2015 metai

Pašvęstasis gyvenimas – vienas didžiausių Bažnyčios lobių

Popiežius Pranciškus su vienuoliais, kongreso delegatais Nuotrauka iš „L'Osservatore Romano“

Balandžio viduryje į Romą buvo atvykę apie 1300 vienuolių ir apaštalinių bendruomenių narių, moterų ir vyrų, atsakingų už ugdymą įvairiuose pašvęstojo gyvenimo tarpsniuose, iš viso pasaulio ir visų kontinentų, daugiau kaip iš 100 kraštų. Jie dalyvavo Pašvęstojo gyvenimo kongregacijos surengtame kongrese ugdytojams. Jame dalyvavo ir trys delegatai iš Lietuvos.

Balandžio 11-ąją, šeštadienį, popiežius Pranciškus sutiko didžiulį būrį vienuolių, moterų ir vyrų, atsakingų už pašvęstojo gyvenimo formaciją, dalyvavusių kongrese Romoje. Jų buvo tiek daug, kad, anot Šventojo Tėvo, būtų galima pagalvoti, jog nėra pašaukimų krizės. Bet iš tiesų pašaukimų skaičius neabejotinai mažėja ir ugdytojų uždavinys jaunuolių širdyse įžiebti Jėzaus šviesą, kad dalintųsi tais pačiais jausmais, tampa dar svarbesnis. Labai svarbus liudijimas apie pašvęstojo gyvenimo grožį. Ten, kur nėra liudijimo ir gyvenimo integralumo, nebus ir pašaukimų. Ugdytojai yra pašaukti liudyti. Jie nėra vien mokytojai, bet ir Kristaus sekimo liudytojai savo pačių gyvenimu.

„Atvirumo reikia ir vienuoliams, ir svečiams“

Atvirų durų diena Lietuvos vienuolijose

Nukryžiuotojo Kristaus seserų kongregacijos sesuo Viktorija Voidogaitė CC

Popiežiaus Pranciškaus iniciatyva paskelbtais Pašvęstojo gyvenimo metais Lietuvos vienuolijos nutarė balandžio 25 dieną, Gerojo Ganytojo sekmadienio išvakarėse, suorganizuoti Atvirų durų dieną. Kaip jau esame rašę, tą dieną be specialaus išankstinio susitarimo galėsite pasibelsti į sąraše http://www.vitaconsecrata.lt/pasvestojo-gyvenimo-metai/metu-renginiai-lietuvoje/vienuolynai-priima-ekskursijas nurodytų vienuolinių namų Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Marijampolėje, Kretingoje, Kaišiadoryse, Krikštėnuose, Šiluvoje duris. Tai bus puiki galimybė iš arčiau pažvelgti į brolių ir seserų vienuolių gyvenimo realybę, pabendrauti su pašvęstaisiais, kartu su jais pasimelsti, susipažinti su jų veiklos barais. Apie Atvirų durų dieną plačiau pasakoja Pašvęstojo gyvenimo metų Lietuvoje organizacinės komandos koordinatorė, Nukryžiuotojo Kristaus seserų kongregacijos sesuo Viktorija VOIDOGAITĖ CC.

Bendruomenėse

Laukia palaimintojo Mykolo Giedraičio stebuklų

Reguliariųjų atgailos kanauninkų Baltųjų augustinų vienuolynas sugrįžta į Videniškius

Ona Kaupinytė

Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė su Videniškių Šv. Lauryno parapijos klebonu mons. Kęstučiu Kazlausku aptarė vertingo objekto – bažnyčios ir vienuolyno ansamblio – išsaugojimo ir panaudojimo galimybes Kultūros paveldo departamento nuotrauka

Nepelnytai primiršti Videniškiai – mažas provincijos miestelis Molėtų rajone – greitai nušvis naujomis spalvomis – gegužės 4 dieną iškilmingai duris atversiančiame restauruotame vienuolyno pastate veiks sakralinių amatų centras, muziejinės ekspozicijos.

Žymiausias iš Giedraičių

Gegužės 4-oji – iš Videniškių kilusio liaudyje vadinamo palaimintuoju Mykolo Giedraičio (1425–1485) mirties diena. Jo atminimas ypač puoselėjamas Lenkijoje, Krokuvoje, kur gyveno šis iš Lietuvos išvykęs kunigaikštiškos kilmės vienuolis. Pasakojama, kad fizinė negalia jį pastūmėjo ieškoti dvasinio tobulumo. Nuo mažens būdamas šlubas ir mažo ūgio įprato šalintis pasaulio tuštybių. Tėvai per daug nesirūpino sergančiu vaiku, neišmokė jo net skaityti. Bistryčioje įstojęs į reguliariosios Atgailos kanauninkus, vadinamuosius Baltuosius augustinus, išvyko į Krokuvoje prie Šv. Morkaus bažnyčios esantį ordino vienuolyną. Čia išmoko rašto ir pradėjo studijuoti Krokuvos Jogailaičių universitete, įgijo menų ir filosofijos mokslų bakalauro laipsnį. Jis buvo pirmasis studentas iš Lietuvos šiame universitete, savo stebuklais vėliau išgarsinęs ir patį reguliariųjų kanauninkų vienuolyną. Uždaras gyvenimo būdas, maldos leido Mykolui patirti apreiškimų, apie kuriuos prasitarė tik vienuolyno viršininkui mirties patale. Jis visą gyvenimą stengėsi laikytis Jėzaus nuo Kryžiaus ištartų žodžių, kuriuos jis išgirdo melsdamasis ties vienu bažnyčios paveikslu. Jėzus jam pasakęs: „Mykolai, išlik kantrus iki mirties ir laimėsi garbės vainiką“.

Vienuolių kūrybos atspindžiai

Poetės ir vienuolės gyvenimo posūkiai

Daiva Červokienė

Švenčiausiosios Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų kongregacijos (MVS) vienuolė poetė Gynė Dineikaitė Autorės nuotrauka

Švenčiausiosios Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų kongregacijos (MVS) vienuolės, poetės Gynės Dineikaitės gyvenime buvo daug posūkių: baigusi lietuvių kalbos ir literatūros studijas mokytojavo, dirbo bibliografe, turizmo metodininke, dėstė tikybą. Užauginusi sūnų ir įveikusi vėžį, tapusi našle, įstojo į vienuolyną. Išleidusi ketvirtą poezijos knygą 80-metė tapo Lietuvos rašytojų sąjungos nare. Dievui pašvęsto gyvenimo metais ses. G. Dineikaitė išleido šeštąją poezijos knygą „Nesujudėjo net žolė“.

Autorės ir leidėjų požiūris

„Nuo jaunystės jaučiau širdy kūrybos kibirkštis ir pašaukimą į vienuolystę, kurie įgavo realią išraišką tik brandžiame amžiuje. Pirmoji poezijos knyga pasirodė 1981 metais. Išleidusi ketvirtą knygą 2012 metais tapau Lietuvos rašytojų sąjungos nare. Knygoje amžinybės blyksniai žmogaus trapume lyg ramiam ežere, tikiu, šviečia“, – trumpai pristato autorė šeštąją savo poezijos knygą.