„XXI amžiaus“ priedas apie pasaulio krikščionis, 2010 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2 (45)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos



ARCHYVAS
2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

 

Kardinolo Džono Henrio Niumeno beatifikacija

Mindaugas BUIKA

Birmingeme vyko vieno iš didžiausių
XIX amžiaus krikščionių intelektualų
anglo kardinolo Džono Henrio Niumeno
beatifikacijos (paskelbimo Bažnyčios
palaimintuoju) iškilmė

Atsivertimo ir šventumo kelias

Kaip jau buvo pranešta, pagrindinis popiežiaus vizito Didžiojoje Britanijoje įvykis buvo sekmadienį Birmingeme jo vadovauta vieno iš didžiausių XIX amžiaus krikščionių intelektualų anglo kardinolo Džono Henrio Niumeno (1801–1890) beatifikacijos (paskelbimo Bažnyčios palaimintuoju) iškilmė. Plačiau apie naujojo palaimintojo gyvenimo kelią ir teologinę veiklą „XXI amžius“ jau rašė, o čia galima priminti esminius faktus. Londono anglikono bankininko šeimoje gimęs Dž. Niumenas studijavo teologiją prestižiniame Oksfordo universitete, kurį baigęs 1825 metais gavo anglikonų kunigo šventimus. Likęs dirbti dėstytoju ir sielovadininku toje aukštojoje mokykloje, jis su bendražygiais įkūrė vadinamąjį Oksfordo sąjūdį, kurio uždavinys buvo sugrąžinti Anglikonų Bažnyčią prie katalikiškų ištakų. To padaryti nepavyko, todėl nusprendė atsiversti į katalikybę. 1845 metais jis tapo Katalikų Bažnyčios nariu, o 1847-ųjų birželio 1 dieną Romoje gavo katalikų kunigo šventimus. Grįžęs į Angliją darbavosi po kelių persekiojimo šimtmečių atsikuriančioje katalikų sielovadoje, įkūrė šv. Pilypo Nerio oratoriją, specifinę kunigų bendruomenę, kurios centru tapo Birmingemas. 1851 metais Airijos sostinėje Dubline įkūrė nacionalinį katalikų universitetą, kelerius metus buvo jo rektorius. Už nuopelnus Bažnyčios doktrinos vystymui popiežius Leonas XIII jam suteikė kardinolo titulą. Kardinolas Džonas Henris Niumenas mirė 1890 m. rugpjūčio 11 dieną Birmingeme, čia ir palaidotas.


Šventojo Tėvo padrąsinimai Škotijos katalikams

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI
per šv. Mišias Glazge

Praeities ir dabarties sąsajos

Vienos iš svarbiausių popiežiaus Benedikto XVI aukotų šv. Mišių jo praėjusio vizito Didžiojoje Britanijoje metu buvo pamaldos didžiausiame Škotijos mieste Glazge. Iš tikrųjų jos turėjo ryškų škotišką bruožą, kadangi  rugsėjo 16-ąją, Šventojo Tėvo atvykimo į Škotijos sostinę Edinburgą dieną, Bažnyčios liturginiame kalendoriuje buvo minima škotų tautos apaštalo šv. Niniano Galoviečio (360–432) šventė. Prieš vizitą Vatikano laikraštyje „L’Osservatore Romano“ paskelbtame straipsnyje Edinburgo arkivyskupas kardinolas Keitas Maiklas O’Brajenas, priminęs turtingą Škotijos katalikybės istoriją, pažymėjo, kad „iš Romos atsiųstas misionierius šv. Ninianas buvo konsekruotas vyskupu ir įkūrė pirmąją krikščionių bendruomenę“.


Popiežiaus susitikimas su moksleiviais ir jų auklėtojais

Mindaugas BUIKA

Šventasis Tėvas sveikinasi
su jį džiaugsmingai
pasitikusiais vaikais

Vienuolijų nuopelnas katalikiškajam švietimui

Iš praėjusio popiežiaus Benedikto XVI  vizito Didžiojoje Britanijoje išsiskyrė apsilankymas katalikų gimnazijoje, kur jis kalbėjosi su pedagogų kolektyvu ir moksleiviais. Tai rugsėjo 17 dieną, netrukus po Šventojo Tėvo atvykimo į Anglijos sostinę, vykęs susitikimas  Londono priemiestyje Tvikenheme veikiančioje dar XIX amžiaus viduryje įkurtoje Marijos universiteto kolegijoje. Renginyje dalyvavo Didžiosios Britanijos švietimo ministras Maiklas Govas ir už šalies katalikiškojo mokslo sistemą atsakingas Notingemo vyskupas Melkolmas Makmahonas. Sveikindamas Popiežių, jis priminė, kad Anglijoje veikia 2200 katalikų mokyklų, kurios integruotos į parapijinių bendruomenių gyvenimą ir yra valstybinės valdžios vertinamos bei remiamos.


Katalikų ir anglikonų ekumeninis bendradarbiavimas

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI su Anglikonų
Bažnyčios dvasiniu vadovu Kenterberio
arkivyskupu Rovanu Viljamsu

Popiežiaus susitikimas su Kenterberio arkivyskupu

Rugsėjo 17 dieną Londono centre įsikūrusioje Kenterberio arkivyskupo oficialioje rezidencijoje – Lambeto rūmuose – popiežius Benediktas XVI susitiko su Anglikonų Bažnyčios dvasiniu vadovu Kenterberio arkivyskupu Rovanu Viljamsu, kuris  yra ne tik Anglijos primas, bet ir pasaulinės Anglikonų Bendrijos dvasinis lyderis. Lambeto rūmuose yra viena seniausių šalies bibliotekų, kuri šiemet mini 400-ąsias steigimo metines. Kaip tik jos jubiliejinę ekspoziciją pirmiausia ir buvo pakviestas apžiūrėti Šventasis Tėvas.


Dėkojo už nuoširdų priėmimą

Kartu su Šventuoju Tėvu į Jungtinę Karalystę lėktuvu skrido apie 70 žurnalistų. Pakeliui  popiežius Benediktas XVI atsakė į kelis jų klausimus.  

Paklaustas, ar nesijaudina dėl priėmimo Jungtinėje Karalystėje, kurioje dar prieš prasidedant kelionei netrūko protestų ir kritikos, Benediktas XVI atsakė, jog keliauja su drąsa ir džiaugsmu. Jis priminė, jog buvo panašių svarstymų dėl jo kelionių į Prancūziją ir Čekiją metu. Abi šios šalys yra sekuliarios ir turi antiklerikalines bei antikatalikiškas tradicijas, kaip ir visos Vakarų šalys. Tačiau kartu jos turi ir turtingas tikėjimo tradicijas. Todėl, anot popiežiaus, Prancūzijoje ir Čekijoje jis buvo katalikų šiltai sutiktas, o netikinčių ir agnostikų – dėmesingai išklausytas, nes visi ieško bendros ateities kelių. Didžioji Britanija turi savo antikatalikiškumo istoriją, tačiau kartu turi ir didelę tolerancijos tradiciją.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija