Ministrantų, adoruotojų, giedotojų, stovykla

Švečiuojasi vienuolės

Vasara – atostogų, įvairių pramogų ir iniciatyvų metas, kada dažniausiai gyvename šiek tiek kitokiu ritmu. Liepos 14–20 dienomis Nemunaičio stovyklavietėje (Alytaus r.) su dideliu trenksmu praūžė tryliktoji Vilkaviškio vyskupijos ministrantų, adoruotojų, giedotojų stovykla ,,TOTUS TUUS!“ Šiais metais į ją susirinko 18 veržlių, energingų, Dievo dovanomis dalintis norinčių, visus metus besiruošiančių vadovų ir daugiau nei 80 linksmų bei kūrybingų stovyklautojų. Visą savaitę ši smagi kompanija, atsiliepdama į popiežiaus Pranciškaus kvietimą švęsti pašvęstojo gyvenimo metus, bendromis jėgomis ir pačiomis įvairiausiomis veiklomis (švenčiant Eucharistiją, dalyvaujant būreliuose, vakaro programose ir katechezėse) siekė geriau pažinti, kas iš tikrųjų yra vienuolinis gyvenimas.

Žaisti Jėzaus, o ne velnio komandoje

Apie popiežiaus Pranciškaus susitikimą su Lotynų Amerikos jaunimu

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus sveikina susitikimo dalyvius su liudijimus išsakiusiais jaunimo atstovais

Patikimas palaiminimų kelias

Beveik kiekvienoje popiežiaus Pranciškaus užsienio apaštalinėje kelionėje į vizito programą įtraukiamas ir susitikimas su jaunais žmonėmis, tarp kurių jis turi ypatingą populiarumą. Kelionėje į Lotynų Ameriką toks renginys – paskutinis programoje, bet gal vienas svarbiausių –  įvyko liepos 12 dienos, sekmadienio, pavakarę, Paragvajaus sostinėje Asunsjone, upės pakrantės „Costanera“ parke. Susitikime dalyvavo daugiau kaip 200 tūkstančių vaikinų ir merginų. Šventasis Tėvas neskaitė parengto kalbos teksto, nes tai būtų nuobodu, bet išklausęs liudijimus juos gyvai komentavo ir plėtojo pasiremdamas sielovadine patirtimi ir Evangelijos patarimais. Tačiau ir kalbos tekste, kuris buvo publikuotas bei išdalintas, yra reikšmingų minčių, ypač kadangi originaliai lyginamos dvasinės pratybos, kurios, kaip aiškina žymiausias rekolekcijų vedėjas, Jėzaus Draugijos įkūrėjas šv. Ignacas Lojola (1491–1556), gyvenime yra pasirinkimui pristatomos pagal dvejopą „Kristaus ir velnio standartą“. Kad būtų aiškiau, popiežius Pranciškus jauniems žmonėms siūlo įsivaizduoti, jog futbolo aikštėje žaidžia dvi komandos su skirtingų spalvų marškinėliais, ir reikia pasirinkti, kurią iš jų palaikyti arba įsijungti ir dalyvauti gyvenimo žaidime. „Velnias, norėdamas patraukti į savo pragaištingąją komandą, pažada, kad tie, kurie žais jo pusėje, įgaus materialinius turtus, šlovę, garbę ir galią, taps įžymybėmis ir visi juos tiesiog dievins. Jėzus savo žaidėjams nežada jokių fantastinių pasiekimų, Jis nesako, kad šiame pasaulyje tapsime žvaigždėmis, ir aiškina, kad žaidimas Jo pusėje reiškia nuolankumą, nesavanaudišką meilę, tarnystę kitiems. Ir Jėzus mums sako tiesą, Jis nemeluoja, nes priima mus su visu rimtumu“, – aiškina Šventasis Tėvas.

Ir kasdienybė turi amžinybės prasmę

Dar minutė Gargžduose. Paskutinėje eilėje (iš kairės:) Gargždų parapijos vikaras kun. Vytautas Liesis, dekanas ir klebonas kan. Jonas Paulauskas, projekto koordinatorė ir grupės vadovė Lina Unturytė

Klaipėdos rajone, „Kranto“ pagrindinėje mokykloje, liepos 16–26 dienomis gyveno, savanoriavo grupė 15–18 metų mergaičių iš Ispanijos, Katalonijos sostinės Barselonos bei jos apylinkių. Jos lankė vienišus žmones, padėjo kasdienybės darbuose, valė, dažė, tvarkė kambarius pas žmones, valė dulkes, plovė grindis Mikoliškių Šv. Juozapo bažnyčioje. Grupėje buvo apie 50 mergaičių. Į Gargždus šitokia „Opus Dei“ prelatūros grupė atvyko antrą kartą. Kartu su jomis buvo ir du Katalikų Bažnyčios kunigai prelatai.

Sekmadienį visa grupė dalyvavo 10 val. šv. Mišiose, giedojo, skaitė skaitinius. Šv. Mišias aukojo grupę lydintis kunigas Petras Pich, Lietuvoje gyvenantis 10 metų. Po šv. Mišių, norėdami pareikšti dėkingumą, parodyti vaišingumą, gargždiškiai svečius pakvietė į „Bulvę“. Tai galėjo padaryti Klaipėdos rajono savivaldybės remiamo ateitininkų projekto „Ateities viltys“ dėka. Valgyklos darbuotojos stebėjosi šių linksmų mergaičių džiaugsmingumu ir dėkingumu. Įdomu, kad greitai visų svečių lėkštės ištuštėjo, viskas buvo suvalgyta, o taip retai būna valgant mūsiškiams.

Kai šventės „nukelia dangų ant žemės“

Prie popiežiaus Jono Pauliaus II koplyčios kartu su Šiaulių vyskupu Eugenijumi Bartuliu ir Kuršėnų parapijos klebonu kun. Sauliumi Paliūnu po vigilijos

„Šventė panaši į medį. Savo lapų vainiku jis maudosi saulės spinduliuose, užpildo dangų. Tikra šventė nukelia dangų ant žemės, pralenkia ateitį, taiso nuotaiką, atneša gyvenimo meilę“

H. Halbfasas

Kokia gilioji šventės prasmė? Į šį klausimą kiekvienas iš mūsų atsakome skirtingai, kaip ir skirtingai suvokiame, išgyvename šventę savo širdyje. Kuršėnų Šv. Jono Krikštytojo parapijos vaikai, jaunimas, parapijiečiai atsakytų į minėtą kausimą irgi skirtingai, tačiau būtų vienas bendras teiginys: „Kiekviena šventė ar susitikimas mus atnaujina, leidžia pažvelgti į gyvenimo prasmę kitomis akimis ir tikinčio žmogaus širdimi“.

Neseniai rašėme apie savo šventes, susitikimus, keliones, kurios mus suartino. Tačiau bėga laikas, kiekviena diena vis atrodo kitaip ir naujai. Atėjus vasarai, kai norisi valandėlę ištrūkti iš savo gimtojo miesto, mes ieškome naujų kelionių, plečiame akiratį, susirandame naujų draugų, giliname savo tikėjimą. Ir kaip visada pagrindinis dvasios vadovas ir kelrodis yra Kuršėnų parapijos klebonas, Šiaulių vicedekanas klebonas kun. Saulius Paliūnas.

Krikščioniška jaunimo vasaros stovykla

Krikščioniškos jaunimo stovyklos „Judėk! Tikėk! Atrask!“ dalyviai

Pagrindinis krikščionių įstatymas – meilė – buria žmonės į bendruomenę ir kviečia kiekvieną šalia esantį laikyti broliu ir seserimi.

Liepos 20–23 dienomis gausus jaunimo būrys siekė pažinti save, užmegzti arba sustirpinti ryšį su Dievu krikščioniškoje jaunimo stovykoje „Judėk! Tikėk! Atrask!“.

Mociškėse, ant Jūros upės kranto, įsikūrusios „Agrūnės“ poilsiavietės gamta įkvėpė 87 stovyklautojus įvairiems užsiėmimams: judriesiems žaidimams, šaulių surengtoms estafetėms, vakarams prie laužo, susirašinėjimui laiškais, susitikimui su tarptautine veikliųjų žmonių bendrija, aktyvių Telšių vyskupijos ateitininku valdybos primininku Pauliumi Auryla, pokalbiams su kunigu Viktoru, šv. Mišioms, pasitikėjimo bei naktiniam žygiams ir piligriminei kelionei pėščiomis į Vilkyškių miestelio bažnyčią.

Kryžių kalnas – Tytuvėnai

Liepos 27 dieną Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis vyko į Kryžių kalną ir sutiko žygiui į Porciunkulės atlaidus pasiruošusius jaunuolius.

Pasibaigus pasiruošimo atgailos žygiui rekolekcijoms, kartu su broliais pranciškonais keliaujantys jaunuoliai atėjo į Kryžių kalną šv. Mišių aukai. Liturgijai vadovavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Šv. Mišios aukotos rekonstruotoje Šv. Jono Pauliaus II koplyčioje.

Pranciškoniškas atgailos žygis iš Kryžių kalno į Tytuvėnuose vyksiančius Porciunkulės atlaidus organizuojamas pirmą kartą. Jam ryžosi per 50 jaunų žmonių iš įvairių Lietuvos miestų. Žygeiviai nesineša maisto, pinigų, iš anksto nesirūpina nakvyne, patikėdami save Dievo meilei ir žmonių širdžių atvirumui. Tokiam žygiui reikia pasiruošti. Rekolekcijos vyko Kryžių kalne liepos 25–27 dienomis. Apie žygį, laukiančius iššūkius ir prasmę pasakoja Virginija Mickutė OFS.

Amžina monsinjoro Alfonso Svarinsko kova

Santa Kančytė

Povilo Šimkavičiaus nuotrauka

Mano seneliai mirė anksti ir neturėjau progos gerai jų pažinti. Pažinti galėjau Aneliutę, jai dabar devyniasdešimt ketveri. Dešimtį metų ji stovyklavo Sibire. Pažinti galėjau Marytę. Jai devyniasdešimt šešeri. Septynerius metus ji nežinojo, ar jos vyras ir dukrelės tėvas yra gyvas ar miręs. Vėliau, patyrusi, jog karo sūkuriuose jis per Vokietijos DP stovyklas atsidūrė Amerikoje, Dievui padedant, išvyko stovyklauti ten. Grįžo su vyru Lietuvon tik pastaraisiais metais. Monsinjoro Alfonso Svarinsko lagerio bičiulis Kazimieras Lukoševičius atsiminimuose rašo, kad Stalinui nudvėsus paleidžiamus politinius kalinius lagerio viršininkas palydėjo žodžiais: „Gana, pasisvečiavote, o dabar važiuokite namo...“ („Kalinio nr. Č-931. Užrašai“. Nemunas, nr. 9, 1991, 24).

Telšių vyskupijos šv. Mišių patarnautojų stovykla

Liepos 20–23 dienomis Žemaičių Kalvarijoje vyko tradicinė vasaros stovykla vyresnio amžiaus šv. Mišių patarnautojams (ministrantams). 14–18 metų jaunuoliai rinkosi į stovyklą „Pašaukei mane“ svajoti, keliauti, mylėti, dėkoti. 14 ministrantų iš Telšių vyskupijos parapijų, suskirstyti į grupeles, bendravo tarpusavy ir su grupelių vadovais – Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos klierikais. Visas stovyklos dienas jie turėjo įvairių užsiėmimų – vyko liturginė praktika, bendra malda, valgymas kartu. Pirmos dienos vakarą šv. Mišias aukojo ir kartu su ministrantais meldėsi bei pamokslą Bazilikoje pasakė Telšių vyskupijos vyskupas Jonas Boruta SJ. Jis kalbėjo apie jauno žmogaus kelią šių dienų visuomenėje, pasirinkimo ir apsisprendimo svarbumą, drąsino nebijoti eiti tikėjimo ir draugystės su Jėzumi keliu.