2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Sustojęs barometras

Petras KATINAS

Europos Sąjungos statistikos tarnybos „Eurostat“ pranešimas apie vidutinį darbo užmokestį 25-iose valstybėse bei gyventojų išlaidas maistui ir gėrimams, drabužiams, baldams ir kitiems buities reikalams, transportui, paslaugoms, poilsiui ir kultūrai, švietimui sukėlė didelį dalies mūsų visuomenės susidomėjimą. Pirmiausia, lyginant Europos Sąjungos senbuvių ir naujokių gyvenimo lygį bei išlaidas, iš „Eurostat“ paskelbtų skaičių galima išskirti tris ES šalių grupes: pačias turtingiausias, mums artimas šalis pagal minėtus vertinimus ir tas Europos valstybes (tokių, deja, tiktai dvi – Rumunija ir Bulgarija), kurios Lietuvą „aplenkė“. Tiesa, pagal kai kuriuos rodiklius lenkiame ir Latviją.

V.Putino benefisas

Petras KATINAS

Praėjusį šeštadienį, popiet, prasidėjo ilgai lauktas ir daug reklamuotas Didžiojo aštuoneto (G 8) lyderių susitikimas Sankt Peterburge. Tiksliau ne pačiame mieste, o jo priemiestyje Strelnoje prie Suomių įlankos, labai prabangiai restauruotuose Konstantino rūmuose. Dar prieš keletą metų šie rūmai buvo tik griuvėsiai, ir, rengiantis šiam susitikimui, atstatyti visu buvusiu gražumu.

Komunizmo nusikaltimus būtina pasmerkti

Eugenijus Stancikas,

laisvės kovų dalyvis

Man su kitais Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos nariais teko garbė dalyvauti 2006 m. birželio 8 d. Briuselyje vykusioje Europos Parlamento tarptautinėje konferencijoje „Europos istorijos susivienijimas“, kurios pagrindinis tikslas – supažindinti Europos Parlamento narius ir plačiąją visuomenę su tais neseniai prie Europos Sąjungos prisijungusių šalių istorijos faktais, kurie iki šiol yra mažai žinomi Vakaruose arba nutylimi kaip nepatogūs Antrojo pasaulinio karo sąjungininkei Rusijai (buvusiai SSRS).

Kai Lietuvos akmenys šaukia

Jei šie tylės, akmenys šauks.
Iš Evangelijos

Vilius Bražėnas

Lietuvą ir lietuvių tautą ištikusios baisiųjų 1940 ir 1941 metų tragedijos atrodė dar baisiau, nes jos ištiko žaviu Lietuvos birželio metu. Kur kitur pasaulyje rastume tokius birželius! Tačiau birželis netapo istoriniu mėnesiu dėl savo grožio. Jį tokį padarė ultimatinė pirmoji sovietų okupacija ir pirmieji, tautoje gilią žaizdą palikę, mirtį sėję trėmimai.

Rusija: kas toliau?

Peteris Zeihanas

Pastaruoju metu tokių asmenų, kaip vienas „Gazprom“ vadovų Aleksejus Mileris, prezidento administracijos viršūnėlės Vladislavas Surkovas ir Igoris Sechinas, ministro pirmininko pavaduotojai Dimitrijus Medvedevas ir Sergejus Ivanovas, užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir net pats Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, lūpomis Kremlius pateikė daugybę tarpusavyje prieštaringų pareiškimų.

ES „finliandizacija“

Petras KATINAS

Nuo liepos 1-osios Suomija perėmė pirmininkavimą Europos Sąjungai. Ką žada tas pirmininkavimas, ypač ES naujokėms, svarsto daugelis. Neabejojama vienu dalyku: Helsinkis ir toliau tenkins Rusijos pageidavimus bei skatins jos siekius dominuoti Europoje. Ir, gink Dieve, nebandyti priminti Maskvai jos imperinių ambicijų, o labiausiai – nesenos istorijos, nereikalauti ne tik jokių kompensacijų už okupacijos žalą, bet ir neužsiminti apie atsiprašymą. Apie tai galima spręsti iš Suomijos prezidentės Tarjos Holonen interviu Latvijos laikraščiui „Latvijas Avize“. Tame įnterviu buvo mokomos Latvijos ir kitos Baltijos valstybės, kaip jos privalo elgtis Rusijos atžvilgiu.

Rusijos piliečiai bijo NATO

Didžioji dauguma Rusijos gyventojų - 60 proc. - mano, kad NATO narės neturi pagrindo bijoti kokių nors nedraugiškų akcijų iš Rusijos pusės, bet tuo pat metu maždaug tiek pat teigia, jog Rusija turi pagrindo privengti NATO šalių.

Panašūs jausmai būdingi ir amerikiečiams. Tų, kurie mano, jog Vakarų šalys - NATO narės turi pagrindo bijoti Rusijos, yra šiek tiek daugiau nei tų, kurie teigia, kad Rusija turi dėl ko bijoti NATO šalių (atitinkamai 46 ir 39 proc.).

Lichtenšteinas mini 200-ąsias nepriklausomybės metines

Lichtenšteinas, paskutinis iki šių dienų išlikęs Šventosios Romos imperijos lopinėlis, praėjusią savaitę pažymėjo 200-ąsias nepriklausomybės metines, pabrėždamas, kad yra svarbus Europos ir pasaulio arenoje. Dauguma iš 35 tūkst. žmonių, gyvenančių šioje 160 kvadratinių kilometrų ploto Alpių kunigaikštystėje, įsispraudusioje tarp Šveicarijos ir Austrijos, liepos 12 dieną įsiliejo į gatvės paradus ir didžiulį visuotinį pobūvį. Nepaisydami perkūnija grūmojančių debesų, tūkstančiai žmonių rinkosi pagrindinėje Vaduco aikštėje išklausyti sosto paveldėtojo kunigaikščio Aloiso kreipimosi. Šis 39 metų bankininkas, kilęs iš šeimos, siejamos su šiuo regionu nuo XIV amžiaus, valstybės vadovo pareigas eina jau antrus metus. Kunigaikštis susirinkusiai miniai sakė, kad po 1945 metų suklestėjusi ekonomika ir neseniai prasidėjęs pasaulio prekybos augimas šią mažytę šalį „iš skurdžios žemės ūkio valstybės“ pavertė „tarptautinės sėkmės sulaukusiu pramonės ir finansų centru“.