"XXI amžiaus" priedas apie pasaulio krikščionis, 2003 m. rugpjūčio 29 d., Nr. 6 (15)

PRIEDAI









ARCHYVAS
2001 metai
2002 metai
2003 metai

Bažnyčia, kurią reikia mylėti

Kaip žinoma, gegužės antroje pusėje Kazachstane lankėsi Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Andželas Sodanas. Šio vizito metu, be kita ko, buvo pranešta apie popiežiaus Jono Pauliaus II padarytus žymius struktūrinius pakeitimus Kazachstano Katalikų Bažnyčioje, įkuriant naujas vyskupijas, bažnytinę metropoliją ir vyskupų konferenciją. Plačiau apie tai rašoma šio „XXI amžiaus“ numerio antrajame puslapyje, o čia pateikiamas visuotinės svarbos kardinolo A.Sodano pamokslas, kurį jis pasakė gegužės 19 dieną Karagandos katedroje, aukodamas šv. Mišias iš visos diecezijos susirinkusiems kunigams ir vienuolijų nariams.

Kardinolas Andželas Sodanas

Andželas Sodanas gimė 1927 m. lapkričio 23 d. Izola d’Asti vietovėje, šiaurinėje Italijos dalyje. Jo tėvas buvo Italijos parlamento deputatas.
Mokėsi Asčio mažojoje ir didžiojoje dvasinėse seminarijose. Teologijos daktaro laipsnį įgijo Romos popiežiškajame Grigaliaus universitete. Vėliau, mokydamasis Bažnyčios diplomatinėje akademijoje, antrąjį kanonų teisės doktoratą apgynė Popiežiškajame Laterano universitete.
Kunigystės šventimus Astyje gavo 1950 m. rugsėjo 23 d. Nuo tada iki 1959 metų dirbo Asčio teologijos fakultete, vėliau, kaip minėta, Romoje tęsė mokslines studijas, dirbo Vatikano diplomatinių atstovybių sekretoriumi Lotynų Amerikos šalyse. Nuo 1969-ųjų iki 1977 metų dirbo Vatikano tarpvalstybinių santykių taryboje.
1977 m. lapkričio 30 d. buvo konsekruotas tituliniu arkivyskupu ir paskirtas apaštaliniu nuncijumi Čilėje. 1988-aisiais grįžo į Vatikaną ir buvo paskirtas Vatikano santykių su užsienio valstybėmis sekretoriumi (užsienio reikalų ministru), kartu vadovavo specialiai santykiams su Rusija sudarytai komisijai. 1990 metais buvo paskirtas Vatikano valstybės sekretoriumi ir 1991 m. birželio 28 d. pakeltas kardinolu.


Tėvas siuvėjas
Popiežiaus šv. Pijaus X išrinkimo 100-osioms metinėms

Popiežius šv. Pijus X

Rugpjūčio 21 dieną Bažnyčia liturginiame kalendoriuje minėjo šventąjį popiežių Pijų X.
Pijus X, 259-asis apaštalo Petro įpėdinis, valdęs Bažnyčią vienuolika metų, lig šiol yra vienintelis praėjusio šimtmečio popiežius, paskelbtas šventuoju. Rugpjūčio 4 dieną buvo minimos Pijaus X - Giuseppe Melchiorre Sarto - išrinkimo popiežiumi 100-osios metinės. Venecijos bažnytinė provincija šiaurės Italijoje, kur šventasis popiežius Pijus X gimė, kunigavo ir vyskupavo, pasistengė kuo iškilmingiau pagerbti savo kraštiečio atminimą ir jo įnašą į Bažnyčios gyvenimą. Šventiniai renginiai numatyti ir liturginio minėjimo dieną.
Pijus X mėgo save vadinti „varganu kaimo klebonu“, o kartais, išgirdęs kreipinį „Šventasis Tėve“, - itališkai „Padre Santo“, – kukliai šmaikštaudamas atsakydavo: „Ne santo, bet Sarto“ („sarto“ itališkai reiškia „siuvėjas“).


Slovėnijos vyskupai susirūpinę dėl išpuolių prieš Katalikų Bažnyčią

Slovėnijos vyskupų konferencija protestuoja prieš Katalikų Bažnyčios šmeižimą šalies žiniasklaidoje, tyčiojimąsi iš religinių simbolių ir prieš vietinės valdžios pareigūnų savivališkus religijos laisvę varžančius sprendimus. Vyskupų konferencijos Teisingumo ir taikos komisijos pirmininkas parašė laišką, adresuotą Slovėnijos Respublikos prezidentui, vyriausybės vadovui, švietimo ministrui, Žmogaus teisių komisijos pirmininkui, žiniasklaidos leidinių redaktoriams. Laiške su nerimu atkreipiamas dėmesys į pastaruoju metu dažnus išpuolius prieš Katalikų Bažnyčią, smerkiamas religinio nepakantumo kurstymas žiniasklaidoje ir reikalaujama, kad šalies valdžia pasirūpintų religijos laisvės ir pagarbos religiniams simboliams bei žmonių religiniams jausmams užtikrinimu.


Tikėjimas ir spygliuota viela

Patikrinimo punktas Nikėjoje, skiriantis turkų ir graikų dalis

2002-aisiais, kuriuos Bažnyčia pavadino ekumenizmo metais, buvo atrastos šimtmečių senumo vietos, kuriose įvairių konfesijų krikščionys atpažino bendras savo šaknis. Toks yra Kipras – vienas pirmųjų krikščionybės paplitimo centrų, tai žemė, beveik tris dešimtmečius išgyvenanti teritorijos padalijimo į du atskirus regionus, dramą.
„Nuo 1974 m. liepos 20 d., kai turkai įsiveržė į Kiprą ir užėmė 40 proc. jo teritorijos bei, nesiskaitydami su priemonėmis, vertė krikščionis palikti savo namus ir bėgti į neapgyvendintus salos pietus, praėjo daugiau nei ketvirtis amžiaus, - kalbėdamas apie nepatenkinamą Kipro graikų status quo, Naujosios Justinos ir viso Kipro stačiatikių arkivyskupas Chrizostomas I nesirenka žodžių. – Užkariautojai nužudė daugiau nei septynis tūkstančius brolių, o apie kitus du tūkstančius, paimtus įkaitais, nieko nežinome“.


Mokyklų mokymo programose ignoruojamas krikščionių vaidmuo

Jau kelintas mėnuo kalbama apie Vatikano „nusistebėjimą“, kad Europos Sąjungos naujosios Konstitucijos preambulės projekte neminima krikščionybė. Konstitucijos preambulės projektą griežtai kritikavo aukšti Vatikano atstovai. Pasak Vatikano „užsienio reikalų ministro“ arkivyskupo Žano Luji Torano, preambulės projektas „nesubalansuotas“. Kardinolo Roberto Tučio nuomone, Konstitucijos projekto autoriai „nesurado drąsos pripažinti istorinio fakto – milžiniškos krikščioniškosios kultūros įtakos Europos kultūrai“. Čia kalbama ne apie katalikybės, protestantizmo ar stačiatikybės išpažinimą, bet paprasčiausiai apie „šio fakto pripažinimą“. Šimtai milijonų europiečių, kaip ir anksčiau, tebegyvena krikščioniškosiomis vertybėmis. Nepaminėti krikščioniškųjų Europos šaknų reiškia „įžeisti sveiką žmogaus protą“.


Turizmas - būdas kovoti su trečiojo pasaulio šalių skurdu

Rugsėjo 27-ąją bus minima XXIV pasaulinė turizmo diena. Nors problemos, į kurias norima atkreipti pasaulio viešosios nuomonės dėmesį kasmet minint Pasaulinę turizmo dieną, nėra tiesiogiai susijusios nei su sielovada, nei su Bažnyčios misija, vis dėlto sudėtingas turizmo fenomenas ir jo dvasiniai bei moraliniai aspektai Bažnyčiai rūpi. Dėl to jau daug metų Pasaulinėje turizmo organizacijoje yra akredituotas nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas, o Popiežius Pasaulinės turizmo dienos proga kasmet paskelbia kreipimąsi, kuriame atkreipia dėmesį į įvairius turizmo aspektus.


