„XXI amžiaus“ priedas apie pasaulio krikščionis, 2006 gruodžio 1 d, Nr.5 (31)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos



ARCHYVAS
2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

 

Popiežiaus kelionė į Turkiją

Popiežius Benediktas XVI nuo antradienio
iki penktadienio viešėjo krikščionybės
ištakas menančioje, dabar musulmoniškoje
Turkijoje. Sostinėje Ankaroje susitiko
su valstybės ir vyraujančios islamo
religijos vadovais, Stambule bendravo
ir meldėsi su Konstantinopolio patriarchu
bei kitų krikščioniškų konfesijų ganytojais,
vadovavo Eucharistijos aukai
Švč. M. Marijos namuose
istoriniame Efezo mieste

Popiežiaus Benedikto XVI lėktuvas Ankaros Esemboga oro uoste nutūpė antradienį, kaip numatyta programoje, lygiai 13 valandą. Šventąjį Tėvą pasitiko Turkijos ministras pirmininkas Rečepas Tajipas Erdoganas, kiti Turkijos valstybės ir vyriausybės bei ginkluotųjų pajėgų pareigūnai, Turkijos katalikų vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Rudžeras Frančeskinis ir apaštališkasis nuncijus Turkijoje arkivyskupas Antonijus Lučibelas.

Benediktą XVI, be kitų bendradarbių, šioje apaštališkojoje kelionėje lydėjo penki kardinolai – Valstybės sekretorius Tarcizijus Bertonė, Kardinolų kolegijos vicedekanas, Teisingumo ir taikos tarybos pirmininkas emeritas Rožeras Ečegerajus, kuris yra asmeniškas ekumeninio patriarcho Baltramiejaus I bičiulis, Rytų apeigų kongregacijos prefektas Ignas Musa I Daudas, Krikščionių vienybės tarybos pirmininkas Valteris Kasperis ir Tarpreliginio dialogo tarybos pirmininkas Polis Puparas.


Krikščionybės istorijos pėdsakais: nuo Mozės iki Kristaus

Prof. habil. dr. Povilas Domeika

Žvilgsnis į Jeruzalę nuo Alyvų kalno

Vilniaus turizmo agentūra „Titano vartai“ spalio 7-19 dienomis organizavo pažintinę piligriminę kelionę Egiptas-Jordanija-Izraelis. Kartu su 34 žmonių grupe, kurioje buvo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas ir Panoterių bažnyčios klebonas kun. Vytautas Kazimieras Pesliakas, man teko dalyvauti šioje nuostabioje ir nepakartojamų įspūdžių kelionėje. Šiuose kraštuose dauguma keliauninkų lankėmės pirmą kartą, todėl su įdomumu klausėmės, tiesiog „rijome“ kiekvieną mūsų grupės vadovės Teodoros Dilkienės ir vietinės gidės Elos ištartą žodį. Įdomu buvo viskas – neįprastas gamtovaizdis (kalnai, dykumos, ežerai, upės, augmenija), žmonių ir krikščionybės istorijos, pirmųjų pranašų, Šv. Šeimos ir šventųjų gyvenimo pėdsakai, įspūdingos šventovės, kurių nemažą dalį aplankėme. Izraelyje tik du mėnesius per metus lyja, todėl augmenija ir gyventojai yra prisitaikę prie nepalankių sąlygų. Nors buvo spalio mėnuo, oro temperatūra 30 ir daugiau laipsnių karščio.


Brazilijoje – naujas Bažnyčios palaimintasis

Palaimintasis kun. Marijonas
de la Mata Aparicijus

San Paulo katedroje Brazilijoje paskelbtas palaimintuoju Dievo tarnas kun. Marijonas de la Mata Aparicijus (1905-1983). Beatifikacijos iškilmėms vadovavo Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas, kardinolas Chosė Saraiva Martinsas, iškilmėse perskaitęs popiežiaus Benedikto XVI apaštalinį palaimintojo skelbimo laišką.

Ispanų kilmės kunigas de la Mata, Augustiniečių ordino vienuolis, beveik visą savo kunigišką gyvenimą paskyrė Brazilijos tikinčiųjų, ypač vargšų, gerovei. Gimė 1905 metais, tapo vienuoliu 1921 metais. Po dešimtmečio buvo pasiųstas į Braziliją, kur įvairiose vietose ir San Paule praleido daugiau kaip 50 metų. Mirė 1983 metais.


Būti išpirka už kitus

Palaimintoji Margarita Marija
Lopes de Maturana

Atsivėrimas pašaukimui

Spalio 22 dieną Ispanijoje palaimintąja buvo paskelbta vienuolė Margarita Marija Lopes de Maturana (1884-1934), kurios visas gyvenimas buvo pamaldus ir dosnus atsakas į Dievo šaukimą. Dar vaikystėje ji pajuto ir praktikavo meilę Dievui, kurią tobulino per visą savo žemiškąjį gyvenimą. Teigiama, jog kartą ji yra pasakiusi, kad „svarbiausi gyvenimo momentai yra tie, kada suvokiamas Dievo pašaukimas, kurį turi pasirinkti savo laisva valia“. Jos nuolatinis pasirinkimas visuomet buvo dosnus „taip“ Dievo meilei.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija