|
|
Taip prasidėjo 1940 metų birželio penkioliktoji
Stasys Šedbaras,
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas,
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys
Tie, kas nežino praeities, yra pasmerkti ją pakartoti Džordžas Santajanas (18631952) ispanų kilmės amerikiečių filosofas, rašytojas
Šiomis dienomis mūsų žiniasklaidoje pasirodė nedidelė
publikacija apie tai, kas pasikeitė Rytų Ukrainos mokyklose, esančiose
separatistų kontroliuojamose teritorijose. Labiausiai įsiminė komentaras
apie iš esmės pasikeitusį istorijos dėstymą: vaikai nebegauna žinių
apie tikrąją Ukrainos praeitį.
Savo krašto, savo valstybės istorijos žinojimas gali tapti reikšmingu veiksniu ugdant nacionalinį pasididžiavimą, patriotiškumą, pasirengimą aukotis dėl Tėvynės ir jos nepriklausomybės. Lietuva, 1918 m. vasario 16 d. daugiau kaip po 120 nebūties metų lyg stebuklas prisikėlusi naujam gyvenimui, vėl buvo ,,praryta to paties agresoriaus 1940 metais. Netrukus, birželio 15 d., minėsime šios baisios netekties 75-metį labiau susitelkę, ryžtingesni negu 1940-aisiais, kasdien vis labiau rengdamiesi tam, kad tokia pati lemtis nebepasikartotų. Turiu galvoje mūsų pastangas stiprinti gynybines galias, aktyvų buvimą Šiaurės Atlanto sutarties sąjungoje, kad vėl neparastume laisvės, nepaleidę nė šūvio...
|
|
|
Birželio 15-ąją sukanka 75 metai, kai 1940-ųjų birželį Lietuva prarado nepriklausomybę.
Ta proga XXI amžius pakalbino kelis Seimo narius.
Laikai ir vardai pasikeitė, bet grobuoniška tironų prigimtis ne
Seimo narys Povilas URBŠYS:
|
|
Seimo narys Povilas Urbšys
|
Ar Jūs, būdamas mokinys, ir turbūt žinodamas apie Molotovo-Ribentropo paktą bei tai, kas iš tiesų įvyko 1940-ųjų birželio 15-ąją, ištverdavote tą melą, kad Lietuva tapo tarp lygių lygi ir laisva ir mokykloje neiškrėsdavote kokio nors akibrokšto? Senelio brolis Juozas Urbšys, norėdamas apsaugoti mus, jauniausias Urbšių giminės atžalas, vengdavo su mumis kalbėti ta tema. Gal manė, kad tai gali mums pakenkti. Tačiau, kai jau buvau paskutinėje vidurinės mokyklos klasėje, apie tuos įvykius mes kalbėdavome. Tas tiesos žinojimas, be abejo, sukurdavo tam tikrą dviprasmybę. Laimė, kad turėjau protingą ir gerą istorijos mokytoją. Žinoma, viešai per pamokas apie tuos dalykus nekalbėjome, bet privačiuose pokalbiuose su mokytoju tomis temomis buvo diskutuojama.
|
|
|
Žmogus turi ir istorinę atmintį
|
|
Seimo narys Arvydas Anušauskas
|
Į XXI amžiaus klausimus atsako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Arvydas ANUŠAUSKAS. Kai paminime ryškesnių Lietuvos laisvės kovotojų pergalių sukaktis, Rusijos interneto svetainėse vis atgyja teiginiai apie Lietuvos partizanų terorą pokaryje, jų dalyvavimą holokauste. Ar nereikėtų šiuo klausimu išsamesnės ataskaitos ar oficialios Seimo pozicijos, kad Rusija bet kada negalėtų tais faktais manipuliuoti ir kaltinti Lietuvą istorijos perrašymu? Mano manymu, mes neturime vadovautis Rusijos siūloma dienotvarke, ką mums daryti su istorijos atmintimi, nes Rusija manipuliuos tariamais faktais tiek, kiek norės, ir vis tiek kaltins Lietuvą taip, kaip norės, nes turi ilgalaikius tikslus parodyti Lietuvą kaip nepatikimą valstybę Vakarų šalims, kurioje tarpsta Rusijos dezinformatorių pateikiamas revanšizmas.
