2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai

Lietuvos valstybės kūrėjai buvo ir kunigai

Lietuvos Taryba, pasirašiusi 1918 m. vasario 16 d. valstybės Nepriklausomybės atkūrimo Aktą. Sėdi (iš kairės): Jonas Vileišis, Jurgis Šaulys, kun. Justinas Staugaitis, Stanislovas Narutavičius, Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, kun. Jurgis Šaulys, Kazimieras Steponas Kairys, Jonas Smilgevičius; stovi: Kazimieras Bizauskas, Jonas Vailokaitis, Donatas Malinauskas, kun. Vladas Mironas, Mykolas Biržiška, kun. Alfonsas Petrulis, Saliamonas Banaitis, Petras Klimas, Aleksandras Stulginskis, Jokūbas Šernas, Pranas Dovydaitis. Vilnius, 1918 m. vasaris. Fotografas A. Jurašaitis Lietuvos centrinis valstybės archyvas. A073-P0955

Pirmasis pasaulinis karas sudarė palankias tarptautines aplinkybes ir palankiai pakoregavo Lietuvos geopolitinę situaciją savarankiškumo siekiams įgyvendinti, jo metu garsiau reikalauta autonomijos. 1917 m. rugsėjo 18–23 d. Vilniuje vykusi Lietuvių konferencija nusprendė, kad galutinę valstybės valdymo formą ir santykius su kaimyninėmis valstybėmis nustatys demokratiškai visų gyventojų išrinktas Steigiamasis Seimas. Šiam tikslui įgyvendinti buvo išrinkta dvidešimtiems asmenų Lietuvos Taryba, kurią sudarė pagrindinių to meto lietuvių politinių srovių atstovai. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba, pirmininkaujama Jono Basanavičiaus, vienbalsiai priėmė ir paskelbė Lietuvos nepriklausomybės Aktą. Jį pasirašė visi dvidešimt Lietuvos Tarybos narių:

Saliamonas Banaitis (1866 07 15–1933 05 04), Jonas Basanavičius (1851 11 23–1927 02 16), Mykolas Biržiška (1882 08 24–1962 08 24), Kazimieras Bizauskas (1892 02 15–1941 06 26), Pranas Dovydaitis (1886 12 02–1942 11 04), Steponas Kairys (1879 01 03–1964 12 16), Petras Klimas (1891 02 23–1969 01 16), Donatas Malinauskas (1869 03 07– 1942 11 30), Vladas Mironas (1880 06 22–1953 02 18), Stanislovas Narutavičius (1862 09 02–1932 12  31), Alfonsas Petrulis (1873 08 04–1928 06 28), Antanas Smetona (1874 08 10– 1944 01 09), Jonas Smilgevičius (1870 02 12–1942 09 27), Justinas Staugaitis (1866 11 14–1943 07 08), Aleksandras Stulginskis (1885 02 26–1969 09 22), Jurgis Šaulys (1879 05 05–1948 10 18), Kazimieras Steponas Šaulys (1872 01 28–1964 05 09), Jokūbas Šernas (1888 06 14–1926 07 31), Jonas Vailokaitis (1886 06 25–1944 12 16), Jonas Vileišis (1872 01 03–1942 06 01).

Pelenų dieną, vasario 16-ąją, pirmąjį Gavėnios penktadienį, Lietuvos vyskupai skelbia apie atleidimą nuo pareigos susilaikyti nuo mėsiškų valgių

Pelenų diena prasideda Gavėnia, skirta pasiruošti Jėzaus Kristaus mirties ir prisikėlimo – Velykų – šventei. Šis tikintiesiems svarbus susikaupimo laikas yra paženklintas atgaila, artimo meilės darbais ir malda. Viena iš konkrečių atgailos išraiškų yra susilaikymas nuo mėsiškų valgių (abstinencija). Todėl visais metų penktadieniais, o ypač Gavėnios metu, prisimenant Jėzaus Kristaus kančią ant Kryžiaus, katalikai turi pareigą susilaikyti nuo mėsiškų valgių. (žr. 2006 m. LVK instrukcija dėl atgailos ir pasninko dienų).

Šiemet pirmąjį Gavėnios penktadienį švenčiame vasario 16-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį. Ši mūsų Valstybės sukaktis labai svarbi ir Bažnyčiai. Nepriklausomą Lietuvą kūrė laisvi, tikintys žmonės. Atsižvelgdami į šią džiugią ir reikšmingą mūsų Valstybės sukaktį, Lietuvos vyskupai kviečia visus jungtis į padėkos už laisvės dovaną maldą ir pirmąjį šių metų Gavėnios penktadienį, vasario 16 dieną, atleidžia tikinčiuosius nuo pareigos susilaikyti nuo mėsiškų valgių (abstinencijos). Pareiga susilaikyti nuo mėsiškų valgių ir toliau galioja visais kitais metų penktadieniais, o visi pageidaujantys nuo mėsiškų valgių galės susilaikyti ir šių metų vasario 16-ąją.

Popiežius Pranciškus Čilėje ir Peru

Šventąjį Tėvą pasitiko kadenciją baigianti Čilės prezidentė Mišelė Bašelė

Popiežius Pranciškus atliko 22-ąją tarptautinę kelionę, šįkart į gimtojo žemyno valstybes Čilę ir Peru. Sausio 15–18 dienomis jis lankėsi Čilėje. Beje, šios valstybės sostinėje Santjage 1960 metais vyko jo, kaip Jėzuitų vienuolijos novicijaus, teologinė formacija. Santjago oro uoste sausio 15-ąją Šventąjį Tėvą pasitiko kadenciją baigianti šalies prezidentė Mišelė Bašelė (Michelle Bachelet), karinių pajėgų reprezentacinis dalinys ir vaikų atliekama muzika ir dainos. Daug žmonių jo laukė gatvėse, sveikino važiuojantį iš oro uosto į miestą. Pakeliui į nunciatūrą kortežas sustojo prie Šv. Baltramiejaus parapijos, ir popiežius Pranciškus pasimeldė prie „vargšų vyskupo“ Enrikės Alvaro Urutijos (Enrique Alvearo Urrutia) kapo.

Kaip įprasta, Šventojo Tėvo kelionė prasidėjo nuo susitikimo su aukščiausiais jį priimančio krašto valdžios autoritetais, su prezidente, senato ir atstovų rūmų pirmininkais. Kalbėdamas prezidentūroje, popiežius Pranciškus priminė čiliečio šventojo Alberto Urtados (Alberto Hurtado Cruchaga, 1901–1952) žodžius, jog tauta yra ne tiek jos sienos, jūros, kalnai ar tradicijos, bet „misija, kurią dar reikia įvykdyti“, – ateitis, kuri priklauso nuo sugebėjimo girdėti, išklausyti, ypač tokioje šalyje kaip Čilė, kuri istoriškai, etniškai, kultūriškai yra daugialypė. Daug yra balsų, kuriuos reikia išgirsti. Popiežius Pranciškus vardijo bedarbius, kurie nesugeba išlaikyti savęs ir savo šeimų; indėnų gentis, kurios nori išsaugoti savo teises ir kultūrą; migrantus, kurie ieško galimybių sau, bet irgi prisideda prie bendros pažangos; jaunuolių, kuriems būtinos gyvenimo perspektyvos, o ne narkotikų liūnas; išmintingų senelių.

Maldų už krikščionių vienybę savaitė

Sausio 18 dieną prasidėjo Maldų už krikščionių vienybę savaitė, kurios metu krikščionys skatinami susitikti, susipažinti, melstis kartu, atsimenant savo Viešpaties maldą, kad Jo mokiniai būtų „viena“. Popiežiškoji krikščionių vienybės taryba yra atsakinga už katalikų Bažnyčios dialogą su kitomis krikščioniškomis Bažnyčiomis ir bendruomenėmis aukščiausiu lygiu. Sausio 18 dieną šios tarybos pirmininkas kardinolas Kurtas Kochas lankėsi Šveicarijoje, Ženevoje, ir kartu su Pasaulinės Bažnyčių Tarybos pirmininku, pastoriumi Olavu Fykse Tveitu ir Pasaulinės Liuteronų Federacijos sekretoriumi Martinu Jungu simboliškai pratęsė vieną iš svarbiausių 2016–2017 metų ekumeninių pasiekimų: Reformacijos permąstymą.

Daug amžių Reformacijos sukaktys ir jubiliejai buvo galimybė katalikams ir protestantams patvirtinti savo susipriešinimą. Tačiau prieš kelerius metus ši perspektyva pradėta keisti, dėmesį labiau sutelkiant ne į skirtumus, kurie išlieka, bet į bendrumą, į kitos pusės dovanas ir į savo pačių klaidas ar nuodėmes. Taip atsirado bendras dokumentas „Nuo konflikto iki bendrystės“ ir galiausiai tapo įmanoma tai, kas buvo sunkiai įsivaizduojama: 2016 m. spalio 31 d. Lunde popiežius Pranciškus dalyvavo Reformacijos jubiliejaus inauguracijoje kartu su protestantiško pasaulio lyderiais. Šiame susitikime esminis akcentas skirtas atgailai už tarpusavio vienybei padarytas žaizdas ir suvokimo, jog krikščionys turi stengtis suartėti tarpusavyje, žadinimui. Krikščionių susiskaldymo žala yra akivaizdi dar ir todėl, kad mažina ar visai panaikina jų liudijimo tikimybę.

Kaune posėdžiavo Lietuvos vyskupai

2018 m. sausio 15 d. Kaune vyko Lietuvos Vyskupų Konferencijos plenarinis posėdis. Jame dalyvavo Apaštalinis Nuncijus Lietuvai arkivysk. P. Lopesas Kvintana (P. López Quintana), arkivyskupai G. Grušas, L. Virbalas, S. Tamkevičius; vyskupai E. Bartulis, J. Ivanauskas, K. Kėvalas, R. Norvila, A. Poniškaitis, D. Trijonis ir L. Vodopjanovas.

Plenarinį posėdį įžanginiu žodžiu pradėjo Apaštalinis Nuncijus Lietuvai arkivysk. P. Lopesas Kvintana. Jis pasveikino susirinkusiuosius ir pažymėjo, kad jo dalyvavimas šiame posėdyje yra vyskupų vienybės su Šventuoju Tėvu ženklas. Apaštalinis Nuncijus papasakojo apie Popiežiaus Pranciškaus kelionę į Čilę ir Peru bei pakvietė lydėti jį malda kelionėje po šias dvi Pietų Amerikos valstybes. Nuncijus taip pat kalbėjo apie popiežiaus Pranciškaus vizito į Lietuvą galimybę bei ragino melstis, kad taptų įmanoma.

Nepasitenkinimas paskelbus KGB agentų archyvinių asmens bylų registracijos žurnalą

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) paviešino KGB agentų archyvinių asmens bylų registracijos žurnalą, kuriame yra ir trijų jau mirusių iškilių Lietuvos asmenybių – aktoriaus Donato Banionio, dirigento Sauliaus Sondeckio bei kardinolo Vincento Sladkevičiaus – pavardės. Kaip skelbia LGGRTC, paviešintasis sąrašas, (kaip ir daugelis KGB dokumentų), turi būti vertinamas kritiškai. Visas agentų registracijos žurnalas parašytas ranka. Keli asmenys įrašyti kiek kitu rašikliu, kita rašysena. Neišlaikytas chronologinis eiliškumas, todėl žurnale pateiktų duomenų patikrinimui buvo skirtas ypatingas dėmesys. Tarp pabaigoje įrašytų asmenų yra ne tik Donatas Banionis, Saulius Sondeckis, bet ir Antanas Urbonas, kuris išdavė Adolfą Ramanauską-Vanagą ir dėl jo bendradarbiavimo su KGB abejonių nekyla. Kardinolo V. Sladkevičiaus įrašymo aplinkybės lieka neaiškios – kiti dokumentai rodo, kad vysk. V. Sladkevičius buvo verbuotas 1958 metais, tačiau nebendradarbiavo (agento darbo byla neužvesta) ir po metų iš agentūrinio tinklo išbrauktas bei ištremtas į Nemunėlio Radviliškį. Tačiau, šalia įrašytas ir kitas vyskupas Liudvikas Povilonis, apie kurio ryšius su KGB buvo įtariama ir sovietmečiu, taip pat Krizostomas Labanauskas, buvęs partizanas, pasukęs išdavystės keliu. Registracijos žurnale įrašyta ir nemažai kunigų, kurių vieni išduodavo žmones, vykdė režimui palankią politiką tikybos klausimais (Nr.264 Stasys Markonis, Nr. 1315 Nikodemas Švogžlys, Nr. 1327 Petras Maželis, Nr. 1474 Povilas Bakšys), kiti visaip bandė išvengti kontaktų su saugumo struktūromis. Šis žurnalas nėra ir nebus slaptas dokumentas, jis bus laisvai prieinamas Lietuvos ypatingajame archyve (tik pagal Liustracijos įstatymo nuostatas neskelbiant prisipažinusių agentų, kurių žurnale yra 22), todėl be papildomo žurnale įrašytų asmenų veiklos tyrimo informacija gali būti neatitinkanti tikrovės (kaip V. Sidzikausko, V. Sladkevičiaus ar kitais atvejais, kurių viso tyrimo metu nustatyta 37).

