2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Nesmurtiškumo mokymas ir taikymas politikoje

Apie popiežiaus Pranciškaus kreipimąsi Pasaulinei taikos dienai

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus paleidžia balandį, taikos simbolį

Abejonės dėl „teisingo karo“

Popiežius Pranciškus parengė kreipimąsi Pasaulinei taikos dienai, kuri jau 50-ąjį kartą bus minima 2017 metų sausio 1-ąją, per Naujuosius metus, kada liturgijoje švenčiama Dievo Gimdytojos iškilmė. norisi prisiminti vieną reikšmingą Jo tema – „Nesmurtiškumas – taikios politikos stilius“. 2016 metų balandžio 11–13 dienomis Popiežiškoji teisingumo ir taikos taryba kartu su Tarptautine krikščionių taikos gynėjų Pax Christi organizacija buvo surengusi konferenciją „Nesmurtiškumas ir teisingos taikos sąlytis“ – pirmasis tokio pobūdžio susitikimas Vatikane. Buvo iškelta atitinkama iniciatyva. Į konferenciją susirinkę dvasininkijos ir vienuolijų atstovai, teologai ir pasauliečiai iš visų kontinentų išreiškė nuostatą, jog Katalikų Bažnyčia aktyviau pasisakytų prieš visas smurto formas ir skatintų nesmurtiškumą tarptautinėje politikoje. Tą renginį, kaip labai reikalingą, laišku pasveikinęs Šventasis Tėvas nurodė, kad, plėtojant nesmurtingumo ir teisingos taikos principus, būtina įtvirtinti žmonijos, kaip tautų šeimos, sampratą.

Tautų Karaliau, apšvieski mūsų širdis Betliejaus žvaigžde

Kun. Robertas PUKENIS

Gruodžio pabaigoje paminėjome didžiausią įvykį – Kristaus gimimą. Taikos kunigaikštis atėjo tada, kai visoje žemėje buvo taika. Valdant cezariui Augustui (12 pr. Kr. – 14 po Kr.), Romos imperija pradėjo klasikinį savo teisės ir ekonomino klestėjimo laikotarpį. Kristus gimė pranašų nusakytu laiku ir nusakytoje vietoje (Betliejuje). Jis tapo prieštaravimo ženklu. Trys karaliai iš Persijos ėjo jį pagarbinti, o Erodas Jo ieškojo norėdamas nužudyti. Niekas neliko abejingas: vieni buvo „už“, o kiti – „prieš“. Nuo Kristaus gimimo žmonija skaičiuoja metus. Laukiame ateinant 2017-ųjų metų. Atsigręžę atgal, susimąstome. Juk Kristus yra pasaulio Viešpats, jam priklauso erdvė ir laikas, tačiau kodėl nepasikeitė daugumos žmonių širdys: gyvena lyg Dievo nebūtų, jiems viskas „vienodai rodo“? Per du tūkstančius metų pasaulis, aišku, pasikeitė. Seniau kovėsi kalavijais, ietimis, o šiandien viena bomba galima nušluoti pusę Lietuvos. Karai, žudynės tebevyksta. Ar žvelgdami į šį gruodį, galėtume atsakyti, į kur labiau gręžiasi žmonija – į taiką ar į karą? Be abejonės, sveikintina taikos pergalė Kolumbijoje. Po 50 metų trukusio pilietinio karo šios šalies prezidentas Chuanas Manuelis Santosas (Juan Manuel Santos) sugebėjo susitarti su marksistų sukilėliais FARC, nors netrukus vykusiame referendume žmonės nežymia persvara atmetė šį taikos susitarimą. Didesnei daliai rinkėjų atrodė, kad sukilėliai už 260 tūkst gyvybių turi sedėti kalėjime, o ne gauti vietas Kolumbijos parlamente. Mąstyta logiškai, bet prisiminkime, kad Lotynų Amerikoje vyrauja per didelė socialinė atskirtis, vieni valdo didžiulius žemės plotus, o kiti skursta. Toks kontrastas visur sukelia pasipriešinimą valdžiai. Galbūt Vašingtonas derybose su Kubos vyriausybe privertė, kad ši nutrauktų bet kokį Kolumbijos sukilėlių finansavimą, o Venesuelos ekonomika žiauriai smuko ir venesueliečiai atsikandę Hugo Čaveso (Hugo Chavez) kurto „modernaus socializmo“, kiekvienu metu gali nuversti savo prezidentą Nikolą Madurą (Nicolas Maduro). Venesuelos prezidento pozicijos visai silpnos, nors jis ir yra H. Čaveso auklėtinis, bet neturi tokios charizmos kaip mokytojas. Taigi Kolumbijos sukilėliai, supratę, kad jiems gresia badas miškuose, pradėjo blaiviai mąstyti apie taiką, o ne apie socializmą. Už taikos susitarimą Kolumbijos prezidentas Ch. M. Santosas buvo apdovanotas Nobelio taikos premija, įvertintas Šv. Pranciškaus žibintu – simboliniu katalikų taikos apdovanojimu (Lampara). Priėmęs šį garbingą apdovanojimą, Kolumbijos prezidentas sakė: „Šiandien noriu paprašyti šventojo Pranciškaus ir toliau įkvėpti mus, kad ši taika, dėl kurios susitarėme, būtų jaučiama kiekviename Kolumbijos mieste, kaime ir kiekvienoje šeimoje“. Nuostabu, kad Kolumbijos prezidentas taiką valstybėje sieja su taika šeimoje.

Eterio balsai iš anapus

Kai laisvas žodis skęsdavo ūžesy...

Kauno „Objekto Nr. 603“ siųstuvo pastatas jamming.info nuotraukos

Tie, kuriems teko gyventi sovietmečiu, be abejonės, prisimena nedidelį radijo imtuvą „VEF“, iš kurio prisiglaudus galima būdavo išgirsti per ūžesį sklindančius žodžius. Tie žodžiai ne vienai pokario kartai buvo vienintelė prošvaistė išgirsti ir sužinoti laisvą tautiečių žodį, ne vienam įkvėpusį vilties, kad blogio imperija kada nors bus sugriauta. 2008 m. gegužės 14 d. Genocido aukų muziejuje buvo pristatytas lietuviškas dokumentinis filmas apie sovietinę užsienio radijo stočių trukdymo praktiką. Pavadinimas „Triukšmo imperija“ – aliuzija į JAV prezidento Ronaldo Reigano įvardytą „blogio imperiją“. Pristatyme dalyvavo filmo kūrėjai – scenarijaus autorius ir temos tyrėjas Rimantas Pleikys, režisierius Domantas Vildžiūnas. Kūrinys atskleidė mažai žinomas propagandinio karo detales, pasakojo apie šaltojo karo metu komunistiniam Rytų Europos blokui priklausančiuose kraštuose vykdytą eterio cenzūrą – trukdžius. Juk ne veltui komunistinės valdžios, paklusdamos SSRS diktatui, nekentė laisvo žodžio ir laisvės troškimo, bijojo laisvo žodžio ir ne tik įvedė įstatymus „dėl šmeižimo“, bet ir pradėjo trukdyti Vakarų radijo stočių laidas.

Nelietuviai – Lietuvai

Garsus litvakas, 1 JAV cento autorius, gimė Šiauliuose

Atminimo ženklą Viktorui Deividui Breneriui sukūrė prof. Vaidotas Janulis

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje prisimintas žymus šiaulietis litvakas Viktoras Deividas Breneris (Victor David Brenner). Šiauliečiai turėjo galimybę ne tik sužinoti apie JAV išgarsėjusio skulptoriaus gyvenimą, bet ir išskirtinę galimybę pamatyti jo autorinius darbus, kuriuos į Šiaulius atvežė Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus.

Pasak šio muziejaus direktoriaus Osvaldo Daugelio, už tai, kad V. D. Brenerio autoriniai darbai grįžo į Lietuvą, turėtume būti dėkingi kitam išeiviui iš Lietuvos – kolekcininkui Aleksandrui Mykolui Račkui. Garsaus JAV skulptoriaus ir medalininko kūryba susidomėjęs A. M. Račkus nuo 1910 metų surinko nemažai V. D. Brenerio darbų, kuriuos 1935 metais atvežė į Lietuvą ir kartu su savo surinkta numizmatikos kolekcija perdavė tuometiniam Kultūros departamentui. Dabar V. D. Brenerio kūriniai saugomi Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Numizmatikos skyriuje.

Nelietuviai – Lietuvai

Ar man vis dar gyvas seniai miręs 120-metis Eretas?

Doc. dr. Asta Gustaitienė,

Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Lituanistikos katedros vedėja

Juozas Eretas

Spalio 18 dieną šveicarui Juozui Eretui būtų sukakę 120 metų. 1896 X 18–1984 III 13 – tokie Juozo Ereto gimimo ir mirties metai Bazelio kapinaitėse įspausti ant paminklinio akmens. Iškaltos datos ir mažas brūkšnelis tarp jų žymi gana ilgą šio žmogaus nugyventą amžių – 88 metus.

Iš nuotraukos žvelgia ryškių, taisyklingų veido bruožų, gilaus, skvarbaus žvilgsnio vyras. Čia jis žvelgia, yra gyvas, o jo veidas, net nepaisant nelietuviško gymio, kažkuo primena mūsų didžiuosius XX amžiaus pradžios lietuvius, – Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, Joną Biliūną, Vincą Mykolaitį-Putiną, o gal Vydūną? Atsispindi tokia pati asmenybės šviesa, valingas charakteris, mangnetizmas. Kas buvo jis? Truputį literatas, literatūros tyrinėtojas, istorikas, vertėjas, prancūzų, austrų, šveicarų literatūros profesorius, VDU Visuotinės literatūros katedros vedėjas ir mokytojas, Lietuvos kariuomenės savanoris, užburiantis oratorius, spaudos bendradarbis, muzikologas, diplomatas, blaivybės puoselėtojas, katalikiškų organizacijų kūrėjas ir stiprintojas, žmogus, ypač mylėjęs lietuvišką žodį. Jis domėjosi viskuo, jis barstė save viskam – kūrimui, vertimams, literatūros kūrinių analizei, bendravimui su studentais. Dar ir šiandien Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Retų leidinių skyriuje galima rasti tarpukario Kauno Vytauto Didžiojo universiteto studijų knygelių, kuriose pamatai dailiai suraitytą Ereto parašą su įvertinimu ir tam tikrą prierašą – komentarą.1