Baimės nugalėjimas

KGB „profilaktika“ pirmojo viešojo protesto
mitingo dalyvių atžvilgiu

Kęstutis Kasparas

1987 m. rugpjūčio 23 d. protesto mitingo nuotrauka, daryta KGB ir pateikta LKP CK. Saugoma Lietuvos ypatingojo archyvo Visuomeninių organizacijų skyriuje

1987 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje, prie Adomo Mickevičiaus paminklo, įvyko pirmas viešas protesto mitingas tragiškai Lietuvos istorinei sukakčiai – Ribentropo-Molotovo pakto pasirašymui paminėti, reikalaujantis išvesti okupacinę kariuomenę ir atkurti Nepriklausomą Lietuvą. Mitingo idėja, daugelio dalyvių nuomone, priklauso Lietuvos laisvės lygos vadovui Antanui Terleckui. Iniciatyvą ir atsakomybę prisiėmė ir ses. Nijolė Sadūnaitė, Petras Cidzikas, Vytautas Bogušis. A.Mickevičiaus paminklas buvo išsirinktas dėl saugumo: šioje vietoje KGB būtų sunkiau imtis teroro priemonių mitingui išvaikyti. Gali kilti klausimas, kodėl KGB nesuėmė organizatorių ar kitaip jų nesulaikė? Atrodo, kad tiek KGB, tiek kompartija, įsitikinusi savo valdžios nepajudinamumu, nesitikėjo, kad organizatoriai išdrįs visa tai surengti ir iki paskutinės minutės galvojo, jog propagandinė – „provokacinė priešo akcija“ praeisianti be pasekmių ir netrikdys jų ramybės. Antra, LKP CK biuras priėmė sprendimą netaikyti administracinių poveikio priemonių minėjimo vietoje (kitose vietose milicija buvo pasirengusi areštams), nes „užsienio korespondentai į respubliką atvažiavo laukdami galimų susidūrimų tarp demonstrantų ir administracinių organų atstovų, kad galėtų tuos įvykius panaudoti antitarybinei kampanijai“.

Iškabos lietuviškos, turinys – rusiškas

Rusijai galima tik pavydėti. Kiekvieną dieną ji įžūliai, akiplėšiškai žengia į priekį. Kasdien ji pasauliui meta naują iššūkį, skelia naują antausį. Maskva šiandien jau lyg niekur nieko kėsinasi į Šiaurės ašigalį. Žinoma, Vakarai kiek atsikvošėję puolė tvirtinti, jog Šiaurės ašigalis – ne tik Rusijos nuosavybė. Bet juk akivaizdu, kad susizgribo per vėlai. Belieka ironiškai nusistebėti: ir Norvegija, ir Švedija, ir JAV, ir Kanada turi visą galybę analitinių, strateginių centrų, dešimtis slaptųjų ir specialiųjų tarnybų. Tačiau Rusija, o ne, sakykim, Norvegija, pirmoji pasiuntė ekspediciją į Šiaurės ašigalį. Dabar gi dar vienas akibrokštas: Rusijos karo lėktuvai nūnai nuolat patruliuos kai kuriose neutraliose teritorijose.

„Šarūnas Paberalius sąžiningai dirbo Lietuvos naudai“

Gintaras VISOCKAS

Du visiškai priešingi pareiškimai. Buvusio Seimo NSGK pirmininko Juozapo Algirdo Katkaus pareiškime teigiama, kad Šarūnas Paberalius tarnavo Lietuvos valstybei sąžiningai, ir dabartinio VSD vadovo Povilo Malakausko pareiškimas, esą minėtas vaikinas niekad niekada neturėjo net menkiausių ryšių su Lietuvos VSD. Belieka laukti, kuo patikės JAV slaptosios tarnybos

„Atsiliepdamas į šių metų rugpjūčio mėnesio pradžioje kai kuriuose leidiniuose paskelbtą informaciją apie Šarūno Paberaliaus bendradarbiavimą su Lietuvos valstybės saugumo departamentu (VSD), patvirtinu, kad Šarūnas Paberalius bendradarbiavo su Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tuometiniu pirmininku Juozapu Algirdu Katkumi. Šarūnas Paberalius sąžiningai dirbo Lietuvos naudai“. Ši ištrauka – iš buvusio Seimo NSGK pirmininko J.A.Katkaus viešo pareiškimo, praėjusią savaitę adresuoto visoms Lietuvos žiniasklaidos priemonėms. Beje, šis pareiškimas – ne išgalvotas. Jo autentiškumas patvirtintas Vilniaus miesto 3-iajame notarų biure.

Žūtbūtinė kova dėl šovinių gamyklos „Giraitė“

Gintaras VISOCKAS

Buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Algirdas Juozapas Katkus įsitikinęs, jog Lietuvai šaudmenų gamykla „Giraitė“ reikalinga kaip nuolatinis, garantuotas pajamų šaltinis Autoriaus nuotrauka

Algirdas Juozas Katkus – buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (Seimo NSGK) pirmininkas. Komitetui jis vadovavo 1996-2000 metais. Tai būta sunkaus laikotarpio. Lietuva ruošėsi stoti į NATO aljansą, todėl tiek Seimo NSGK vadovybei, tiek tuometiniam krašto apsaugos ministrui Česlovui Stankevičiui, tiek tuometiniam kariuomenės vadui generolui majorui Jonui Kronkaičiui reikėjo atlaikyti antinatiškai, antiamerikietiškai nusiteikusių jėgų puolimą. O puolimo būta ne tik agresyvaus, bet ir rafinuoto, užmaskuoto, paslėpto po gražiais lozungais.

Gintaras RONKAITIS: „Nesu nei šnipas, nei kyšininkas“

Gintaras VISOCKAS

Buvęs generalinis konsulas Sankt Peterburge Gintaras Ronkaitis išdrįso bylinėtis su valstybės institucijomis, kurios, neturėdamos konkrečių įrodymų, jį viešai pavadino nesąžiningu ir nepatikimu diplomatu Autoriaus nuotrauka

Diplomato Gintaro Ronkaičio pavardė plačiajai Lietuvos visuomenei nėra nežinoma. Prieš penkerius metus mūsų šalies generaliniu konsulu Sankt Peterburge (Rusija) dirbęs diplomatas buvo priverstas pasitraukti iš tarnybos Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje. Jo pavardė ne vieną mėnesį šmėžavo pagrindinėse Lietuvos žiniasklaidos priemonėse. Vadinamąjį diplomatų skandalą aprašę žurnalistai darė prielaidą, jog net septyni Lietuvos diplomatai, tarp jų ir G.Ronkaitis, yra mažų mažiausiai nepatikimi. Nepatikimi jau vien todėl, kad galbūt ėmė kyšius iš įtartinų užsienio komercinių struktūrų. Būta ir skaudesnių užuominų: „Įtariama, kad jie šnipinėjo svetimoms valstybėms, kad yra pažeidžiami, nesąžiningi...“