2006 metai

Laisvės šauklys

Kęstutis Genys

Prieš dešimt metų, 1996 m. gruodžio 15 d., nutilo Kęstutis Genys. Nutilo Žmogus. Nutilo Poetas. Nutilo Laisvės šauklys. Taip galime įvertinti didžiulę netektį, kurią patyrė Lietuva. Dešimt metų, atrodo, neilgas laiko tarpas. Tačiau būtina prisiminti, kokiu laiku Jis gyveno: tai buvo tik pirmieji mūsų nepriklausomybės žingsniai, bet jau paženklinti tautos kiršinimo, tautos skaldymo, į nepriklausomos valstybės valdžios aukščiausias institucijas veržimosi ženklu. Į valdžią po pirmųjų dvejų nepriklausomybės metų jau buvo sugrįžę komunistai, dirbę ranka rankon su okupantais, tik dabar pasipuošę gražiomis demokratijos spalvomis.

Palikime jam tą vardą

Robertas KETURAKIS

Kažin ar įmanoma aprėpti Kęstučio Genio asmenybę, juolab įsiklausyti į jos erdvėlaivį kaip paslaptį, atveriančią nedaug galimybių suvokti, kas yra jo pašaukimas ir talentas, kas yra jo būtis teatro scenoje ir kas yra jo kasdienybė realybėje, kuri vienu metu dovanodavo ir skaudžiai atplėšdavo daugiau negu dovanodavo.

Išdalijęs save Lietuvai...

Kęstutis Genys su žmona Lolita

Kęstutis Genys – išskirtinis Lietuvos kultūros reiškinys. Visa savo esybe dvelkiantis begaline meile žmonėms, Tėvynei, jos laisvės kovai. Puikus aktorius, neeilinio talento kūrėjas, niekada nesutikęs savo įsitikinimų aukoti dėl karjeros, privilegijų, garbės. Daugiau kaip keturis dešimtmečius jis rašė paslapčia, nes jo sukurti eilėraščiai sovietmečiu negalėjo išvysti dienos šviesą, tuo labiau išeiti atskiru leidiniu. Laisvės šauklio kūryba turėjo sulaukti Atgimimo.

Uola

Gintautas Genys

Sode prie namų

Prieš dešimt metų, gruodžio 15 dieną Amžinybėn iškeliavo aktorius ir poetas, Lietuvos laisvės šauklys – Kęstutis Genys. Jis buvo ir yra mano tėvas. Ta diena išaušo rudeniškai šilta, per ligoninės langą matėsi pliki medžiai ir ant žemės miegojo drėgna, rudai žalia žolė. Atrodė, kad diena bus tokia pati, kaip ir prieš tai buvusios, tačiau ji nebuvo tokia pati...

Mano tėvelis išgėrė sulčių, suvalgė kelis banano kąsnelius ir kalbėjosi su artimaisiais. Paskui aiškiai suprato, kad jau artinasi susitikimo su Kūrėju laikas, užsimerkė ir užmigo. Taip ir užgeso miegodamas. Bet kas žino, ar tomis didžiomis akimirkomis žmogus miega, ar budi?! Tokios mirties – lengvos bei neskausmingos – ir prašė Visagalio. Ačiū Jam už tai.

Laiškas Kęstučiui Geniui

Zigmas Tamakauskas

Prieš dešimt metų – gruodžio 15-ąją, savo poetiniu žvilgsniu dar kartą palaiminęs Lietuvą, į amžinuosius Tėvo namus nuskubėjo aktorius, režisierius ir poetas Kęstutis Genys. Greitai bėga laikas. Tačiau to laiko sūkuriuose mes ir dabar jaučiame Kęstučio sielos gyvybingumą, jo raiškaus žodžio reikšmingumą iš erškėčių dyglių vis dar negalinčiai išsivaduoti Lietuvai. Tad prisiminkime Lietuvos atgimimo šauklį K.Genį.

Paskutinis interviu su Kęstučiu GENIU

Kai kitam gera darai – sau gera darai, kai kitam bloga darai – sau bloga darai

Poetas Kęstutis Genys, nesugniuždytas gyvenimo vingių ir nepalaužtas ligos, sielojasi dėl Lietuvos dabarties ir ateities

Anksčiau dažnai „XXI amžiaus“ redakcijoje apsilankydavęs poetas Kęstutis Genys savo sodriu aktoriniu balsu, savo skaidriomis, nors ir liūdnomis, bet kartu realistinėmis mintimis kviesdavo įsigilinti į Lietuvos vargus, rūpesčius, istorijos vingiuose patirtą skausmą. Žinojau, kad mūsų mylimas poetas sunkiai serga. Patyrė net kelias sudėtingas operacijas, gydėsi ir užsienyje. Kai neseniai apsilankiau prie Kauno klinikų nuošalioje gatvelėje stovinčiame jo name, K.Genį vėl atpažinau iš jo balso, iš degančių akių, iš karštų kalbų. Sunki liga nepakeitė jo būdo, gal tik atėmė dalį jėgų.

Išduoto karaliaus – juokdario karūnavimas

K.Genys buvo aktorius ir poetas, bet labiausiai – žmogus. Tuo ir skyrėsi nuo daugumos, kuriai „viskas paprasta ir aišku”, kuri „kaip chameleonas greitai prisitaiko prie aplinkos naujos ir laiko”. Tai retas, tačiau vis dar pasitaikantis grynuolis, gamtos sudėtas iš natūralių žavėjimosi, neapykantos, vaikiško džiaugsmo, juodos nevilties, silpnumo ir nuosmukio, demoniško gyvybingumo spalvų.

Paminint gyvus ir mirusius

Vakaras buvo skirtas Kęstučio Genio, Kauno dramos teatro ilgamečio aktoriaus, palikusio mus praeitų metų gruodžio mėnesį, knygos pristatymui. Pavadinta „Po Svarstyklių ženklu”, ši knyga anaiptol ne pirma, ji sudaryta iš kruopščiai paties poeto atrinktų eilėraščių. Knygą pristatė Kornelijus Platelis, apie K.Genį kalbėjo Eugenijus Ignatavičius, pavadinęs poetą Atgimimo trubadūru. Pristatomos knygos ištraukas paskaitė Rūta Staliliūnaitė.