|
Rusiškas išėjimas kad vėl
sugrįžtum
Petras KATINAS
Tokiu pavadinimu artimas Kremliui publicistas
Michailas Barabanovas žurnale Profil išspausdino straipsnį, liaupsinantį
Rusijos pasitraukimą iš Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties,
pasirašytos 1990 m. lapkričio 19 dieną. Ne tik M. Barabanovas, bet
ir Rusijos generolai bei kariniai apžvalgininkai negailėdami pliekia
pirmą ir paskutinį SSRS prezidentą Michailą Gorbačiovą ir tuometinį
užsienio reikalų ministrą Eduardą Ševardnadzę, kad tie, pasirašydami
įprastinės ginkluotės Europoje sutartį, nubraukė visas sovietines
pozicijas, pasiektas Įprastinės ginkluotės Europoje srityje.
|
|
Pavojinga nežinomybė
|
Pakistano opozicijos lyderė,
vadinta demokratijos simboliu,
buvusi premjerė Benazir Bhuto
nužudyta gruodžio 27 dieną
|
Politiniame chaose paskendusiame Pakistane dar
labiau paaštrėjo padėtis, kai gruodžio 27 dieną Ravalpindžio miesto
parke per susitikimą su rinkėjais buvo nužudyta Pakistano opozicijos
lyderė, vadinta demokratijos simboliu, buvusi premjerė Benazir Bhuto.
Į tėvynę spalio mėnesį grįžusią B. Bhuto jau pirmąją atvykimo dieną
kėsintasi nužudyti. Tuomet per teroristų surengtą išpuolį žuvo net
139 žmonės, dalyvavę B. Bhuto sutikime, bet ji liko gyva ir pareiškė
iki galo atliksianti savo moralinę pareigą atkurti Pakistane tikrą
demokratiją. Rinkimai į Pakistano parlamentą turėjo įvykti jau sausio
8 dieną. Jiems pritarė ir prezidentas Pervezas Mušarafas, kuris
ir suteikė velionei Benazir Bhuto saugumo garantijas prieš jai atvykstant
į tėvynę po ilgos emigracijos. Todėl pasipylę kaltinimai prezidentui
P. Mušarafui, kad jis prisidėjo prie B. Bhuto nužudymo, vargu ar
turi pagrindo. Juk vis aktyviau veikiantys islamo radikalai ir teroristai,
siekiantys padaryti Pakistaną radikalaus islamo valstybe, neslepia
savo neapykantos ir pačiam P. Mušarafui ir grasina, kad ir jis netrukus
taps kokio nors savižudžio islamisto auka. Tuo labiau kad islamo
teroristų iš Afganistano ir kitų šalių, vadovaujamų Al Qaedos
instruktorių ir ideologų, stovyklos bazuojasi Pakistane.
|
|
Kosovo mazgas
|
Kosovo kaimo peizažas
Reuters nuotrauka
|
Metams baigiantis Serbijos skupščina (parlamentas)
didžiule balsų dauguma (220 deputatų balsavo už ir tik 14 prieš)
priėmė rezoliuciją, kuria atmetama bet kokia galimybė suteikti Kosovo
provincijai nepriklausomybę. Ypač pabrėžiamas ne tik Serbijos teritorijos
vientisumas, bet ir tai, kad Kosovas yra serbų nacionalinės kultūros,
stačiatikybės židinys. Taip pat Belgradas reikalauja, kad klausimą
dėl Kosovo provincijos, kurioje gyventojų daugumą sudaro albanai,
svarstytų ne Europos Sąjungos, tuo labiau NATO institucijos, o Jungtinių
Tautų Saugumo Taryba. Tai ir suprantama. Belgradas puikiai žino,
kad veto teisę Saugumo Taryboje turinti Rusija niekada nesutiks
su Kosovo nepriklausomybe. Tokiai pozicijai pritaria ir Kinija.
Mat Kremlius, ypač paskutiniuoju metu, stengiasi atkurti savo įtaką
Balkanuose, o Serbija faktiškai yra likusi vienintele Rusijos sąjungininke,
nors premjero Voislavo Koštunicos politika Maskvai nelabai patinka.
|
|
Baltijos lėktuvnešis
Rusijos laikraščiai, o ypač artimai susiję su
Kremliumi politologai ir politikos apžvalgininkai, faktiškai niekada
nenustoję kaltinti Baltijos valstybių visomis įmanomomis nuodėmėmis,
netgi keliančiomis tiesioginę grėsmę Rusijos saugumui, pradėjo naują
puolimą prieš Estiją. Žinomas rusų politologas Jurijus Jeriominas
dienraštyje Rosijskije vesti paskelbė straipsnį, pavadintą JAV
Baltijos lėktuvnešis, kuriame akcentuojama, kad Vašingtonas ėmė
demonstruoti paramą ir palankumą Estijai.
|
|
Nenorėčiau, kad Lietuva suputinėtų
Vytautas Landsbergis
2007 m. gruodžio 9-ąją Kauno Karininkų ramovėje
buvo paminėta prieš 50 metų sovietinių okupantų ir jų kolaborantų
nukankinto Lietuvos didvyrio Adolfo Ramanausko žūtis ir jo gimimo
100-metis. Tarp pranešimų išsiskyrė vieno žymiausio Lietuvos politiko,
pirmojo Lietuvos valstybės vadovo, dabar Europos Parlamento nario
Vytauto Landsbergio kalba. Ypač buvo svarbi ta kalbos dalis, kurioje
europarlamentaras įvertino tarptautinę Lietuvos padėtį Rusijos politikos
kontekste.
|
|
Klimato atšilimas: džiaugtis
ar nerimauti?
Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ
Iš kosmoso Žemė atrodo kaip gražus, spalvotas
rutulys. Tačiau kartu ir trapi, tarsi velykinis kiaušinis, todėl
privalo būti globojama. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad taip ir daroma.
Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2008-uosius paskelbė Tarptautiniais
Žemės planetos metais (TŽPM). Ši programa pradėta vykdyti dar 2007
metais, ji tęsis iki 2009 metų pabaigos, tačiau 2008-ieji laikomi
svarbiausiais metais. Programos tikslas atkreipti visuomenės ir
politikų dėmesį į tai, kad vykstant globaliems gamtos ir visuomenės
pokyčiams būtų racionaliau naudojami gamtiniai ištekliai, labiau
saugoma gamta, puoselėjama aplinka, mažinamas pavojus žmogaus sveikatai.
Lietuvoje TŽPM programa vykdoma kaip pasaulinio renginio dalis,
atspindinti bendras žmonijos pastangas gerinti žmonių gyvenimo sąlygas
ir kokybę, siekiant išvengti pasaulinio masto problemų, gresiančių
mūsų civilizacijai, kartu paryškinant Lietuvos indėlį, atskleidžiant
ir sprendžiant šias problemas, teigia Lietuvos Mokslų Akademijos
narys korespondentas Algimantas Grigelis.
|
|
Karščiuojanti planeta ir pypkės
Vilius Bražėnas
Šį rašinį išprovokavo įkyri, vienšališka propaganda,
spekuliuojanti planetos atšilimo klausimu. Prieš keletą metų nuskambėjo
aplinkosaugininkų pavojaus signalas: tirpsta Afrikos Kilimandžaro
ledynas! Tuoj autoritetai paaiškino, kad tai vyksta dėl Žemės
katastrofiško atšilimo, kurį sukėlė žmogaus veikla. Veiklos padariniai
įvairaus deginimo skleidžiami dūmai ir šiluma, transporto priemonių
išmetamos dujos ir nesuskaičiuojami kiti dalykai.
|
|
Isterija
Petras KATINAS
Tuoj po Ukrainoje prasidėjusios oranžinės revoliucijos
oficialūs Kremliaus asmenys, jau nekalbant apie Rusijos žiniasklaidą,
ėmė šaukti apie prasidėjusį rusų politikos, kultūros ir visko, kas
rusiška, puolimą. Štai prieš Naujuosius metus didžiausiuose Rusijos
dienraščiuose pasirodžiusių straipsnių antraštės: Rusų pogromas,
Ukrainoje triumfuoja rusofobija ir t. t. Ukrainos penktoji kolona
ir daugybė Ukrainoje egzistuojančių rusų ir prorusiškų organizacijų
vadovų apsilankė Rusijos užsienio reikalų ministerijoje ir pateikė
rusiškų organizacijų vadovų, tokių kaip Rusų sandrauga, Rusų žurnalistų
ir rašytojų Ukrainoje sąjungos, netgi V. Putino fašistuojančių žaliūkų
iš Naši jaunimo organizacijos, kurių skyriai veikia beveik visuose
Ukrainos miestuose, pareiškimą. Beje, Ukrainos našistams vadovauja
ir jų veiksmus koordinuoja aršus rusų nacionalistas, nuolatinis
Baltijos valstybių, Gruzijos ir Ukrainos nepriklausomybės niekintojas
istorikas ir politologas Aleksandras Duginas, kuriam Charkovo
administracinis teismas uždraudė lankytis Ukrainoje. Beje, tas A. Duginas
ėmė šaukti, kad Estijos sindromas, kai iš Talino centro buvo iškelta
išvaduotojo statula, prigijo ir Ukrainoje.
|
|
|