Kardinolas Vincentas Sladkevičius ir KGB archyvai

Kardinolo Vincento Sladkevičiaus negalima traktuoti kaip KGB agento, nors 1958 m. balandžio 16 d. LTSR KGB 4 valdybos, 1 poskyrio viršininko pavaduotojas kapitonas Domarkas jį įvardija kaip KGB agentą (LYA,ap.45,b.98,1.10-13. Vysk. T. Matulionio sekimo byla).

Iš kitų tos pačios bylos dokumentų paaiškėja, kad, grįžus iš lagerio vysk. T. Matulioniui, o kun. V. Sladkevičiui dirbant Tarpdiecezinėje Kauno kunigų seminarijoje, 1957 metais KGB du kartus bandė verbuoti ir nepasisekus pašalino jį iš dėstytojo pareigų.

1957 m. gruodžio 25 d. kun. V. Sladkevičių slapta konsekravus vyskupu, o vysk. T. Matulionį 1958 m. spalio 17 d. ištrėmus į Šeduvą, KGB puoselėjo viltį įtraukti vysk. V. Sladkevičių į „slaptą“ bendradarbiavimą. 1958 m. spalio 5 d. LTSR KGB pirmininko pavaduotojas pulkininkas Martavičius apie tai rašo į SSSR KGB (t.p.,1.28-31). Jei nesutiks bendradarbiauti, nebus leidžiama valdyti vyskupijos ir taip pat bus ištremtas.

Vyskupai apie Korėjų viršūnių susitikimą

Besiruošiant Pjongčange, Pietų Korėjoje, vasarį vyksiančioms žiemos olimpinėms žaidynėms, kalbama apie Korėjų viršūnių susitikimą. Jame – ir karo išskirtų šeimų klausimas. Pietų Korėjos vyskupai pažymi, kad „esame viena tauta, viena šeima ir tai – kiekvieno dialogo pamatas. Tačiau reikia nuveikti daugiau, daryti viską, kas įmanoma, kad Korėja vėl susivienytų“. Tedžono vyskupas Lazarus Ju Jong-sikas labai džiaugiasi išgirdęs žinias apie viršūnių susitikimą, kuriame dalyvavo abiejų Korėjų delegacijos, vyksiančios į būsimas žaidynes. Tai – vienas pirmųjų aukšto lygio susitikimų tarp Pietų ir Šiaurės Korėjų atstovų. Pasak vyskupo, susitikimo rezultatai puikūs. Svarbu, kad abi šalys išreiškė norą dalyvauti žiemos olimpinėse žaidynėse, kad delegacijoje būtų ne tik atletai, be ir žurnalistai, aukšto lygio valdžios atstovai ir sportininkus dainomis bei šokiais palaikanti merginų grupė. Susitikime neapsiribota vien olimpinėmis žaidynėmis – po ilgus metus trukusios įtampos ima megztis dialogas, kurį labai skatino Korėjos vyskupai. Jie ypač ragina spręsti karo išskirtų šeimų klausimą.

Palaimintojo Teofiliaus litanija

Kyrie, eleison! Christe, eleison! Kyrie, eleison!

Kristau, išgirsk mus! Kristau, išklausyk mus!

Tėve, dangaus Dieve, pasigailėk mūsų!

Sūnau, pasaulio Atpirkėjau, Dieve, pasigailėk mūsų!

Šventoji Dvasia, Dieve, pasigailėk mūsų!

Šventoji Trejybe, vienas Dieve, pasigailėk mūsų!

Šventoji Marija, melski už mus!

Palaimintasis Teofiliau, melski už mus!

Švento gyvenimo vyskupe, melski už mus!

Dievo Apvaizda pasitikintis kankiny, melski už mus!