|
Didžiausias turtas dvasinė
sveikata
Jolita ŽURAUSKIENĖ
|
Danutė Šilinienė savo namuose
prie eksponatų, skirtų blaivybei
Autorės nuotrauka
|
Buvusią pedagogę Danutę Šilinienę dažnas ukmergiškis
vadina neišsenkamo gerumo šaltiniu. Jos sparnuoti, šilti žodžiai
prieglobstį rado trijose išleistose knygose: Prisiminimuose gyvena
žmonės, Gimtieji Kunigiškiai ir Testamentas ukmergiškiams.
Pastarojoje knygoje autorė pristato per šimtą šeimų. Apybraižose
ir trumpučiuose pasakojimuose ypatingas dėmesys skiriamas žmonėms.
Daug straipsnių publikuota spaudoje, daug meilės ir šilumos išdalyta
giminėms, pažįstamiems, ir bičiuliams. Ne veltui ukmergiškiai ir
visi, pažįstantys šią moterį, sako, kad tik geram, kitiems pasiaukojusiam
žmogui ir visi aplinkiniai yra geri.
|
|
Ypatingi savo taurumu
Bronius VERTELKA
|
Virginijus ir Irena Liesiai
iš Margučių kaimo
|
Šilelis mažutėlis žemės lopinėlis tarp miškų,
tačiau mylimas ne vien šio krašto, bet ir iš jo išėjusių bei svetur
įsikūrusių žmonių. Šalia šv. Izidoriaus koplyčios esančiose kapinėse
palaidota ne viena vietos artojų karta.
Rūpinasi tvarka kapinėse
Virginijus ir Irena Liesiai vietiniai. Kažkada
abu lankė Kulbių pradinę mokyklą, jų gimtieji namai stovėjo netoli
vienas kito. Keliant vestuves, nekilo abejonių, ar bus tvirtas jaunavedžių
gyvenimas. Įsikūrus Margučiuose, Virginijus kolūkyje dirbo elektriku,
Irena pieno supirkimo punkto vedėja. Sulaukę pensijos, Liesiai
nesiskundžia, kad nėra kas veikti kiek turi sveikatos, šeimininkauja
savo ūkelyje, o laisvesniu laiku eina tvarkyti Šilelio kapinių.
|
|
Deimantu suspindęs auksas
Laima MACYTĖ
|
Padėkos šv. Mišios Radviliškio
parapijos bažnyčioje
deimantinių vestuvių iškilmėje
|
2007 metais Radviliškio bažnyčios šventoriuje,
minint Šiaulių vyskupijos 10-ies metų jubiliejų, buvo pastatytas
nuostabus Kryžius. Tą pačią dieną atšvęsta Stepono Mikolaičio, užauginusio
pašventintam Kryžiui ąžuolą, ir jo žmonos Antaninos Kaminskaitės-Mikolaitienės
deimantinių vestuvių sukaktis. Štai ką jie pasakoja apie savo gyvenimą.
|
|
Ar verta tęsti pensijų reformą?
Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ
Pensijų reforma glaudžiai siejasi su privačiais
pensijų fondais, kurie pradėjo kurtis Lietuvoje prieš trejetą metų.
Tuomet įvairiomis reklamos priemonėmis jie buvo garsinami ir giriami.
Informacija turėjo įtakos platiems gyventojų sluoksniams. Dalis
jaunų dirbančių žmonių skubėjo sudarinėti sutartis, tai yra dalį
atlyginimo panoro pervesti į pensijų fondus. Net darbuotojai, kuriems
iki pensinio amžiaus tebuvo likę mažiau nei dešimt metų, taip pat
panoro pasinaudoti privačių pensijų fondų paslaugomis. Tačiau buvo
nemažai skeptikų, abejojančių tų fondų nauda (jų yra ir dabar).
O jeigu fondai bankrutuos? Jeigu tai tik dar viena akcija, siekianti
iš gyventojų į savo kišenes susižerti milijonus? Gal būtų naudingiau
atliekamą litą nešti į banką ar investuoti perkant akcijas? Pagaliau
kas žino, kiek aš gyvensiu? Gal tos pensijos man visai nereikės?
Tai vis skeptikų galvose besisukantys klausimai. Reikia pripažinti,
kad visi jie turi racionalumo, nors ir vienašališko. Rizikos esama
kiekviename mūsų apsisprendime.
|
|
|