2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

„Šaltasis karas“ tarp Britanijos ir Rusijos

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Rusijos ir Didžiosios Britanijos santykiai vis blogėja ir įgauna ,,šaltojo karo “ pobūdį. Santykių atšalimas prasidėjo po to, kai 2006 metų lapkričio pradžioje Londone buvo nunuodytas politinis emigrantas iš Rusijos, buvęs FSB pulkininkas Aleksandras Litvinenka, kuris lapkričio 23 dieną ligoninėje mirė.

Britų teisėsauga, tirdama nužudymą, įsiaiškino, kad šio nusikaltimo vykdytojai – Rusijos piliečiai Andrejus Lugovojus, Dmitrijus Kovtunas ir Viačeslavas Sokolenka. Šiai buvusių saugumiečių grupei vadovavo Andrejus Lugovojus. D. Britanija 2007 metų pradžioje pareikalavo Rusijos išduoti Andrejų Lugovojų, tačiau Rusija to nepadarė. 2007 metų birželį Britanijos teisėsauga atskleidė rengiamą pasikėsimą į Londone gyvenantį Borisą Berezovskį. Šiam verslininkui suteiktas prieglobstis dar 2001 metais, kai Londono teismas pripažino, kad B. Berezovskis yra persekiojamas Rusijos valdžios politiniais motyvais. 2007 metų liepos pradžioje Britanijos valdžia išsiuntė iš šalies keturis rusų diplomatus ir paskelbė apie tai, kad imsis dar kai kurių priemonių (tarp jų neišduos Britanijos vizų kai kuriems Rusijos valdžios pareigūnams).

Vakarai braška per visas siūles

Petras KATINAS

Vakarų spaudoje, leidinyje „The Globe and Mail“, pasirodė įdomus Gvino Morgano straipsnis apie Vakarų pasaulio saulėlydį. Jame teigiama, kad Vakarai atiduoda savo pinigus pirkdami Rytuose naftą ir kitas prekes, o Rytai savo ruožtu už tuos pinigus perka ir kontroliuoja Vakarų nuosavybę.

Didžiosios krizės šmėkla

Vos prasidėjus metams, atėjo žinia, kad vieno naftos barelio kaina tarptautinėje rinkoje pasiekė 100 dolerių. Tarptautinių finansų ekspertų nuomone, tai ne riba – metų viduryje naftos kaina gali padidėti net iki 175 dolerių už barelį. Turbūt nereikia aiškinti, kuo tai gresia pasaulio ekonomikai. Pirmiausia išaugs infliacija, dėl kurios gali prasidėti pasaulio ekonomikos krizė, panaši į praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio krizę, sukrėtusią visą pasaulį, netgi turtingiausias pasaulio šalis. Naujametinis naftos kainų šuolis aiškinamas labai pablogėjusia politine padėtimi naftą eksploatuojančiose OPEK šalyse – Alžyre ir Nigerijoje.

Ar kompiuteriai sustabdytų Lukašenkos žygį į valdovų rūmus?

Vilius Bražėnas

Staiga pasigirdo kalbos apie planus Lietuvos Respublikos karines pajėgas performuoti į grynai „profesionalų“ kariuomenę. Vadinasi, kariuomenėje nebebus šauktinių – pilietinę karinę prievolę atliekančių jaunuolių, o tik neaiškaus plauko ir lojalumo samdiniai. Pasirodo, tai LR krašto apsaugos ministro, kariuomenės vado ir, matyt, kitų aukšto rango karininkų siūlymas.

Kaip kurtiniai per vestuves

Algimantas Zolubas

Lietuvos Seimas, Vyriausybė ir verslininkai taip įsiaudrino dėl naujos atominės elektrinės (AE) statybos bei statybos partnerystės, kad pamiršo atsakyti į klausimą, ar tikrai tokia AE Lietuvai reikalinga. Pamiršo ir anuomet buvusio premjero Algirdo Mykolo Brazausko užtikrinimą, kad Lietuva gali apseiti ir be AE. Nekreipiamas dėmesys nei į iškilių mokslininkų patarimus, juolab neatsižvelgiama į visuomenės nuomonę. O reikalas vertas tautos referendumo. Pamiršo alternatyvas – atsinaujinančių  energijos šaltinių plėtrą, biokurą, geoterminę energiją ir energijos taupymą (dabar energija nedovanotinai švaistoma).

Lankėsi JAV kongresmenas lietuviška pavarde

Prezidentas Valdas Adamkus priėmė Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso narį Džoną Šimkų

Praėjusią savaitę Lietuvoje lankėsi lietuviškos kilmės, turintis ir airiško, ir Amerikos indėnų, ir vokiečių kraujo Jungtinių Valstijų Kongreso narys Džonas Šimkus (John Shimkus). Kokių nors saitų su Lietuva jis jau neturi, tačiau didžiuojasi savo lietuviška pavarde. Dž. Šimkus yra Atstovų rūmų Baltų sambūrio pirmininkas ir turi pareigą atstovauti savo protėvių krašto interesams. Dabar jis dalyvavo Lietuvoje vykusiame užsienio politikos strategų susirinkime, aptariusiame svarbius tarptautinių santykių aspektus. Nuo 1999 metų kongresmenas Lietuvoje lankėsi jau penkis kartus. Jis susidarė įspūdį, kad iš totalitarinio režimo išsivadavusi Lietuva eina demokratijos keliu. JAV Kongresas yra parėmęs Dž. Šimkaus iniciatyvą – rezoliuciją, pasmerkiančią Baltijos šalių okupaciją. Tačiau kongresmenas abejoja, ar sovietų okupacijos metais patirtą žalą turėtų kompensuoti „nauja, demokratinė” Rusija – geriau viešinti žalos klausimą, pasakant, kad Sovietų Sąjunga, pasirašydama Ribentropo–Molotovo paktą pasielgė blogai, neteisėtai.

Lietuvių karo medikų pagalba Goro provincijos gyventojams

Kpt. Tomas Balkus,

PAG-6 visuomenės informavimo karininkas

Lietuvos karo medikų pagalbos Afganistane laukia Badgaho kaimo gyventojai

Sausio 14 dieną Lietuvos vadovaujamos Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupės šeštosios pamainos (PAG-6; PAG – tai NATO Tarptautinėms saugumo paramos pajėgoms priklausanti Lietuvos vadovaujama bendra civilinė ir karinė misija) kariai vykdė medicininį patruliavimą viename iš Goro provincijos kaimų – Badgahe (Badgah), esančiame apie 30 km nuo Čagčarano. Jo metu medicininė pagalba buvo suteikta 144 pacientams.

Kas laukia kraujuojančio Irako

Petras KATINAS

Nesibaigiant teroro išpuoliams, kurie tapo rūsčia Irako kasdienybe, JAV administracija, tiksliau – Senatas, Pentagonas ir Baltieji rūmai, skelbia dažnai vienas kitam prieštaraujančius planus apie Irako ateitį. Taip per dvi dienas pagrindinės JAV valdžios struktūros išreiškė du visiškai skirtingus situacijos Irake vertinimus. JAV Senatas nubalsavo už tai, kad Irake būtų sukurta federacinė valstybė. 75 senatoriai nubalsavo už (23 senatoriai balsavo prieš) rezoliuciją, raginančią padalyti Iraką pagal religinius ir etninius požymius. Senatoriai pasiūlė sudaryti tris administracinius-teritorinius darinius: kurdams, musulmonams šiitams ir musulmonams sunitams, federaciniu centru paliekant dabartinę sostinę Bagdadą.

Kaukazas ginkluojasi

Petas Katinas

Pietų Kaukazas, o ypač Azerbaidžanas ir Armėnija, labai negatyviai reagavo į Rusijos vienašališką pasitraukimą iš Įprastinių ginkluotojų pajėgų Europoje sutarties. Beje, tai bene vienintelis pastarųjų metų atvejis, kai Baku ir Jerevano pozicijos sutapo, nors įtampa tarp Armėnijos ir Azerbaidžano dėl Kalnų Karabacho neslūgsta. Kaip pareiškė Azerbaidžano prezidento tarptautinių ryšių skyriaus administracijos vadovas Navruzas Mamedovas, šios sutarties dėl įprastinės ginkluotės Europoje sugriovimas – gana nepageidaujamas procesas.