|
Dabartinė valdančioji koalicija
-
visiškai logiškas junginys
|
Jacekas Komaras
|
Lietuvoje išrinktas naujas Seimas, susiformavo
kairiųjų ir populistų valdančioji dauguma. Senasis Seimas
paskutinėmis savo darbo dienomis ant smūgio
ratifikavo ES Konstituciją. Apie šiuos Lietuvos politinio gyvenimo
įvykius
Atodangų pokalbis su Jaceku Komaru, laikraščio
Gazeta Wyborcza korespondentu Lietuvoje.
Kaip vertinate naujos valdančiosios daugumos
susidarymą: ar socialdemokratų, socialliberalų ir Darbo partijos
koalicija yra natūrali?
|
|
Konservatorių ir krikščionių
demokratų integracija būtų natūrali
|
Andrius KUBILIUS
|
Nuo pat pirmųjų Lietuvos nepriklausomybės metų
krikščionių demokratų ir konservatorių santykiai buvo draugiški
ir veiksmai vieningi. Bendradarbiavimo viršūne galima laikyti 1996-2000
m. Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių)
ir Krikščionių demokratų partijos koaliciją,
Seime turėjusią daugumą ir sudariusią vyriausybę.
Pastaraisiais metais buvo stebimas šių politinių
jėgų santykių akivaizdus atšalimas ir visos dešiniosios pusės svorio
politiniame gyvenime sumažėjimas. Apmąstyti dešiniųjų politinių
jėgų patyrimą ir perspektyvas paprašėme
Tėvynės sąjungos pirmininką Andrių
KUBILIŲ.
|
|
Išsivadėjusi demokratija
Vladimiras LAUČIUS
Eltos redaktorius
|
Vladimiras Laučius
|
Ko gero, po Seimo rinkimų ir nepaaiškinamai skuboto
Europos Sąjungos Konstitucijos ratifikavimo atėjo laikas suabejoti,
ar mūsų politinis gyvenimas tvirtai grindžiamas laisvės ir demokratijos
principais. Ši abejonė anaiptol neverčia daryti išvados, kad laisvę
ir demokratiją Lietuvos politikoje nustelbė kitokie principai. Problema
ta, kad jame lemiamais momentais apskritai nepaisoma politinių principų
ir vadovaujamasi tik pragmatiniais sumetimais. Tačiau, kaip pastebėjo
Friedrichas Hayekas, kai vadovaujamasi pragmatizmu, o ne principais,
laisvė tolydžio nunyksta. Šiandien lyg ir jaučiame jos skonį, lyg
ir paisome demokratinių procedūrų, bet principinio įsipareigojimo
santvarką įprasminančioms vertybėms Lietuvos partijų ir politikų
elgsenoje dažnai nematyti.
|
|
Žinau visą tiesą apie TV žvaigždes!
Elvyra Kučinskaitė
|
Elvyra Kučinskaitė
|
Kartą, labai atsipalaidavusi ir todėl netyčia
prisėdusi prie televizoriaus (tyčia sėduosi tik kai save griežtai
nubaudžiu), pasijutau blogai. Bėgdama per eterius nuo vienos žviegiančios
loterijos prie kitos, vis isteriškiau šokinėdama nuo vienų graudumų
prie kitų, vis nuoširdžiau bandydama įsijausti į įvairias moteriškas
laimes bei stilius, kamuodama savo užkietėjusią širdį, kad ši atsilapotų
prieš teisiamųjų ir gelbėjamų skausmą, staiga suvokiau, kad gal
ką nors ir suprantu apie gyvenimo rutiną savo batus ir automobilio
ratus, kriaukles ir vandens maišytuvus, net apie žoliapjoves ir
statybines medžiagas, bet apie žvaigždes absoliučiai
nieko.
|
|
Sentimentalūs vakarai Baltarusijoje,
arba Išaušęs šviesus rytojus
Tomas Misiūnas
Pirmas vakaras Baltarusijoje: kelionė automobiliu
Į Baltarusiją patekti po tik praūžusių parlamento
rinkimų ir referendumo, suteikusio Lukašenkai galimybę prezidentauti
iki gyvos galvos, nebuvo labai paprasta: pasienyje pareigūnai suirzę
po tikriausiai per didelio skaičiaus per sieną praleistų rinkimų
stebėtojų, o milicija pakelėse aktyvesnė nei įprasta ir ypač akylai
vertina automobilių su nebaltarusiškais numeriais judėjimą.
Patekus į šią šalį be autoįvykių pasiekti poilsio
vietą kuriame nors mieste nėra taip paprasta: pirmiausia, greičio
ribojimo ženklai čia negalioja nei mieste, nei užmiestyje, nei lengviesiems,
nei juo labiau sunkiasvoriams automobiliams.
|
|
Viešųjų finansų padėtis Lietuvoje
-
kodėl nėra pinigų
|
Dr. Raimondas Kuodis
|
Neigiamos Lietuvos finansų tendencijos
Lietuvoje svarbiausių mokesčių tarifai, palyginti
su išsivysčiusiomis bei stojančiomis į Europos Sąjungą šalimis,
tikrai nėra mažiausi. Tačiau valstybės pajamų santykis su šalies
BVP - gerokai mažesnis. Pavyzdžiui, šalyse kandidatėse šis santykis
1995-2002 metais vidutiniškai buvo apie 42 nuošimčius (Vokietijoje
- apie 44 nuošimčius), o Lietuvoje (29,8 nuošimčiai 2002 m.) jis
artimas NVS šalių vidurkiui (25,4 nuošimčiai 1995-2002 m.). Kitaip
tariant, jei Lietuvos valstybės pajamos sudarytų bent 36 nuošimčius
BVP, tai reikštų, kad į įvairius biudžetus Lietuvos valstybė surinktų
3 mlrd. litų daugiau nei dabar. Tai reikšminga suma. Tačiau nepaisant
šio ir taip nemenko atsilikimo, Lietuvos valstybės pajamos pastaraisiais
metais santykinai toliau mažėjo.
|
|
|