|
|
|
Įvertintas, įvardintas ir pasmerktas komunistinis paveldas
Seimo Kovo 11-osios Akto salėje gegužės 22 dieną vyko konferencija Lietuvos gyventojų sovietinio genocido organizatoriai ir vykdytojai: istorinis, moralinis ir teisinis atsakomybės įvertinimas. Konferencijos rengėjai Lietuvos Respublikos Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija, Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga, Istorinės atminties ir valstybingumo tvirtinimo visuomeninė taryba, 27 nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, atstovai. Į konferenciją buvo pakviesti ir atvyko per 300 visuomeninių bei valstybinių organizacijų narių. Konferencija, išklausiusi dr. Algimanto Liekio, LGGRT centro generalinės direktorės Birutės Teresės Burauskaitės, plk. Arūno Dudavičiaus ir Vytauto Keršansko, prof. Onos Voverienės, LKKAS pirmininko Vytauto Zabielsko, kun. Roberto Grigo, laisvės kovų dalyvio Petro Girdzijausko ir Šarūno Valentinavičiaus, advokato Vytauto Zabielos, Atkuriamojo Seimo narės Zitos Šličytės ir signataro Algirdo Endriukaičio pranešimus, priėmė kelias rezoliucijas. Dvi iš jų spausdiname.
|
|
|
Lietuvos okupacija ir ateizmas: dvasinis tautos ir tikinčiųjų genocidas
Kun. Robertas Grigas
1940 m. birželio 15 d. pagal sandėrį tarp sovietų ir nacių, kitaip vadinamą Molotovo-Ribentropo paktu, SSRS okupuoja Lietuvą. Liepos 1415 dienomis įvyksta liaudies seimo rinkimų spektaklis, turintis legalizuoti tai, ką faktiškai jau atliko Lietuvon įvesta svetima kariuomenė. 1940 m. rugpjūčio 3 d. kolaborantų liaudies seimo prašymu Lietuva formaliai įjungiama į SSRS. Imamasi sparčiai sovietizuoti ne tik išorinį, politinį, ekonominį, bet ir dvasinį Lietuvos gyvenimą. Jau 1940 m. liepos 7 d., kad prevenciškai palaužtų galimą pasipriešinimą sovietinio stiliaus rinkimams, Saugumo departamento direktoriumi tapęs Antanas Sniečkus pasirašė dokumentą iškalbingu pavadinimu Priešvalstybinių partijų: tautininkų, voldemarininkų, liaudininkų, krikščionių demokratų, jaunalietuvių, trockistų, socialdemokratų, eserų, šaulių ir kt. vadovų likvidacijos planas. Nutarimas buvo tuojau pat vykdomas, ir pirmieji 2000 politinių kalinių pradėjo savąjį mirties kelią sovietijos gulaguose (plg. A. Solženicyną: Liaudis pirmą kartą istorijoje tapo pati sau priešu, užtat įsigijo geriausią draugą slaptąją policiją).
|
|
|
Neteisinių dabartinės prokuratūros ir teismų sprendimų pasipriešinimo okupacijai bylose vertinimai
Algirdas Endriukaitis
Okupacinė teisinė sąmonė 1918 metų savanoris, Vyčio Kryžiaus ordino ir medalio kavalierius, 1941 metų sukilėlis Aleksandras Kalesinskas, 1945 m. sausio 11 d. nuteistas 15 metų katorgos, po 18 dienų neaiškiomis aplinkybėmis, manytina, nuo kankinimo, miręs Vilniaus kalėjime, 1990 metais buvo reabilituotas. 2004 m. kovo 18 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegija E. Bieliūnas, V. Aidukas, V. Čiučiulka jį dereabilitavo nurodydama: Nuteistasis A. Kalesinskas tiek parengtinio tyrimo metu, tiek karinio tribunolo metu kaltu prisipažino. Tai reiškia okupacinio karinio tribunolo legitimavimą, kurio reikalavo prokurorė Audronė Žentelienė. Teisėjas E. Bieliūnas dabar dirba teisėju ES Bendrajame teisme, o V. Aidukas tebedirba Lietuvos Aukščiausiajame teisme.
|
| |
|
