„XXI amžiaus“ priedas apie slaptąsias tarnybas

2007-iųjų gruodžio 5 d., Nr.10


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


XXI amzius


ARCHYVAS
2007 metai

„Užteks tvirtybės atsilaikyti prieš politikų spaudimą“

Į „Slaptųjų takų“ klausimus atsako Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Žimantas Pacevičius

STT vadovas Žimantas Pacevičius

Kodėl nesutikote duoti interviu žodžiu, o nusprendėte raštu atsakinėti į iš anksto pateiktus klausimus? Esate nukentėjęs nuo neobjektyvių, tendencingai mintis iškraipančių žurnalistų ar tiesiog bijote keblių klausimų? Kai vyksta pokalbis akis į akį, žurnalistas visuomet turi galimybę pakartoti klausimą, jei pašnekovas į jį atsako neišsamiai, paviršutiniškai arba visai neatsako. Dabar šios galimybės „Slaptieji takai“ neturi.

Esu operatyvinę veiklą vykdančios institucijos vadovas. Manau, jog tokių institucijų vadovai turėtų mažiau rodytis viešumoje. Be to, jeigu pažiūrėtumėte į pasaulinę patirtį, pastebėtumėte, jog iš panašių tarnybų žmonės tikisi aiškių ir konkrečių rezultatų, o ne vadovų savireklamos.


Išdavikų neįvardijanti valstybė pasmerkta pražūčiai

Rinkimai į Rusijos valstybės Dūmą pasauliui nepateikė jokių sensacijų. Kaip ir buvo prognozuojama, daugiau kaip pusę mandatų parlamente laimėjo dabartinio šalies prezidento Vladimiro Putino vadovaujama partija „Vieningoji Rusija“. Vadinasi, šioje šalyje ir toliau pirmuoju smuiku gros kietosios linijos šalininkas V. Putinas. Labai nedidelė tikimybė, jog kitais metais, pasibaigus antrajai prezidento kadencijai, V. Putinas iš savo rankų išleis realią valdžią. Toks variantas įmanomas, bet labai neįtikėtinas. Greičiausiai po trumpo pasitraukimo iš Prezidento posto V. Putinas netrukus vėl taps pirmuoju asmeniu Rusijoje.


„Ruošiamės pačiam blogiausiam variantui“

Su Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vadovu, vyriausiuoju komisaru Viktoru GRABAUSKU kalbasi „XXI amžiaus“ žurnalistas Gintaras Visockas

Lietuvos policijos antiteroristinių
operacijų rinktinės „Aras“
vyriausiasis komisaras
Viktoras Grabauskas

Antiteroristinis padalinys „Aras“, kuriam vadovaujate, apipintas įvairiausiomis legendomis. Ir tai suprantama – informacijos apie Jūsų veiklą ne tiek jau daug. Jūsų padalinys pakliūna į specialiųjų, slaptųjų tarnybų sąrašą, apie kurias atvirai kalbėti nedera. Tačiau vis tiek knieti sužinoti ne tik apie „Arą“, bet ir apie jo ilgametį vadovą. Kiek laiko vadovaujate „Arui“? Kodėl nuėjote tarnauti būtent į „Arą“?

Kodėl pasirinkau šį kelią? Sunku pasakyti. Gal kalti senelio, taip pat Viktoro Grabausko, genai. Jis buvo Lietuvos savanoris, prieš sovietinę okupaciją tarnavo 9-ajame pėstininkų pulke Marijampolėje, paskui buvo ištremtas į Sibirą. Žodžiu, senelis nestovėjo nuošalėje, kai buvo kuriama nepriklausoma valstybė, aš irgi visomis išgalėmis stengiausi padėti besikuriančiai valstybei. Pavyzdžiui, buvau parlamento gynėjas 1991-ųjų sausį.


Naujoji atominė elektrinė – vienintelis išsigelbėjimas?

Lietuva privalo pasistatyti naują, modernią atominę elektrinę. Ne vien dėl to, kad ir ateityje išsaugotų atominės valstybės statusą, kuris leidžia jaustis ir galingesnei, ir saugesnei – labiau nepriklausomai nuo kaimynų užgaidų. Pasaulinės tendencijos leidžia manyti, jog elektros energijos artimiausiu metu pasaulyje ims trūkti. Jau dabar Ukraina sumažino elektros energijos tiekimą Lenkijai, nes jai pačiai pradeda trūkti energijos resursų. Energijos artimiausiu metu stigs ir Rusijai, nes jos kompanija „Gazprom“ daug metų labiau orientavosi į strateginių energetinių objektų Vakaruose supirkinėjimą, nei į savo verslovių kūrimą ir modernizavimą. Todėl apleisti savi objektai neleis sparčiai persiorientuoti, kai energetinių šaltinių stygius taps dar akivaizdesnis.


KGB pėdsakai kengūrų šalyje

Į tolimąją Australiją per specialiųjų tarnybų prizmę esame žvelgę nedaug. Ar KGB ranka šį žemyną pasiekdavo? Be jokios abejonės. Australijos žvalgybos ir saugumo organizacijoje (AŽSO) sovietų „štirlicų” neišvengta – Vakarų specialiosiose tarnybose ilgai sklandė gandai, kad jų šiame žemyne net daugiau, negu buvo iš tikrųjų. Didžiosios Britanijos žvalgyba (MI 6) sąmoningai neteikė Australijai ją dominančių žinių, nes bijojo, kad sovietų agentai supratę, iš kur tos žinios, iškart informuos Maskvą, kuri, savo ruožtu, užblokuos informacijos šaltinį.

 
 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija