Lietuvos žvalgybos ir šnipinėjimo istorija: XX - XXI amžiai

„Atodangų“ pašnekovas -

dr. Arvydas ANUŠAUSKAS

Ar yra koks nors esminis skirtumas tarp šnipinėjimo, žvalgybos ir diplomatijos?

Be abejo, toks skirtumas egzistuoja, nes kiekvienoje iš šių veiklos sričių informacija kitoje valstybėje renkama skirtingomis priemonėmis ir keliami skirtingi tikslai. Diplomatinė tarnyba, ypač didžiųjų valstybių ir šiek tiek - mažųjų valstybių yra naudojama kaip priedanga. Žvalgybininkai dirba turėdami diplomatinę priedangą, kad prireikus tiesiog galėtų būti išsiųsti kaip persona non grata be jokių didelių problemų. O diplomatai, užsiimantys tik diplomatine veikla, yra ribojami tam tikrų rėmų, apibrėžtų tarptautinėse sutartyse ir visoje tarptautinėje teisėje. Tie, kurie tik prisidengia diplomatine tarnyba, gali tų nustatytų taisyklių nesilaikyti. Jie daugiausia ir rizikuoja.

Teisingos visuomenės ilgesys

Andrius NAVICKAS

Interneto dienraščio "Bernardinai" redaktorius,
Demokratinės politikos instituto ekspertas

Teisingumas yra kiekvienos visuomenės kertinis akmuo. Tai buvo akivaizdu vakarietiškos politinės filosofijos pamatus klojusiems senovės graikams, tai po ilgų klajonių turėjo pripažinti ir šiuolaikinė politinė teorija. Pasak vieno generolo, durtuvai šių dienų pasaulyje yra svarbus argumentas. Juos pasitelkus galima pasiekti beveik viską, tačiau sėdėti durtuvų soste neįmanoma. Jei politinė valdžia remiasi vien prievarta, tai vargu ar galima kalbėti apie visuomenę ir valstybę,- veikiau apie plėšikų gaujos užgrobtą miestą. Chrestomatinė tiesa: bet kuris valdovas šalia jėgos argumentų turi surasti ir kitų, kurie paaiškintų, kodėl pavaldiniams dera (teisinga) paklusti valdžiai. Kuo teisingesnė atrodo valdžia, tuo ji galingesnė bei mažiau prievartos jai tenka taikyti, kad išliktų.

Apie Maskvos ir Briuselio įtaką Lietuvos politikos stiliui

Dr. Irena VAIŠVILAITĖ

Rolando Pakso išrinkimo Prezidentu ir Prezidentūros krizės istorija dar nesibaigė, tad ir apie jos pamokas kalbėti ankstoka. Bet, praėjus metams, jau galima kalbėti apie Rolando Pakso išrinkimo Prezidentu pamokas, kurias, žvelgdamos į artėjančius rinkimus, apmąsto visos – ir senosios, ir naujosios partijos.

Atrodo, kad kol kas įsisąmoninta tik viena pamoka – viešųjų ryšių svarba. Lietuvoje jau lankėsi ir dar lankysis įvairių partijų kviečiami (tiesa, šį kartą iš Vakarų) viešųjų ryšių specialistai. Kad tokie specialistai daro stebuklus, gali patvirtinti ne tik Rolando Pakso bet ir, pavyzdžiui, Bilo Clintono išrinkimas prezidentu.

Kiekvienam bent kiek imlesniam žmogui galima įdiegti viešos laikysenos ir bendravimo su rinkėjais įgūdžius, galima nušlifuoti jo kalbas, parinkti aprangą ir šukuoseną. Visi šie dalykai svarbūs ir gali padėti laimėti rinkimų kovą. Bet jei viešuosius ryšius politikas atsimins tik per rinkimus, jo karjera nebus ilga.

Kelias į vergovę: trys gundymai

Vladimiras Laučius

Eltos politikos naujienų redaktorius

Politinę priespaudą ar nelaisvę dažniausiai tapatiname su primesta svetimųjų valdžia arba asmens pilietinį savarankiškumą ribojančia bei naikinančia santvarka. Politinio, moralinio, ekonominio ar kultūrinio pavergimo galimybės paprastai siejamos su tam tikrais išorės veiksniais – okupacija, nedemokratinių (svetimų) jėgų pergale prieš demokratines, nepageidaujama kultūrine ar ekonomine įtaka iš Vakarų bei Rytų. Politiniai ginčai Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį neretai sukosi aplink tai, kas ir kaip mus nori pavergti – per naftos perdirbimą, dujas, jaunimo kultūrą, globalizaciją arba sraigtasparniais ir agurkais prekiaujančių milijonierių pinigines.

Šie pagrindo kartais turintys nuogąstavimai beveik išstūmė iš mūsų akiračio tas grėsmes laisvei, kurių šaltinis yra ne išorinio, bet vidinio pobūdžio. Tai daugeliui visuomenės nuomonės formuotojų savybingi, iš populiarių bei autoritetingų tribūnų šiandien gundomai skleidžiami ir auditorijos nekritiškai perimami politinio mąstymo stereotipai.

Valentinas Stundys
išrinktas teisėtai

Algirdas Saudargas

Kovo 20 d. Kaune vyko Lietuvos krikščionių demokratų konferencija, kuri turėjo išspręsti užsitęsusią partijos vadovybės krizę ir išrinkti naują partijos pirmininką. Po ilgų debatų ir keleto balsavimų partijos pirmininku išrinktas Molėtų rajono meras Valentinas Stundys. Žurnalistai nuo pirmos dienos pradėjo kelti klausimus, ar šie rezultatai galutiniai ir neginčijami ir ar konferencijoje nedalyvavęs buvęs pirmininkas Kazys Bobelis sutiks su konferencijos sprendimais. Ir iš tiesų kovo 22 d. Lietuvos radijui dr. K. Bobelis telefonu iš Vienos pasakė, kad rinkimų procedūros pažeidimų yra ir kad jis grįžęs tirsiąs, ar rinkimai buvo teisėti. K.Bobelis neatmetė galimybės, kad konferencija turės būti sušaukta dar kartą. ,,Atodangos” kreipėsi į vieną iš buvusių Krikščionių demokratų partijos pirmininkų ir vieną iš pirmininkavusių minėtai konferencijai Algirdą Saudargą, prašydamos pakomentuoti partijos pirmininko rinkimų maratoną.

Zuikis drąsuolis, arba
Ką Lietuva veiks NATO ir ES

Tomas MISIŪNAS

Politologas

Kai prieš porą metų pradėjome ypač intensyviai ruoštis narystei NATO, kiekvienoje autobuso stotelėje galėjome išvysti didžiulį plakatą, kuriame buvo pavaizduotas liūtas (suprask – NATO), o šalia jo besišypsantis zuikis (suprask – Lietuva NATO pašonėje). Lietuva per savo, kaip nepriklausomos valstybės, istoriją dar niekada neturėjo tokių karinio saugumo garantijų, kokias gali suteikti karinis NATO aljansas. Likus vos kelioms savaitėms iki narystės, kai praktiškai nebeliko net teorinės galimybės likti už NATO durų, galima pastebėti, kad Lietuvos zuikis tapo labai drąsus – jis atvirai prabyla apie NATO bazes Lietuvos teritorijoje (suprask – mes pilnateisiai NATO nariai), išsiunčia permanentinę grėsmę kėlusios didžiosios kaimynės šnipus (vėliau panašiai pasielgė ir estai), galiausiai - atvirai skaičiuoja, kur ir kaip virš Baltijos valstybių skraidys jų oro erdvę kontroliuojantys NATO naikintuvai. Panašu, kad taip aukštai iškėlę galvą su Rusija mes dar nešnekėjome.