2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Margaret Thatcher atminimas gyvas lietuvių širdyse

Irena Tumavičiūtė

Prie Miško brolių rūmų patriotai renkasi pagerbti Magaret Thatcher atminimą

Balandžio 17 dieną 12 val. Londono Šv. Pauliaus katedroje daugiau kaip 2000 įtakingiausių pasaulio politikų stovėdami pasitiko karstą, apdengtą Jungtinės Karalystės vėliava. O Vilniuje tuo metu žymiosios politikės atminimas buvo pagerbtas prie Miško brolių rūmų. Iškiliosios politikės atminimui nusilenkti atvyko būrelis žilagalvių vilniečių – su savo organizacijų vėliavomis susikaupę stovėjo laisvės kovotojų, partizanų, ryšininkų, politinių kalinių ir tremtinių, Lietuvos sąjūdžio atstovai.

Tyliai, bet atkakliai dirbantis patriotas

Lietuvių istorijos metraštininkas, naujausių laikų lituanistikos archyvo kūrėjas, paveldo puoselėtojas Albinas Kentra dar sovietų okupacijos metais išmoko tyliai dirbti tautinį patriotinį darbą. Aštuntajame ir devintajame praėjusio amžiaus dešimtmečiais prie interjerų, kurie buvo sukurti jo iniciatyva ir puošė Vilniaus universiteto centrinius rūmus ir Filologijos fakultetą, sustodavo ne tik universiteto, bet ir miesto svečiai. Antano Kmieliausko, Vitolio Trušio, Petro Repšio, Ramutės Jasudytės ir kitų menininkų sukurtuose darbuose jie matė amžiną lietuvių meilę savo žemei, darbui, savo artimui.

Ar Lietuva pasiduos „Gazprom“ malonei

Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius prieš tris savaites Sankt Peterburge susitiko su Rusijos ministru pirmininku Dmitrijumi Medvedevu ir teigė išgirdęs, kad rusai puikiai supranta Lietuvos apsisprendimą dėl Trečiojo energetikos paketo. Teigiamai A. Butkevičius įvertino ir D. Medvedevo asmenybę. Jis aiškino, kad vienas svarbių klausimų buvo energetika ir pradedant kalbėti D. Medvedevas pats pasakė, kad jis puikiai supranta, jog tai yra Lietuvos apsisprendimas dėl Trečiojo energetikos paketo. Nebuvo keliama jokių reikalavimų, kad Lietuva pakeistų poziciją. Tik buvo priminta, kad ji pasirinko pačią griežčiausią poziciją netgi lyginant su Lenkija ir Vokietija. Faktiškai buvo pripažinta, kad šitas sprendimas priimtas, ir tai Lietuvos valstybės reikalas. Dvišalis premjerų lygio susitikimas vyko po trejų metų pertraukos, kai 2010 metų kovą Maskvoje dvišalius klausimus aptarė tuometiniai ministrai pirmininkai Andrius Kubilius ir Vladimiras Putinas.

Verdantis Korėjos pusiasalis

Beveik du mėnesius Korėjos pusiasalį į dvi dalis nuo 1953 metų padalijusi 38 lygiagretė, skirianti Šiaurės ir Pietų Korėjas, vos atlaikė beveik įsižiebiančią karo grėsmę. Padidėjusi karinė įtampa Korėjos pusiasalyje tvyrojo nuo tada, kai vasarį Šiaurės Korėja įvykdė trečią branduolinį bandymą. Daugelis Šiaurės Korėjos generolų yra pagyvenę, prisimenantys Korėjos karą, svajojantys dar kartą išeiti į frontą ir parodyti, ką sugeba. Jie negali atleisti pralaimėjimo, kuomet buvo nublokšti. Padėtis aštrėjo dar labiau, kai Šiaurės Korėja, esą įpykinta naujų Jungtinių Tautų sankcijų ir bendrų Pietų Korėjos ir JAV karinių pratybų, kelias savaites grasino raketų smūgiais ir branduoliniu karu. Įtampos apogėjus buvo pasiektas balandžio 15-ąją, kai Šiaurės Korėja minėjo valstybės įkūrėjo Kim Il Sungo (Kim Ir Seno) gimtadienį, paleisdama raketą. Paprastai Šiaurės Korėja įpratusi susieti aukšto lygio karinius bandymus su esminėmis savo režimo datomis. Prieš Kim Il Sungo šimtąsias gimimo metines 2012 metais vyko ilgo nuotolio raketų bandymai, kurie, deja, baigėsi nesėkme. Šiemet kovą ir balandžio pradžioje Pietų Korėjos žvalgyba turėjo žinių, kad Šiaurės Korėja paruoštas dvi vidutinio nuotolio raketas buvo pasirengusi paleisti per Kim Il Sungo 101-ąsias gimimo metines. Žinoma, kad parodę savo karingumą, pavyzdžiui, paleidę kelias raketas, Šiaurės Korėjos generolai jaučiasi galingi, nesuvokdami, kokį karinį potencialą turi JAV ir aplinkinės šalys.

Čečėnų tautos genocidas

Čečėnų tautos genocido vykdymas mokslininkų etnologų naujausiu požiūriu skirstomas į tris periodus.

Pirmasis periodas. Jis truko nuo čečėnų sukilimo 1821–1826 metais vadovaujant Beibulatui Taimijevui, Čečėnijos-Dagestano Imamato 1834–1859 metais sukūrimo vadovaujant Šamiliui ben Dingou iki Čečėnijos ir kitų Šiaurės Kaukazo tautų ištrėmimo į Turkiją 1864–1865 metais. Nereikia manyti, kad tarp šių periodų Čečėnijoje buvęs taikus laikotarpis. Karo veiksmai siekiant visai išnaikinti čečėnus (ir kitas tautas) pagal tautos požymį čia tęsėsi visą laiką praktiškai nuo Caro-Smaugiko, homoseksualo Ivano IV, t.y. nuo XVI amžiaus vidurio ir iki naujausių laikų, rusų antpuoliams tai sustiprėjant, tai kiek atslūgstant. Savo knygoje „Antrasis Čečėnijos karas“ Čečėnijos karų analitikė Ana Politkovskaja, nužudyta tiesioginiu Rusijos vadovybės nurodymu, remiasi Kaukazo karų meto aprašymu karininko Levo Tolotojaus apysakoje „Miško kirtimas“: čečėnas, pasaloje laukdamas rusų kareivių, kurie prieš save kirsdami plačią miško proskyną artinosi prie jo viensėdžio, ir matydamas, jog tie jau pasuko prie daubos, kurioje nuo priešo slėpėsi jo žmona, vaikai ir svainė, paleido į juos iš šautuvo paskutinius penkis ar šešis šūvius, bloškė į šalį jau nebereikalingą šautuvą, pašokęs visu ūgiu su peiliu rankoje puolė rusų kareivių durtuvus vildamasis savo gyvybės kaina bent kažkiek sulaikyti besiartinančius piktadarius, kad šeima spėtų atsiplėšti nuo užpuolikų. Tuo laikotarpiu per 40 metų Čečėnijos gyventojų Šiaurės Kaukaze sumažėjo nuo vieno milijono šešių šimtų šešiasdešimt tūkstančių iki 123 tūkstančių, vienais duomenimis, ir iki 80 tūkstančių, kitais duomenimis. Pagalvokite apie šiuos išties baisius skaičius. Per labai trumpą, istorijos požiūriu, laiką buvo praktiškai sunaikinta 94 procentai čečėnų tautos ne mūšiuose, o paprasčiausiai išskersta – moterys, vaikai, seneliai. Štai toks Rusijos imperializmo veidas.