„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.7 (164)

2014 m. liepos 11 d.


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno



ARCHYVAS
2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Iššūkiai krikščioniškai šeimai

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ

Žemaičių Kalvarijos atlaiduose
visada gausu šeimų
Klier. Felikso Špoko nuotrauka

Šeimos metų proga į Žemaičių Kalvariją mus sukvietė Švč. Mergelė Marija, Krikščioniškų Šeimų Karalienė. Su ja dėkojame Dievui už mūsų šeimas ir meldžiame joms gausios Dievo palaimos.

Tik ką girdėjome Evangelijos pasakojimą apie vestuvių pokylį. Du jauni žmonės, prieš metus susižadėję, šventė savo santuoką. Savo džiaugsmu jie dalijosi su giminėmis, kaimynais ir draugais. Tarp pakviestųjų buvo ir Galilėjos Mokytojas bei jo motina Marija.

Ilgus amžius panašiai darydavo visi lietuviai. Būdami pagonys, jie savo šeimoms prašydavo dievų pagalbos, o kai prieš šešis šimtmečius priėmė krikščionybę, savo santuokinį gyvenimą pavesdavo Dievo globai. Sutuoktiniai prie altoriaus prisiekdavo, kad bus ištikimi ir iki mirties dalysis džiaugsmais bei vargais. Praktikuojantys katalikai ir dabar panašiai elgiasi. Šiandien dėkojame Dievui už visus atsakingai žvelgiančius į šeimos gyvenimą. Taip pat prašome Dievo gailestingumo tiems, kurie šeimos gyvenime turi sunkumų arba tiesiog vengia įsipareigoti, nes mąsto, kad tai apribos jų laisvę.


Šv. Jonas Krikštytojas – blaivybės ir doros globėjas

Mindaugas BUIKA

Šv. Jono Krikštytojo galva
Nuotauka iš Unamsanctamcatholicam.blogspot.com

Iškreiptas Joninių šventimas

Šv. Jono Krikštytojo, kaip „blaivybės ir doros globėjo“, įvardijimas daugeliui Lietuvoje galėtų pasirodyti keistokas, žinant, kaip populiariai mūsuose yra švenčiamos Joninės. Kaip žinia, anksčiau mūsų šalyje ji niekada nebuvo skelbiama valstybine švente, skirtingai nuo savas tradicijas turinčios kaimyninės Latvijos, ir buvo apsiribojama liturginiu šv. Jono Krikštytojo gimimo paminėjimu bei kai kurių grupių pagoniškais Rasos ritualais ar tiesiog vardinių švebtimu. Valstybine ji dabar buvo paskelbta dėl alkoholinių gėrimų gamintojų ir prekeivių mafijos įtakingo lobizmo, siekiant Jonines padaryti masinio girtavimo „degtinės švente“ ar „alaus švente“, taip realizuojant susikaupusio alkoholio atsargas ir gaunant atitinkamą pelną. Todėl kartais ironiškai juokaujama, kad lietuviai – viena labiausiai prasigėrusių ir moraliai smukusių tautų Europoje, kurioje organizuotas nusikalstamumas yra tapęs ne tik „šešėline ekonomika, bet ir korumpuotu politiniu režimu, – pirmoji pasaulyje įsivedė ir oficialią „girtuoklystės bei palaidumo šventę“, kokia tapo valstybinės Joninės. Liūdnos tokio „šventimo“ pasekmės gerai žinomos: padaugėjo žūčių eismo nelaimėse, paaštrėjo sveikatos problemos, santuokinė neištikimybė žlugdo šeimų gyvenimą. Mūsų žiniasklaidoje su pajuoka, bet teisingai vertinama, kiek per Joninių šventimą – girtų lėbavimą ir orgijas – buvo pradėta nesantuokinių kūdikių ir kiek jų vėliau pagimdyta, bet dažniausiai nužudyta, atliekant chirurginius ar cheminius abortus. Kadangi tai visiškai priešinga krikščioniškiems principams ir Evangelijos mokymui, minėtą Joninių valstybinį šventimą – girtuokliavimą ir paleistuvavimą – tiktų apibrėžti kaip praktinę šėtoniško blogio apraišką.


Vaikai buvo paaukoti geidulio stabui

Popiežius Pranciškus susitiko su šešiomis lytinio išnaudojimo aukomis, trimis vyrais ir trijomis moterimis iš Vokietijos, Airijos ir Jungtinės Karalystės. Šventasis Tėvas skyrė labai didelį ir žmogišką dėmesį šiems žmonėms, kurie nukentėjo ir buvo sužeisti dvasininkų. Pirmiausia Popiežius su jais susitiko praėjusio sekmadienio vakare, vakarienės metu, pirmą sykį pasisveikindamas ir trumpai šnektelėdamas. Po to aukojo ryto šv. Mišias, kuriose dalyvavo visos lytinio išnaudojimo aukos ir juos lydintys žmonės: kiekvienas galėjo pasikviesti šeimos narį ar draugą. Dalyvavo ir Popiežiškosios nepilnamečių komisijos apsaugos nariai. Po šv. Mišių popiežius Pranciškus dar kartą kiekvieną asmeniškai pasveikino ir liko gerą valandą trukusiuose pusryčiuose. Galiausiai kiekvieną išnaudojimo auką priėmė asmeniškai ir ilgai su kiekvienu kalbėjosi, padedamas vertėjų. Pokalbiai truko daugiau nei tris valandas. Šių pokalbių turinys yra labai privataus pobūdžio, nors išnaudojimo aukos pasibaigus pakalbiams pasakė, kad jaučiasi labai dėmesingai išklausytos.

 
 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija