota Baltijos kelio akcijoje.

Knygų alkis nepraeina

Bronius VERTELKA

Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Subačiaus miesto padalinio vedėja Audronė Bukienė

Subačiaus biblioteka nestokoja skaitytojų. Mačiau, kaip į namus išsineša po 4–6 knygas. Nors į biblioteką užsukau netikėtai ir nekviestas, tačiau joje netrukus pasijutau kaip savas. Todėl nenustebino, jog Kupiškio rajono Savivaldybės viešosios bibliotekos Subačiaus padalinio vadovė Audronė BUKIENĖ nuoširdžiai bendravo.

Užkalbinta garbaus amžiaus jūsų skaitytoja teigė, kad nuo mažens suaugo su knyga, todėl biblioteka jai tapo vos ne kaip gimtieji namai. Kuo ir kaip sugebate sudominti, pritraukti žmogų, kad jis į čia pramintų takelį?

Iš tikrųjų mėgstu šį darbą, jis man labai patinka. Manimi pasitiki skaitytojai, žinau daugelio jų skonį, norus. Nenustembu išgirdusi prašymą kažką parinkti. Visiems bibliotekininkas turi būti vienodai atidus ir teisingas. Juk užsuka ne tik pasikeisti knygos. Kitas nori pabendrauti, išsipasakoti savo bėdas, pasidžiaugti laime. Tenka pabūti net psichologe. Čia teikiamos įvairios paslaugos, todėl negalima žmonių nenuvilti. Stengiuosi su visais būti paprasta, prieinama ir suprantama.

Gerumo pamoka su kunigu

Lina Kovalevskienė

Kun. Algirdas Toliatas Ignalinos viešojoje bibliotekoje pristato savo knygą „Gerumo liūnas“

IGNALINA. Viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su vyriausiu Lietuvos policijos kapelionu kun. Algirdu Toliatu ir pristatyta jo antroji knyga „Gerumo liūnas“. Didžiojoje skaitykloje buvo užimtos ir sėdimos, ir stovimos vietos. Tarsi gerumo ištroškusieji visi klausėsi kunigo su didžiausiu susižavėjimu. O jis lengvai, su šypsena, pajuokavimais dalijosi gražiausiomis mintimis apie kasdienybę ir buitį, apie Dievo karalystės kūrimą žmogaus širdyje, buvimo žemėje prasmę ir tikslą, bendravimą ir pagalbą vienas kitam, dvasingumo auginimą...

Algirdas Toliatas (g. 1978 metais) baigė Vilniaus kunigų seminariją, studijavo Prancūzijoje. 2007 m. balandžio 28 d. buvo įšventintas kunigu. Po studijų Italijoje 2012 metais apsigynė dvasinės teologijos licenciato laipsnį ir buvo paskirtas į Šv. arkangelo Rapolo bažnyčią. Nuo 2013 metų eina vyriausiojo Lietuvos policijos kapeliono pareigas. Jo knygos „Žmogaus ir Dievo metai“ ir „Gerumo liūnas“ – liturginių metų pamokslų rinkiniai. Remdamasis Šventuoju Raštu ir interpretuodamas jo fragmentus autorius įtaigiai pasakoja apie dvasines ir dorovines žmogaus vertybes, įvairias jų apraiškas, atskleidžia tikėjimo tiesas, moko išgirsti tylų Dievo kalbėjimą ir stiprinti ryšį su juo.

Kaip „neišplauti“ ar „neišdžiovinti“ iš žemės gaunamo pelno

Šiandien tenka konstatuoti faktą: atkurtos nepriklausomos Lietuvos Valstybės 100-metį pasitikome praktiškai visiškai neaugindami savo tradicinės kultūros – linų. Ir ne vien todėl, kad stojant į ES nebuvo suderėta dėl konkurencingų sąlygų ir paramos linų augintojams, bet ir dėl to, kad paskutiniu metu akivaizdžiai pakito klimato sąlygos: sausros Lietuvoje darosi dažnesnės ir ilgesnės, dažnėja liūtiniai lietūs, ilgėja jų trukmė. Ūkininkai patiria didelių nuostolių ne tik dėl neužaugusio derliaus, bet ir dėl išplautų trąšų. Drenažo vanduo, prisotintas maisto medžiagų, užteršia melioracijos sistemų vandens imtuvus, pablogindamas nuo vandens priklausomų ekosistemų vystymąsi. Klimato kaita nepalanki ne tik linams, bet ir daugeliui kitų Lietuvoje auginamų kultūrų. Todėl intensyvią augalininkystę vystantys ūkininkai vis aktyviau bendradarbiauja su mokslininkais ir skatina ieškoti technologijų, kurios spręstų klimato kaitos keliamus iššūkius, būtų draugiškos aplinkai bei didintų Lietuvos žemės ūkio konkurencingumą.

Geologai prognozuoja, kad pavasarį gali atsiverti naujų didelių smegduobių

Pavasarį Šiaurės Lietuvos karstiniame regione, kaip prognozuoja Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) prie Aplinkos ministerijos, gali atsiverti naujų didelių smegduobių. Šiame regione jos ir kiti karstiniai reiškiniai susidaro, kai požemyje ištirpsta gipsingos uolienos. Pasak LGT direktoriaus Jono Satkūno, tai ypač grėsminga tose vietose, kur šios tirpios uolienos slūgso po plona kvartero danga. Jose dėl sparčiai susidarančių tuštumų atsiranda smegduobių, kurios sugriauna ar sugadina statinius bei komunikacijų sistemas. LGT specialistai kartu su Gamtos tyrimų centro mokslininkais jau kelis dešimtmečius stebi ištirpusio ir išplauto iš žemės gelmių sluoksnių gipso kiekio pokyčius. Šie skaičiavimai atliekami tiriant į upes ištekančio požeminio vandens cheminę sudėtį ir kiekį. Pagal tai nustatoma, kiek gipso išplauta iš požemio viename kvadratiniame kilometre. Praktiškai tai leidžia apskaičiuoti, kiek kubinių metrų įvairaus dydžio tuštumų susidaro karstiniame rajone. Arčiau žemės paviršiaus esančios didelės požemio tuštumos virsta smegduobėmis.

Vyriausybė nusprendė panaikinti keliolika ištuštėjusių kaimų Vilkaviškio rajone

Vyriausybė nusprendė panaikinti keliolika kaimų Vilkaviškio rajone, kurie yra likę be gyventojų ar su mažai gyventojų. Nuspręsta kelis kaimus atkurti – vieną atkurti reikalauja patys gyventojai, o keli atkuriami grąžinus žemę reformos metu. Vyriausybei siūlymus naikinti kai kuriuos kaimus, pakeisti teritorijų ribas ir pavadinimus pateikė Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba, kaip teigiama, įvertinusi apklausoje pareikštą vietos gyventojų nuomonę. Vyriausybės nutarimo projektą rengė Vidaus reikalų ministerija (VRM). Vilkaviškio rajone panaikinti Bartninkų seniūnijos Ančlaukio, Šeimenos seniūnijos Būdežerių, Lobiškių, Vižaidų, Klausučių seniūnijos Didvyžių, Pajevonio seniūnijos Santaros kaimai. Šių kaimų pavadinimai registruoti Adresų registre, bet, VRM žiniomis, juose nebelikę registruotų žemės sklypų ar gyventojų, deklaravusių savo gyvenamąją vietą. Dar naikinami Gižų seniūnijos Strazdžių, Keturvalakių seniūnijos Indūriškių, Gobiškių, Paplabūdiškių, Vienbiskių, Bartninkų seniūnijos Pagerniavės II kaimai. Juose registruota po 1–3 sklypus, tačiau gyventojų, deklaravusių savo gyvenamąją vietą, nėra. Panaikinti ir Bartninkų seniūnijos Kunigiškių ir Norvydų kaimai. Jų žemės sklypai susipynę su gretimomis gyvenamosiomis vietovėmis, ir dauguma juose deklaravusių gyvenamąją vietą gyventojų siūlymui pritarė. Panaikinti ir Pilviškių seniūnijos Dvarnųjų bei Padurpinyčio kaimai. Juose dar gyvena maždaug 330 gyventojų. Projekto rengėjai teigia, kad 257 iš jų pareiškė nuomonę apklausoje ir siūlomiems sprendimams pritarė. Naikinamų vietovių teritorijos bus prijungtos prie gretimų. Be to, nuspręsta atkurti kai kuriuos jau panaikintus kaimus: Keturvalakių seniūnijoje Parausėlių, Kybartų seniūnijoje Obeliškių, Saugučių kaimus, Klausučių seniūnijoje Juškų kaimą, Šeimenos seniūnijoje Stolaukėlio kaimą. Šiuose kaimuose vykdant žemės reformą grąžintos žemės ir, sujungus teritorijas, grąžinami anksčiau išnykusių kaimų pavadinimai. Pageidaujant patiems gyventojams, Klausučių seniūnijoje atkuriamas Žaliosios kaimas. Apklausos metu nuomonę pareiškė 102 iš 187 balsavimo teisę turinčių kaimo gyventojų ir visi pritarė kaimo atkūrimui.

Vietovardžių metais siekia išsaugoti senųjų vietovardžių atminimą

Siekiant išsaugoti senųjų vietovardžių atminimą, siūloma paskelbti 2019 metus Vietovardžių metais. Tokį nutarimo projektą įregistravę parlamentarai pabrėžia, kad senieji vietovardžiai yra Lietuvos kultūros, istorijos ir kalbos vertybė, kurios išsaugojimu privalo rūpintis valstybė.

„Senuosiuose kaimų ir vienkiemių pavadinimuose glūdi etnologinė, lingvistinė, paleogeografinė, istorinė, kultūrinė ir kita svarbi informacija, saugotina kaip Lietuvos ir pasaulio kultūros palikimo dalis“, – sakoma nutarimo projekte. Jo autoriai išskiria ypatingą gyvenamųjų vietų vardų reikšmę ryšiui su tėvų, senelių ir protėvių žeme puoselėti ir konstatuoja, kad nuo sovietmečio iki šių laikų iš juridinės vartosenos jau yra išbraukta tūkstančiai istorinių vietovardžių ir pastebima tolesnė jų nykimo tendencija. Nutarimo projekte Vyriausybei siūloma sudaryti Vietovardžių metų komisiją, kuri iki 2018 m. spalio 1 d. parengtų Vietovardžių metų programą. Siūloma 2019 metų valstybės biudžete numatyti lėšų jai įgyvendinti. Nutarimo projektą teikė Seimo nariai Arūnas Gumuliauskas, Stasys Tumėnas, Jaroslavas Narkevičius, Eugenijus Jovaiša, Ričardas Juška, Vytautas Juozapaitis, Juozas Imbrasas, Povilas Urbšys.

Perkelti stumbrus – nelengva užduotis gamtosaugininkams

Šiuo metu gamtosaugininkai sprendžia sudėtingą galvosūkį, kaip perkelti dalį laisvėje gyvenančių stumbrų iš Panevėžio ir Kėdainių rajonų, nes jie pridaro daug žalos ūkininkams, į miškingesnę Dzūkiją. Kad tai – nelengvas iššūkis, jau įsitikino Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) prie Aplinkos ministerijos specialistai, vykdantys 2015 metais patvirtintą Stumbrų apsaugos planą. Pagal jį septyni stumbrai jau perkelti į laikino laikymo aptvarą Telšių miškų urėdijoje vadinamajame „Žvėrinčiuje“.

Kaip sakė VSTT Apsaugos ir tvarkymo skyriaus vyriausiasis specialistas Laimutis Budrys, stumbrus itin sunku užmigdyti nuotoliniu būdu, naudojant įprastus migdomuosius vaistus. Todėl mūsų gamtosaugininkai kartu su patyrusiais užsienio ekspertais kuria projektus pastatyti specialią gaudyklę stumbrams.