Kongresas apie žiniasklaidą, padedančią kurti naują visuomenę

Brazilijos San Salvadoro mieste vyko Tarptautinės katalikų spaudos sąjungos suvažiavimas ir tuo pat metu – Brazilijos katalikų žiniasklaidos kongresas. Susitikimo tema: “Žiniasklaida, padedanti kurti naują visuomenę”. Brazilijos katalikų žiniasklaidos darbuotojai kartu su Tarptautinės katalikų žurnalistų sąjungos nariais, atvykusiais iš kitų šalių, kartu svarstys, kaip žiniasklaida turėtų efektyviau įsijungti į ypač Lotynų Amerikai aktualių socialinių problemų sprendimą.


Parama skurstančioms katalikų bendruomenėms

Popiežinė “Cor Unum” taryba, koordinuojanti katalikišką labdarą pasaulyje ir skatinanti žmonių tarpusavio solidarumą, paskelbė ataskaitą apie jai tarpininkaujant iš Popiežiaus asmeniškai administruojamų labdarai skirtų fondų praėjusiais 2002 metais finansuotus karitatyvinius projektus. Šventojo Tėvo parama skurstančioms katalikų bendruomenėms pernai viršijo du milijonus dolerių ir buvo suteikta 49 pasaulio valstybėse. 1,3 mln. dolerių buvo skirta karų aukoms ir pabėgėliams. 1,9 mln. dolerių – socialiniams ir švietimo projektams 25 pasaulio šalyse. Taip pat 1,9 mln. dolerių paskirta socialinę pažangą Lotynų Amerikoje ugdančiai fundacijai “Populorum progressio”. 2,3 mln. dolerių buvo skirta vadinamajam Sahelio fondui, kurio remiami Sacharos dykumos šalyse, Afrikoje, vykdomi žemės ūkio naudmenų plėtimo ir gynimo nuo slenkančios dykumos bei tų šalių gyventojų aprūpinimo vandeniu darbai.


Universitetas ir Bažnyčia Europoje

Popiežiškajame Laterano universitete vyko tarptautinis simpoziumas tema “Universitetas ir Bažnyčia Europoje”. Simpoziumo dalyviai – 20 universitetų rektorių, 350 dėstytojų, apie 800 studentų, taigi iš viso maždaug 1200 žmonių – atstovauja 41 Europos šalyje veikiančioms valstybinėms, privačioms ir katalikiškoms aukštosioms mokykloms. Į Romos simpoziumą taip pat atvyko trys dešimtys Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovų iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos.


Mongolija laukia Popiežiaus kitą pavasarį arba rudenį

Jau skelbėme, kad į Mongoliją popiežius Jonas Paulius II šį rugpjūtį nevažiuos. Apie tai ne kartą jau buvo kalbėta ir pristatant Vatikano spaudos salės atstovo Navaro Valso pareiškimus būsimų Šventojo Tėvo kelionių klausimu. Mongolijos Katalikų Bažnyčia skaičiumi yra bene mažiausia pasaulyje katalikų bendruomenė. N.Valsas juokaudamas pažymėjo, kad Mongolijoje tėra 180 katalikų, o su Popiežiumi būtų 181. Nors Mongolijos katalikai budistų daugumos šalyje yra tarsi lašas jūroje, jie vis dėlto yra tos šalies visuomenės gerai pastebimi ir labai branginami. Štai, pavyzdžiui, per televiziją liepos viduryje kalbėjęs sostinės Ulan Batoro meras viešai padėkojo Mongolijos Katalikų Bažnyčios apaštaliniam prefektui už du naujus gėlo vandens šulinius. Šuliniai buvo iškasti Mongolijos nacionalinės šventės proga rengiamam Nadam festivaliui. Šis festivalis vyksta liepos 11-13 dienomis.


Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija