|
|
Danske Bank analitikų prognozės neoptimistinės
Danske Bank pagal pirmo lygio kapitalą yra 25-oji tarp Vakarų Europos ir 42-oji tarp viso pasaulio bankininkystės grupių. Danske Bank priklausantys bankai užima pirmaujančias pozicijas Skandinavijoje, taip pat veikia Airijoje, Baltijos šalyse ir Rusijoje. Danske Bank grupėje dirba daugiau nei 24 tūkst. žmonių, o jo filialas Lietuvoje nuo 2001-ųjų iki 2008-ųjų vasaros pradžios buvo žinomas kaip AB SAMPO bankas. Danijos kapitalo Danske Bank Sampo bankus Suomijoje ir Baltijos šalyse įsigijo 2006 metų lapkritį, o įsigijimo sandorį galutinai baigė 2007 m. vasarį.
|
|
|
Baltarusija: žvilgsnis iš Lietuvos
Mes mažai žinome, kas iš tikrųjų dedasi kaimyninėje Baltarusijoje. Ar tikrai baltarusiai nemėgsta savojo prezidento Aleksandro Lukašenkos? Kokia šios valstybės tikroji ekonominė padėtis: kiek uždirba eilinis baltarusis, kiek kainuoja pagrindiniai maisto produktai, kokio dydžio baltarusiška pensija? Kokie tikrieji oficialiojo Minsko ir oficialiosios Maskvos tarpusavio santykiai? Kuo iš tikrųjų užsiima baltarusų opozicija? Kiek lietuvių atlieka laisvės atėmimo bausmę kaimyninėje šalyje? Ar Baltarusijoje skriaudžiami lietuviai kaip savo išskirtinumą išsaugoti siekianti tautinė mažuma? Jūsų dėmesiui Lietuvos užsienio reikalų ministerijos sekretoriaus Laimono Talat-Kelpšos interviu.
|
|
|
Postkolonializmo epochos atgarsiai
Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS
Pasaulyje ilgai egzistavo kolonializmo epocha. XVI-XX amžiuose iki 1970-ųjų metų daugelyje net išsivysčiusių valstybių buvo kolonijinės santvarkos, kurios egzitavo daugybėje kolonijų. Didžioji Britanija, Prancūzija, Olandija, Portugalija, Ispanija, Turkija ilgą laiką valdė daug užgrobtų kraštų. Dabartinė Rusija, nors dabar įvardijama kaip buvusi kolonijine valstybė, buvusi imperija, faktiškai iki šiol yra tikra imperija, pavergusi ištisas tautas. Čečėnų ir ingušų tautos jau keliolika metų kovoja už savo laisvę. Norą kurti nepriklausomas valstybes yra pareiškę ir kai kurie totorių bei baškirų politikai, tačiau, kol egzistuoja dabartinis Kremliaus režimas, sunku tikėtis, kad jų viltys išsipildys.
|
|
|
Globalinių įvykių griūtis
Vilius BRAŽĖNAS
Šį rudenį įvykių griūtis tokia plati, kad galima pagalvoti, jog gyvename senovės kinų prakeikimo šešėlyje: Kad tau tektų gyventi įdomiais laikais! Nespėji vieno įvykio pasverti šiandienės tikrovės, akivaizdžios istorijos ir sveikos nuovokos svarstyklėmis, kai užgriūva kiti. Pasinaudokime atokvėpiu tarp dviejų Seimo rinkimų turų ir atidžiau pažvelkime į staiga iššokusią pasaulinę krizę. Pradžiai praverstų išsiaiškinti jos kilmę. Laimei, savame (netvarkingame) archyve užtikau keletą dar 1970 metais skaitytų politikos ir kultūros žurnalo American opinion (Amerikietiška nuomonė) rašinių bankų tema. Jie buvo tarp atidėtų į gal kada prireiks krūvą.
|
|
|
Šventasis Sostas ir Lietuva
Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ
Atgavus Lietuvos nepriklausomybę, istorikams atsirado sąlygos pasižvalgyti į tolimesnę ir artimesnę mūsų tėvynės praeitį. Jau turime monografijas, analizuojančias Lietuvos ir kitų šalių: Rusijos, Latvijos, Baltarusijos, Skandinavijos šalių politinius bei diplomatinius ryšius. Spalio pabaigoje Užsienio reikalų ministerijoje įvyko dar vienos monografijos sutiktuvės. Tai istoriko Algimanto Kasparavičiaus knyga Tarp politikos ir diplomatijos. Šventasis Sostas ir Lietuvos Respublika. Monografiją teigiamai įvertino užsienio reikalų ministras Petras Vaitekūnas, pirmasis atkurtos LR užsienio reikalų ministras, buvęs ambasadorius prie Šventojo Sosto, o dabar URM darbuotojas Algirdas Saudargas. Knygą recenzavo prof. Zenonas Butkus, doc. Irena Vaišvilaitė ir kt. Prof. Z. Butkus teigia, kad: Monografija neabejotinai taps viena populiariausių istorinių knygų, išleistų pastaraisiais metais, kurias parašė Lietuvos mokslininkai. Mat ji parašyta aktualia, beveik netyrinėta tema. Parašyta populiariai, bet kartu akademiškai. Pateikiama gausybė faktų, kurie anksčiau nebuvo žinomi; autorius pastabus istoriškai reikšmingoms detalėms, o jos susijusios ne tik su nagrinėjama tema, bet ir platesnei visuomenei reikšminga tarptautinių santykių panorama.
|
|
|
Raudonojo Kinijos drakono planai ir galimybės
Petras KATINAS
Kinijos valdančiosios komunistų partijos centro komiteto plenumai, kaip įprasta, vyksta už uždarų durų, o visa informacija apie jų darbą apsiriboja keliais sakiniais su tradiciniais šviesios ateities šūkiais. Tokie visų vykusių plenumų komunikatai. Paskutinysis plenumas, vykęs net keturias dienas, tiksliau paras, nebuvo išimtis, o komunikate buvo paskelbta, kad plenumas vyko labai pakilioje atmosferoje, visi plenumo dalyviai puikiai įvertino nepaprastai kompetentingą komunistų partijos centro komiteto politbiuro darbą. Komunikate paminėta, jog šį kartą centro komiteto plenumas priėmė labai svarbius žemės ūkiui sprendimus.
|
| |
|
