Valdžia, prarandanti pasitikėjimą, praranda ir demokratinį pobūdį

Pokalbis su Pilietinės visuomenės instituto direktoriumi Dariumi Kuoliu

Darius Kuolys, Eltos foto.

Lietuvoje per pastarąjį mėnesį bene labiausiai nuvalkiota diskusija tapo svarstymai, ar moralė politikoje egzistuoja. Ar tokios diskusijos šiandien iš principo yra prasmingos, ar jos dar turi atidžių klausytojų?

Aš manau, kad tam tikrus principus politikoje, viešajame gyvenime reikia ginti. Šiuo atveju, manau, vaidmenys skiriasi: politikos apžvalgininkai, analitikai, viešojo gyvenimo kritikai šioje situacijoje turi pareigą komentuoti, vertinti situaciją, bet paradoksalus dalykas, kai politinės scenos aktoriai ima kalbėti moralizuojančiais monologais ar skelbti moralinio pobūdžio traktatus. Tai jau yra žanrų painiojimas. Politinės scenos aktoriai turi laikytis tam tikrų taisyklių, tam tikro moralumo scenarijaus, o ne komentuoti.

Abitūrinė egzistencinė apokaliptinė katastrofa

Elvyra KUČINSKAITĖ

Elvyra Kučinskaitė

Mano dukra baigė gimnaziją. Ji išsilaikė brandos egzaminus! Jei įmanyčiau, užrašyčiau tai kokiu nors dar neišrastu raštu, nes visų su tuo susijusių kaltųjų: moksleivių, jų tėvų ir mokytojų - emocinė jėga niekaip neatlaiko kasdienio žodynėlio leksikos. Bet ką darysi, egzaminai, tokie, kokius juos išgyvename šiandien, jau senokai yra, o žodynas tiems išgyvenimams išreikšti dar negimė. Turbūt todėl, kad visi, kurie potencialiai galėtų jį kurti, t.y. tie, kurie šį gyvenimo užsilenkimą (negi posūkį?) patyrė savo kailiu, po egzaminų ilgam miršta, o prisikėlę stengiasi nieko, nieko nebeprisiminti.

Apmąstymai prie išsivaikščiojančios Lietuvos slenksčio

Jūratė LAUČIŪTĖ

Jūratė LAUČIŪTĖ

Išgirdusi, jog prezidentūroje rengiamas pasitarimas emigracijos ir išeivijos klausimais, apsidžiaugiau, nes atrodė, jog nė vienas Lietuvos vadovas taip gerai nesupras išeivijos problemų ir tos žalos, kurią tautai daro emigracija, kaip Prezidentas Valdas Adamkus. Deja, išgirdus jo nuomonę, teko nusivilti.

Daug metų pati praleidusi ne Lietuvoje, buvau ir esu įsitikinusi, jog ilgalaikis išsiskyrimas su gimtine yra tragedija ir pačiam žmogui, ir jo šeimai, ir pagaliau tam kraštui, kuris paliekamas… Bet Prezidentas mano kitaip. Jo nuomone, emigracija nesanti tragedija, “dėl kurios mums visiems reikia pradėti žudytis”, nes ji, suprask, vyko visais laikais, tad vyks ir toliau. Žodžiu, liga nepagydoma, tad protingiausia būtų iš anksto tvarkingai, civilizuotai ruoštis tautos laidotuvėms, kartkartėmis pagirdant fiziniam ir moraliniam išsivaikščiojimui pakilusią tautą nuskausminančiomis tabletėmis, t. y. palaikant ryšį su emigravusiais išeiviais ir steigiant jų vaikams specialias mokyklėles.

Ar reikalinga Lietuvai Liaudies partija?

Andrius NAVICKAS

Bernardinai.lt vyr. redaktorius

Andrius NAVICKAS

Tuos, kurie, perskaitę šio teksto pavadinimą, sunerimo, jog agituosiu už dar vienos partijos steigimą, turiu nuraminti – esu tvirtai įsitikinęs, kad svarbiau rūpintis jau egzistuojančių partijų kokybe nei kurti naujas. Šiandien svarbiau ne kurti pažadus, galinčius kuriam laikui suvilioti rinkėjus, bet siekti didesnio skaidrumo politiniame gyvenime. Jei norime, kad politinės partijos išsikovotų deramą pagarbą, pirmiausia būtina, kad skirtingi partijų pavadinimai reikštų realiai skirtingas (ir kartu atsakingas) alternatyvas. Jau beveik pripratome, kad egzistuoja kelios krikdemų, liberalų ar socialdemokratų partijos, kurios tarpusavyje kovoja aršiau nei su kitų politinių ideologijų atstovais. Savo ruožtu apie lyderį pagal UAB logiką suburtos politinėmis pasivadinusios organizacijos jau įrodė savo negyvybingumą.

Lietuvos politikai nemėgsta pakelti akių nuo savo batų raištelių

Andrius Kubilius Eltos foto

Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius politikoje dalyvauja nuo pirmųjų Atgimimo dienų. Tai vienas retų Lietuvos politikų, kurie pradėjo „eiliniu“ (buvo Sąjūdžio sekretoriumi) ir nuosekliai užsitarnavo „generolo“ antpečius 1999 metais, kai tapo Premjeru. Dabar jis vadovauja didžiausiai opozicinei partijai ir yra formalus opozicijos lyderis Seime.

A. Kubilius jau yra išleidęs kelias knygas, parašęs kelis šimtus straipsnių bei davęs daugybę interviu. „Atodangos“ nusprendė A. Kubilių pakalbinti temomis, kurios rečiau svarstomos dabartiniame Lietuvos politiniame gyvenime. Politiko klausėme apie pamatus, ant kurių šiandien stovi Tėvynės sąjunga, ir apie galimus pokyčius politinėje dešinėje.