|
Kūjo ir pjautuvo šešėlis virš šeimos, arba Ką iš tikrųjų slepia seksualinės revoliucijos atgimimas
Lina RAGINYTĖ
|
Prof. Vytautas Radžvilas
ir Vytautas Sinica
Autorės nuotrauka
|
Jeigu vieną dieną pradėčiau garsiai įrodinėti, kad aš nesu Raginytė, o esu paskutinioji Egipto faraonė Kleopatra, mane labai tvarkingai supakuotų ir nugabentų į specializuotą gydymo įstaigą. Ten būtų stengiamasi sugrąžinti mane į realybę arba izoliuoti. Bet jeigu vieną dieną aš pradėčiau šaukti, kad aš, gimusi Raginyte (moterimi), visa savo esybe jaučiuosi Raginiu (vyru), tuoj pat tautos akyse tapčiau vargše auka, kurios kliedesius (lyties keitimo operacija, hormonų terapijos ir t. t.) valstybei skubiai reikia įgyvendinti... Jaučiate skirtumą? O kodėl jis toks yra? Kam naudinga žmonijai kasdien kimšti mintis apie tai, kad gal tu esi ne tu? Skaičiuojama, kad pasaulyje yra apie 2 proc. homoseksualių žmonių, tačiau kai kurių suinteresuotų struktūrų dėka per paskutinius metus, kai intensyviai pradėta skelbti esą ujamųjų homoseksualų propaganda, skaičiuojama jau 27 proc. pradėjusių abejoti savo lytiškumu. Toks demokratiškas visapusiškas nutapatinimas ir nulytinimas stipriai jaučiamas ir Lietuvoje, nes jau ne pirmus metus vyksta politinė ir informacinė kova dėl šeimos sampratos. Normaliai žiūrint, net nekyla abejonių, kad vyro ir moters santuoka yra geriausias ir siektinas šeimos modelis, kurį turėtų palaikyti ir skatinti valstybė. Deja, net ir mūsų valstybės galvos mąsto kitaip. O gal yra priverstos taip mąstyti? Ir kur yra šio sąmokslo prieš žmoniją ištakos?
|
|
Motinystė kalėjime
Popiežius Pranciškus susitiko su kalinčiomis Čilės moterimis
Mindaugas Buika
|
Popiežius Pranciškus laimina
kūdikio besilaukiančią kalinę
|
Veiksmingas sielovados prioritetas Kalbėdamas tradiciniame susitikime su žurnalistais, lėktuvu grįždamas į Romą iš pastarosios apaštalinės kelionės į Lotynų Ameriką, popiežius Pranciškus pripažino, kad daugiausia jam emocijų sukėlė apsilankymas Čilės sostinės Santjago moterų kalėjime. Aš visada jautriai reaguoju į kalinių likimą ir visada klausiu: kodėl jie, o ne aš? aiškino Šventasis Tėvas. Tačiau matymas tų kalinčių moterų, jų kūrybingumo, gebėjimo pakeisti savo gyvenimą, grįžti į visuomenę remiantis Evangelijos galia, mane tikrai sujaudino. Sausio 16 dieną vykusiame susitikime su Santjago centrinio San Choakino (San Joaquin) moterų kalėjimo įnamėmis, administracija, kapelionais, sielovadoje tarnaujančiomis seserimis vienuolėmis ir savanoriais, popiežius Pranciškus pabrėžė, kad laisvės netekimas nereiškia žmogiškojo orumo, svajonių ir vilties praradimą. Jis priminė Jėzaus mokymą, kad kalintys žmonės yra vieni iš mažiausių brolių ir seserų (plg Mt 25, 41), o jiems suteikta pagalba bus pirmiausia įvertinta laikų pabaigoje vykstančiame Paskutiniajame teisme.
|
|
Kauno klinikose atlikta pirmoji pasaulyje unikali širdies operacija
Kauno klinikų kardiologai didelės rizikos ligoniams, turintiems sunkaus laipsnio mitralinio vožtuvo nesandarumą, protezavo vožtuvus, neatverdami krūtinės ląstos. Tai pirmoji tokio tipo operacija ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Pradžioje bus atlikta dešimt tokių operacijų, vėliau tokias procedūras planuojama taikyti visiems pacientams. Operacijos atliktos dviem pacientams, kovo pradžioje planuojama dar viena operacija. Pasak medikų, abu ligoniai jaučiasi gerai. Pacientai, sergantys dideliu mitralinio vožtuvo nesandarumu, turi ir širdies nepakankamumą. Tokie pacientai skundžiasi dusuliu nedidelio krūvio metu. Iki šiol tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje tokie pacientai gydyti vaistais arba atliekant didelės rizikos operacijas atveriant krūtinės ląstą. Tačiau tokios operacijos, pasak medikų, per daug rizikingos, o vaistai neveiksmingi, todėl ieškota naujų gydymo būdų. Mitralinio biologinio vožtuvo prototipai pradėti kurti prieš septynerius metus Izraelyje.
|
|
Pernai eismo saugos situacija Lietuvos keliuose išliko stabili
Statistikos duomenimis, eismo saugos situacija pernai, palyginti su 2016 metais, išliko beveik nepakitusi eismo įvykių šalies keliuose sumažėjo 0,3 proc., nepakito per metus žuvusiųjų skaičius (192), sužeista 0,1 proc. daugiau žmonių. Pastebimas dviratininkų ir pėsčiųjų žūčių mažėjimas (atitinkamai 23,5 proc. ir 6,8 proc. mažiau nei 2016 metais). 2017-aisiais Lietuvoje pavyko išlaikyti 2016 metais pasiektą žymų eismo saugos situacijos pagerėjimą, kai šalies keliuose per metus žuvusiųjų skaičius, palyginti su ankstesniais metais, buvo sumažėjęs 22,3 proc. Tuo metu pagal pasiektą pažangą Lietuva pirmavo tarp Europos šalių. Saugaus eismo specialistų teigimu, tokio lygio išlaikymas yra svarbus pasiekimas, nes pagal įvairių šalių praktiką po itin staigaus situacijos pagerėjimo kitų metų rodikliai dažnai būna vėl blogesni.
|
|
|